- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-35-627/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 01-2-00004-24
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. balandžio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant jos termino, jis sulaikytas 2023 m. sausio 20 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 22 d. nutartimi palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 21 dienos terminas, skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 20 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą iki 2025 m. balandžio 20 d.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. balandžio 20 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam D. P. švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Gynėjo vertinimu, skundžiama nutartis yra formali, deklaratyvi ir nemotyvuota. Pažymi, kad kiekvieną kartą sprendžiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, būtina nustatyti vis reikšmingesnius tokių ribojimų taikymo pagrindus, cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, jog formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui ir jam inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomi pakankamais suėmimo skyrimo/termino pratęsimo pagrindais (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilikov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją ir kt.). Nurodo, kad D. P. suėmimas taikomas virš 2 metų.
4.2. Pažymi, kad žemesnysis teismas vertindamas, ar D. P. būdamas laisvėje vengs baudžiamojo proceso, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui, nors pirmiausia turėjo atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt. Nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai išvadą, jog kaltinamasis gali vengti baudžiamojo proceso, patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo išvados, kad D. P. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų pasinaudoti bandydamas bėgti ir slėptis, yra nepagrįstos. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog jis gali turėti ryšių užsienyje. Gynėjo vertinimu, Prancūzijos Respublikoje užmegztų socialinių ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams, mano, kad tokių ryšių turi beveik visi visuomenės nariai.
4.3. Nurodo, kad D. P. niekada nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik sulaikymo Prancūzijos Respublikoje metu, į užsienį išvyko ne siekdamas pasislėpti, o dėl to, kad kelerius metus su šeima gyveno Prancūzijos Respublikoje, jo vaikai ten lankė ugdymo įstaigą. Nurodo, kad D. P. net ir būdamas Prancūzijos Respublikoje nuotoliniu būdu vykdė darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje, nuolat į ją atvykdavo. Pažymi, kad D. P. Lietuvos Respublikoje turi oficialią darbo vietą, deklaruotą gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, šiuo metu čia gyvena jo šeima, vaikai lanko vietines ugdymo įstaigas. Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams buvo žinoma D. P. gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys buvo, tačiau nebuvo bandoma siųsti šaukimus, iš karto paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
4.4. Pažymi, kad D. P. nepripažįsta savo kaltės ir siekia įrodyti, jog yra kaltinamas nepagrįstai, tą gali padaryti tik betarpiškai dalyvaudamas baudžiamajame procese. Nurodo, kad esant laisvam asmenų judėjimui Europos Sąjungoje, geram ir pigiam susisiekimui, kaltinamasis gali bet kada grįžti į Lietuvos Respubliką, o jam neatvykus, gali būti išduotas Europos arešto orderis. Gynėjas nesutinka su žemesniojo teismo išvadomis, kad D. P. šiuo metu disponuoja nekilnojamuoju turtu Rusijos Federacinėje Respublikoje ir šioje valstybėje išduota banko kortele, nurodo, kad kaltinamasis įsigytą turtą yra pardavęs. Pažymi, kad D. P. kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, sutuoktinei yra reikalinga pagalba. Gynėjo teigimu, D. P. suėmimas sukelia neigiamas pasekmes jo vaikams, kurios ateityje gali turėti įtakos jų asmenybių vystymuisi.
4.5. Gynėjo vertinimu, žemesniojo teismo išvados, kad D. P. galimai turėtos lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, tapo jo pragyvenimu šaltiniu, yra grindžiamos prielaidomis. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog D. P. yra kaltinamas veikęs nusikalstamame susivienijime su kitais asmenimis, nereiškia, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Pažymi, kad byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, todėl nenustatyta, ar inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti. Gynėjo manymu, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. P. gaudavo lėšų iš nelegalių veiklų, nurodo, kad kaltinamasis dirba ir gauna teisėtą darbo užmokestį, o jo dydis negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nurodo, kad paleidimo į laisvę atveju D. P. bus įdarbintas UAB „D.“ pardavimo vadybininku, kur jam būtų mokamas 780 Eur dydžio atlyginimas. Pažymi, kad vertinant asmens polinkį nusikalsti, turi būti atsižvelgiama į jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus, jų skaičių, pobūdį. Nurodo, kad D. P. yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teistumas yra išnykęs.
