- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2830-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14922-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, turintis 3 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, dirba, gyv. (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 5 kartus: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-10-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-01-27 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 4 m. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme – 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-01 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 3 m. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 m. laisvės atėmimo bausme; 5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-21 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2008-12-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2011-06-14 paleistas iš Alytaus pataisos namų, 2012-05-17 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2017-03-28, apie 23 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilės girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu pastūmė buvusią sutuoktinę S. K. iš nugaros pusės savo dviem rankų delnais į jos nugaros sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą nugaros srityje ir parkrito ant žemės. Kritimo metu S. K. susitrenkė savo dešinę ranką į medinę spintelę, ant dešinės rankos atsirado nubrozdinimas, taip pat nuo parkritimo susitrenkė dešinės pusės šlaunį ties klubu. S. K. atsikėlus nuo žemės ir atsisukus veidu į kaltinamąjį, pastarasis jai sudavė savo kairės rankos kumščiu vieną smūgį į dešinį skruostą, dėl ko S. K. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis A. B. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis paaiškino, kad jis atėjo į namus pas S. K., bendravo, buvo išgėręs ir prasidėjo konfliktas. Jis pastūmė nukentėjusiąją į nugarą, ji nugriuvo ir susižalojo. Tuomet atvažiavo policija ir jį suėmė. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Tuo metu jie jau buvo išsiskyrę, bet vis tiek bendravo, nes turi bendrą vaiką. Jis kartais nuvažiuoja pas vaiką ir jie bendrauja. Išsiskyrę jie jau kelis metus. Kartais kelias dienas pas nukentėjusiąją ir pagyvendavo, o po to grįždavo į savo namus. Po šio konflikto, jie beveik nebendravo. Nors jie nutraukė santuoką, bet iki šio konflikto jų santykiai buvo išlikę. Prisipažįsta, kad pasielgė neatsakingai. Dėl smūgio sudavimo taip pat nesiginčija, buvo girtas, o būdamas neblaivus galėjo ir taip pasielgti. Po konflikto jis buvo piktas ir norėjo padaryti kažką blogą, todėl pasakė, kad alkoholį gėrė kartu su S. K., nors iš tiesų ji su juo negėrė, tik jis buvo išgėręs.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji S. K. teisme paaiškino, kad A. B. jai yra niekas, jis nėra jos šeimos narys. Ir įvykio dieną jis jai nebuvo šeimos narys, nevertino jo kaip sugyventinio, tik kaip vaiko tėvą. A. B. paskambino jai ir pasakė, kad atneš pinigų. Jis atėjo, pabuvo, pažaidė su vaiku ir ėmė reikšti pretenzijas, kad ji su kažkuo stovėjo, susitikinėjo. Po to, kai jos dukra išgirdo, kad prasideda konfliktas, ji ėmė verkti ir prašyti, kad jis išeitų, tačiau jis tęsė konfliktą. Tada jie išėjo į koridorių ir jis ją pastūmė. Tuo metu vaikai buvo kambaryje ir ėmė skambinti tėvams. Kai grįžo į kambarį, jis jai trenkė. Ji iš viso turi du vaikus. 17 m. dukra yra ne jo, o 4 m. sūnus yra A. B.. Kaltinamasis ateidavo aplankyti sūnaus, bet jeigu būdavo vėlus paros metas, tai jis kartais pas juos ir pernakvodavo. A. B. jai nebuvo šeimos narys, o sūnui pinigų duodavo retai. Po santuokos nutraukomo jie kartais turėdavo lytinių santykių. Įvykio dieną A. B. veiksmai sukėlė jai skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia.
