Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Irenai Gedžiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (390 Lt) bauda, ją sumokant iki 2013 m. liepos 4 d.;

- Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – laisvės apribojimu 10 mėnesių su įpareigojimais. Bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. 2015 m. vasario 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. 2018 m. gegužės 9 d. sumokėjo baudą. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis, 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.10 val., Pylimo gatvėje ties pastatu Nr. 52, Palangos m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2024 m. rugpjūčio 15 d., 19.37 val., alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ ARKA-0050 (patikros sertifikato Nr. 2067296) jam nustatytas 1,85 ‰ (promilių) neblaivumas. Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog atvažiavo su šeima į Šventąją pailsėti. Išgėrė kelis alaus, dar nuėjo į barą. Grįžo į namelį išgėręs, susipyko su drauge. Neplanavo važiuoti, norėjo tik pagąsdinti draugę, kad išvažiuoja ir sustabdė jį pilietis iš aikštelės išvažiavus. Išvažiavo iš stovėjimo aikštelės ir jį sustabdė kažkoks žmogus ir iškvietė pareigūnus. Sutinka, kad įpūtė kiek nurodyta kaltinime. Automobilis priklauso jam. Turi draugę ir sūnų. Vienas išlaiko šeimą. Atlyginimas 1500 Eur į rankas. Gyvena visi kartu su jo mama. Mamos žodis yra mamos žodis. Ji moka sudrausminti. Kalbėjo su mama po įvykio, guodė jį. Pas psichologą nesikreipė, tačiau daug mąstė, nutarė visai nebegerti. Kažkurį laiką dar gyvens su mama. Nedažnai vartodavo alkoholį, per šventes. Blaivus nėra turėjęs jokių problemų. Dabar visai atsisakė alkoholio. Užtenka valios, susitvarkė su savimi.

3. Laiduotoja L. D. parodė, jog sūnus pats pasisakė tą patį vakarą. Jai buvo šokas, bet ji daug metų dirba su vaikais, tai pirma sūnų nuramino. Dėl ankstesnių sūnaus nusikaltimų paaiškino, jog kai R. D. buvo 15 metų, jie palaidojo jo tėvą. Sūnui buvo trauma, o ji išvyko į užsienį, nes reikėjo šeimą išlaikyti. Ji yra vienintelis žmogus, kurio R. D. klauso ir gerbia. Gali ir pabarti. Negali pateisinti tokių sūnaus veiksmų. Galima tik džiaugtis, kad žmonės pastebėjo, iškvietė policiją ir nieko blogo neįvyko. Nuo to laiko, kai išsilaikė teises, jis buvo išgėręs gal tik 3 kartus. R. D. šis įvykis turėjo didelės įtakos. Sūnus viską padeda namuose, ir su remontu. Prašo ją paskirti laiduotoja.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.10 val. su žmona, vaiku ir jo mama ėjo Pylimo gatve link Kopų gatvės, kai išgirdo automobilio variklio garsą. Atsisukęs atgal pastebėjo link jų dideliu greičiu artėjantį pilkos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi ėjo kelio viduriu, automobilio vairuotojas priartėjęs prie jų sustojo. Automobiliu vyras važiavo vienas. Jis automobilį vairavusio vyro paklausė: „Kas tau čia - lenktynių trasa?“ Tada tarp jo ir vairuotojo kilo žodinis konfliktas. Bendraujant su minėtu asmeniu, jis pajuto nuo šio sklindantį alkoholio kvapą. Jis vairuotojui pasakė, kad šis yra išgėręs, todėl kvies policiją. Asmuo neneigė, jog yra vartojęs alkoholio. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, jis iškvietė policiją. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, minėtas asmuo įsėdęs į automobilį bandė šalintis. Tai pamatę netoliese buvusi asmenų kompanija padėjo jam vairuotoją sulaikyti kol atvyko policijos pareigūnai. Visą laiką, kol atvyko policijos pareigūnai, asmens iš savo akiračio pametęs nebuvo, šis per tą laiką alkoholio nevartojo (b. l. 60).

6. Vilniaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo K. S. 2024 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 15 d. buvo gautas Klaipėdos AVPK budėtojo pranešimas, kad Palangoje (Šventosios miestelyje), Pylimo gatvėje, šalia 52 namo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus asmuo. Reaguojant į pranešimą ROIK 0124000508873, atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas V. R., kuris paaiškino, kad jam einant Pylimo gatve, Šventosios miestelyje, link jo ir šeimos dideliu greičiu atskriejo vyras su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas vairuotojo nepraleido, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje pranešėjas suprato, kad vairuotojas yra neblaivus ir iškvietė pareigūnus. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas taip pat buvo įvykio vietoje, kaip vėliau paaiškėjo - R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas iškart pripažino, kad vairavo, dėl vairavimo fakto sutiko ir labai gailėjosi. Įvykio vietoje buvo nustatytas vairuotojo girtumas - pirmu pūtimu nustatytas 1,85 promilės, antru - 2,03 promilių girtumas (b. l. 1, 14).

9. 2024 m. rugpjūčio 15 d. apžiūros protokolu su fotolentele nustatyta, jog apžiūrima įvykio vieta yra Pylimo g. 52, Palangoje. Apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant važiuojamosios dalies. Apžiūrint automobilį matyti apgadinimai ant priekinio bamperio, kitų apgadinimų nematyti. Apžiūrėjus automobilio saloną, jokių alkoholio butelių nematyti (b. l. 23-30).

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

13. Teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltę padarius šiuos nusikalstamus veiksmus patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet liudytojo V. R. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio ekrano nuotraukų duomenys, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi šiuo atveju visų įrodymų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio), visuma, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina ir leidžia daryti teismui išvadą, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis, 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.10 val., Pylimo gatvėje ties pastatu Nr. 52, Palangos m., vairavo jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 ‰ (promilių) neblaivumas. Kaltinamojo R. D. kaltė įrodyta, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą R. D. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą L. D., o baudžiamoji byla kaltinamajam nutraukiama (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

22. R. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę neblaivus, policijos pareigūnai nustatė neblaivumą. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, nors įvykio metu automobiliu važiavo vienas, tačiau buvo sustabdytas piliečių, taigi nėra abejonių, kad R. D. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

23. Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. D. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 1 metai 8 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., t., y. nuo dienos, kai R. D. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.

25. Prašymas neskirti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nei nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant R. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo patikrinimo vengimas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, R. D. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, tai yra, vidutinis neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę vasaros metu judrioje miesto gatvėje, kur buvo pilna poilsiautojų, kurie ir sustabdė kaltinamąjį, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, kiek didesnis nei minimumas, taigi, nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei. Todėl R. D. skirtina didesnė už minimalią, bet nesiekianti vidurkio baudžiamojo poveikio priemonė.

26. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

27. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

28. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad R. D. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 3190 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

29. Todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi kaltinamajam R. D. skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Kiti klausimai

30. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 96-98).

31. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. D. turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduoti L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – automobilį „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nuosavybės teise R. D..

R. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. D. turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti R. D., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti L. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.