4.6. Pažymi, kad asmens nuteisimas, kaip faktas, neišnyksta atlikus paskirtą bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo klausimą vertinti šią aplinkybę. Nurodo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. P. rengtųsi daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi, kuria palikta galioti ankstesnė teismo nutartis dėl suėmimo skyrimo, nebuvo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, taip pat ir vėlesnėje teismo nutartyje, kuria suėmimo taikymo terminas buvo pratęstas. Gynėjo teigimu, žemesnysis teismas nenurodė jokių naujų duomenų, pagrindžiančių nusikalstamų veikų darymo grėsmę, kurie nebuvo vertinami anksčiau. Nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems J. S., E. J. ir M. Š. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei D. P., nors visi kaltinami bendrai padarę tuos pačius nusikaltimus ir yra teisti.
4.7. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į D. P. sveikatos sutrikimus, atsiradusius suėmimo taikymo metu. Gynėjo teigimu, šiuo metu D. P. gyvybei gresia realus pavojus, jam būtina gauti nuolatinę pagalbą. Nurodo, kad D. P. ir jo gynėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijai teikė prašymus užtikrinti tinkamas gyvenamąsias sąlygas, tačiau jie nebuvo tenkinti. Pažymi, kad D. P. yra nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos (duomenys neskelbtini), jis anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 27 d. vėl (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 15 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis. Nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) nėra D. P. sveikatos priežiūrai būtinos medicininės įrangos ir kvalifikuoto personalo, šiuo metu Akreditavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlieka tyrimą. Pažymi, kad D. P. yra kalinamas įprastoje kameroje kartu su kitais asmenimis, papildomų sveikatos priežiūros paslaugų negauna. Gynėjo teigimu, D. P. dėl savo sveikatos būklės neturėtų objektyvių galimybių ilgą laiką slapstytis ar daryti naujas nusikalstamas veikas.
4.8. Nurodo, kad žemesnysis teismas nesvarstė galimybės D. P. taikyti kitas kardomąsias priemones ir nenurodė tokio sprendimo motyvų. Pažymi, kad D. P. gali įmokėti 30 000 Eur ar didesnio dydžio užstatą, atkreipia dėmesį į tai, kad kitiems kaltinamiesiems J. S., E. J. ir M. Š. buvo paskirti 60 000 Eur dydžio užstatai, nurodo, kad D. P. taip pat galėtų įmokėti tokio dydžio sumą. Gynėjo teigimu, užstato netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus procesui kliudančius veiksmus kaltinamąjį motyvuoja stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios. Pažymi, jog užstatas buvo skiriamas ir kaltinamiesiems didelio rezonanso sulaukusiose baudžiamosiose bylose. Mano, kad D. P. buvimas laisvėje nepakenktų bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad kartu su užstatu galėtų būti taikoma kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundą tenkinti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo D. P. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundą ir įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimas 3 mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei kaltinamojo D. P. gynėjo skunde, nei teismo posėdyje, kuriame jis buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kardomosios priemonės švelninimui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam D. P. taikomo suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais – esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.
8. Suėmimas gali būti taikomas esant BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos ir toliau kaltinamajam D. P. taikyti suėmimą, kadangi jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra vertinamas bylos medžiagos patikimumas, asmens kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, kadangi šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, šioje proceso stadijoje atsižvelgiama į duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys buvo tinkamai aptarti skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje (kaltinamųjų, liudytojų apklausų, apžiūrų, kratų protokolai, duomenys, gauti vykdant tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, vertindamas bylos duomenų pakankamumą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis), ir turėjo pagrindą manymui apie D. P. inkriminuojamų nusikaltimų galimą padarymą. Kaltinamojo gynėjo skunde nėra ginčijamas duomenų apie D. P. galimai padarytas nusikalstamas veikas pakankamumas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria žemesniojo teismo išvadoms, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindas, kadangi yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis D. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, jog spręsdamas D. P. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą žemesnysis teismas įvertino ne tik kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą (ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas, vadovavimas jo veiklai, disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, nusikaltimai vykdyti tarptautiniu mastu, kelių valstybių teritorijoje) bei jam gresiančias bausmes (laisvės atėmimo bausmės nuo 3 iki 10 metų, nuo 10 iki 15 metų ir nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos), tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų. Konstatuodamas, jog vis dar išlieka reali kaltinamojo D. P. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso rizika teismas atsižvelgė į jo ekonominius ir socialinius ryšius užsienio šalyse, ankstesnius teistumus, įvertino šiuos duomenis kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.
10. Priešingai, nei nurodoma skunde, yra nustatyti akivaizdūs D. P. ryšiai užsienyje, kai kurie iš jų yra nusikalstamo pobūdžio – bylos duomenimis, kaltinamasis ilgą laiką gyveno Prancūzijos Respublikoje, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos kelių valstybių teritorijose, į jas įtraukti ir užsienio valstybių piliečiai, su kuriais D. P., kaip ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, bendravo. Vis dar išlieka didelė rizika, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais ir išvykti iš šalies, siekdamas pasislėpti ir taip išvengti baudžiamojo proceso bei gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl griežčiausia kardomoji priemonė taikoma pagrįstai. Skunde nurodoma, kad šiuo metu kaltinamojo šeima gyvena Lietuvos Respublikoje, čia jis turi nekilnojamojo turto, galimai bus įdarbintas UAB „D.“, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo mėginimo išvengti baudžiamojo persekiojimo ir neeliminuoja galimybės toliau jo atžvilgiu taikyti suėmimą. Kaip pagrįstai nurodė žemesnysis teismas, D. P. nekilnojamam turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą konfiskavimą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jis galimai bus paimtas valstybės nuosavybėn, ką kaltinamasis neabejotinai žino, todėl tokio turto turėjimas nesulaikys kaltinamojo nuo bandymo pabėgti (pasislėpti) nuo teismo. Nuteistojo šeima šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje tik todėl, kad D. P. yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, iki tol jie ilgą laiką gyveno užsienyje, todėl kaltinamajam būnant laisvėje ir bėgant iš šalies, šeima išvyktų kartu su juo. Nuo pasislėpimo, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo D. P. nesulaikys ir galimas 780 Eur dydžio darbo užmokestis UAB „D.“, kadangi tai yra per mažas potencialus praradimas, lyginant jį su gresiančiomis sankcijomis.
11. Skunde pažymima, kad D. P. nemėgino pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, būdamas laisvėje elgsis tinkamai, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kaltinamasis iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, vengdamas vykstančio baudžiamojo proceso, nepaneigia rizikos, kad tokie veiksmai gali būti atlikti ateityje, jei jo atžvilgiu nebus taikomi apribojimai ir negali savaime būti pagrindu švelninti šiuo metu taikomą kardomąją priemonę. Taikant suėmimą nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis praeityje jau mėgino pabėgti ar kitaip vengė proceso, pakanka konstatuoti realią tokio jo elgesio grėsmę, o turimų duomenų pagrindu vis dar išlieka didelė rizika, jog paleidus D. P. į laisvę jis apsunkins sklandžią proceso eigą. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-51-1053/2025 yra aktyviai nagrinėjama, atliekamos proceso dalyvių apklausos, yra numatytas aiškus ir pakankamai spartus bylos nagrinėjimo planas – teisiamieji posėdžiai yra numatyti iki 2025 m. gegužės mėn., dauguma jų – artimiausiu metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo D. P. nepertraukiamas dalyvavimas yra būtinas atlikti tolimesnius procesinius veiksmus, todėl esant manymui, jog kaltinamasis gali vengti proceso, siekiant užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą taikomas suėmimas yra pagrįstas ir pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikomu suėmimu siekiama užkirsti kelią ne tik kaltinamojo D. P. galimam išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teismo ir proceso apsunkinimui, o to užtikrinti netaikant griežčiausių jo laisvės ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, neįmanoma.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindas. D. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priklauso sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, jis pakankamai ilgą laiką (nuo 2014 m. iki 2022 m.) galimai dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikė aktyviai – buvo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas. D. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu, todėl žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galimai tapo pagrindiniu kaltinamojo materialinės gerovės šaltiniu. Ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kuriam jis galimai vadovavo, pagrindinė veikla buvo susijusi su labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabanda, siekiant nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybių nusikalstamo pasaulio atstovų tarpe, nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet ilgalaikiai, kruopščiai suplanuoti, gerai organizuoti. Kaltinamasis D. P. praeityje yra ne kartą teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Duomenys apie daugkartinius teistumus neleidžia D. P. charakterizuoti teigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Teismo manymą, jog D. P. būtina ir toliau taikyti suėmimą, sustiprina ir tai, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu bei vadovavimu nusikalstamoms grupuotėms, gali būti įvykdomi ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, todėl nagrinėjamu atveju siekiant eliminuoti pakartotinio nusikalstamų veikų darymo riziką būtina nuolatinė kaltinamojo laisvės kontrolė, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą.
13. Suėmimo terminą pratęsiant ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų būtina nustatyti ir specialiuosius suėmimo termino pratęsimo pagrindus – ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla nagrinėjama dėl 16 kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, šiuo metu yra intensyviai atliekami procesiniai veiksmai. Bylos didelę apimtį ir sudėtingumą lėmė kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų specifika, tarptautinis nusikalstamos veiklos elementas, daug laiko reikalaujančių objektų, informacinių technologijų tyrimų atlikimas ir jų sudėtingumas, sudėtingas kaltinamųjų ir jų aplinkos turto tyrimas, proceso veiksmų ir dokumentų gausa, didelis kaltinamųjų ir liudytojų kiekis, didelės apimties elektroninių duomenų analizė, įrodinėjami aukšto lygio organizuotumo ir konspiracijos požymiai, veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla yra ypatingo sudėtingumo ir didelės apimties, todėl tai pateisina ilgesnę kaltinamojo D. P. suėmimo trukmę. Be to, pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamajam D. P. už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taigi suėmimo taikymo terminas atitinka reikalavimus.
14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, svarstydamas D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, tinkamai neatsižvelgė į kaltinamojo sveikatos būklę. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė privalo užtikrinti, jog asmuo kardomajame kalinime būtų laikomas tokiomis sąlygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiškajam orumui, nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamą kardomajam kalinimui būdingą kančios lygį, todėl tinkamos medicinos priežiūros nebuvimas tam tikrais atvejais gali būti traktuojamas kaip netinkamas elgesys. (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Antonov prieš Ukrainą, Urbonavičius prieš Lietuvą). Nepaisant to, asmens teisė gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, negali būti laikoma įpareigojimu jį paleisti į laisvę, net ir tais atvejais, kai suimtasis serga ypač sunkiai gydoma liga. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
15. Iš aukštesniajam teismui pateiktų D. P. medicininių dokumentų matyti, kad kaltinamajam 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 30 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 28 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 15 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis, 2025 m. sausio 17 d. diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog D. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suimtas, jam būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas kardomosios priemonės taikymo metu. Atkreiptinas kaltinamojo ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad 2025 m. sausio 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pratęstas D. P. taikomo suėmimo terminas, ambulatorinio apsilankymo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje metu gydytoja neurologė A. D. nustatė, kad šiuo metu nestebima (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini), rekomendavo stebėti kaltinamojo sveikatos būklę ir tęsti gydymą vaistais, konstatavo, kad jo gydymas baigtas. Baudžiamosios bylos medžiagoje, išskyrus kaltinamojo gynėjo subjektyvius teiginius, nėra duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu D. P., atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Esant nusiskundimų, D. P. ar jo gynėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į įstaigos administraciją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad D. P. sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jo izoliuoto nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų.
16. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo D. P. gynėjo skundo argumentais, kad žemesnysis teismas tik deklaratyviai sprendė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, ryšius užsienio valstybėse, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodomos kaltinamojo D. P. teisių ir laisvių ribojimo alternatyvos – namų areštas, intensyvi priežiūra ir kt., nė viena atskirai ar taikant jas kartu nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad D. P. tinkamai dalyvaus procese, neabejotinai atvyks į teismą siekiant atlikti procesinius veiksmus, ar užkirsti kelią jo naujų nusikaltimų darymui, kontroliuoti, su kokiais asmenimis jis bendrauja, kadangi vien kaltinamojo buvimo vietos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Gynėjas skunde nurodė, kad už D. P. gali būti sumokėtas 60 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, netgi kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu ar kt. – negali būti pripažinta pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Skunde nurodoma, kad kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje – J. S., E. J. ir M. Š. – yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei D. P., tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo kaltinamąjį paleisti į laisvę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėmimo, kaip kardomosios priemonės, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami, nustatant įstatyme numatytus procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, vertinant individualias bylos aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.
17. Manytina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas D. P. taikomos kardomosios priemonės terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Išnykus pagrindams suėmimas galės būti panaikintas arba pakeistas į švelnesnę priemonę, vis dėlto, šioje proceso stadijoje tokioms išvadoms pagrindo nėra. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti D. P. ir kitiems asmenims pareikštus kaltinimus. Nors kaltinamojo gynėjo skunde teigiama, kad taikomi ribojimai yra pertekliniai, kenkia D. P. šeimai, jo ir mažamečių vaikų santykiams, teisėjų kolegijos vertinimu, taikoma kardomoji priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam D. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.