E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-03-29 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. apie 0.27 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo neblaivus vyras A. B., kuris daužo duris, bando patekti į butą, grasina, nors yra nepageidaujamas. Atvykus prie (duomenys neskelbtini)-o namo pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo A. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. B. paaiškino, kad šiame name ((duomenys neskelbtini)) gyvena jo buvusi žmona S. K. ir jų sūnus M. B., gim. 2013-05-05, ir jis atėjo aplankyti savo sūnaus, tačiau vėliau susipyko su savo buvusia žmona ir išėjo. Nuėjus į butą Nr. 61, juos pasitiko S. K., kuri paaiškino, kad į jos butą atėjo neblaivus jos buvęs vyras A. B., kuris norėjo pamatyti savo sūnų, pradėjo kelti konfliktą dėl to, kad ji jam yra neištikima, nors jie yra išsiskyrę, kad konflikto metu jis kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę ir pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižalojo ranką, teigė, jog mažametis vaikas nieko nematė (b. l. 7, 9).
Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji yra S. K. mama. 2017-03-28 apie 23.30 val. jai paskambino jos anūkė A. K. ir pasakė, kad atėjęs buvęs dukters vyras A. B. triukšmauja. Anūkė kalbėdama su ja buvo susijaudinusi ir verkė. Maždaug po 15 min. ji su savo vyru D. T. jau buvo prie savo buto (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos duktė S. K. su savo vaikais. Užėjusi į butą ji pamatė, kad anūkai A. ir M. buvo viename kambaryje, o jos dukra S. su savo buvusiu vyru A. B. sėdėjo kitame kambaryje. Matė, kad jie abu sėdėjo ramiai matėsi, kad konfliktas jau pasibaigė. S. buvo įraudusiu veidu, ji buvo visiškai blaivi, bet matėsi, kad jos vienas žandas buvo raudonas. Po minėto įvykio dukra jau jai buvo pasakojusi, kad A. ją buvo pastūmęs, dėl ko ji parkrito ir susižeidė ranką. Pati dar matė, kad, kai jau buvo atvykę pareigūnai, kurie fotografavo jos dukters veidą ir ranką, kuri buvo nedaug apdraskyta. Žino, kad jos duktė S. išsiskyrė su savo vyru A. B. prieš metus, bet ar jie gyvena kartu, ar ne, atsakyti negali. Bet ji prašė dukters A. neleisti į jos butą jokiu būdu. Taigi, kaip minėjo, atėjusi į butą pamatė įraudusiu veidu dukterį ir taip pat matė, kad A. sėdėjo kambaryje ant lovos, o duktė ant fotelio. Abu sėdėdami tylėjo, matėsi, kad A. buvo girtas, tai suprato iš jo nerišlaus kalbėjimo ir iš veido matėsi, kad jis išgėręs. Dukra pati jai po įvykio sakė, kad A. atėjo pas ją jau išgėręs ir sakė, kad nori aplankyti savo sūnų M. ir jam duoti pinigų bei dovanų, bet prasidėjo konfliktas dėl to, kad A. kaltino jos dukterį neištikimybe, nors jie yra išsiskyrę, ir teisės ją įtarinėti jis neturi. Žino, kad teismo sprendimu yra nustatytas laikas, kada A. gali lankyti vaiką. Duktė jai sakė, kad jos buvęs vyras ją vieną kartą pastūmė į nugarą rankomis ir ji priekiu parkrito ant grindų. Iš kur pas dukrą atsirado paraudimas veide, atsakyti negali, dukra neminėjo. Po viso šito įvykio, kai jos vyras A. išvedė už rankos, matė, kad dukra iškvietė policijos pareigūnus ir, kai pareigūnai atvyko, duktė parašė pareiškimą dėl A. B. smurto, ir tada A. policijos pareigūnai išsivežė. Ji su savo vyru išvažiavo į savo namus. Jos dukrai greitoji kviesta nebuvo ir po įvykio ji pati į medikus nesikreipė, kūno tyrimo nesidarė. Žino, kad po šio įvykio A. B. skambino jos dukrai S. K. ir jos atsiprašinėjo. A. B. išgėręs būna agresyvus, bet kai būna blaivas – tai būna normalus žmogus, yra rūpestingas, rūpinasi savo sūnumi (b. l. 25, 26).
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto matyti, kad 2017-03-31 buvo aplankyta S. K. šeima (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu S. K. paaiškino, kad 2017-03-28 buvęs sutuoktinis A. B. jai paskambino ir paprašė leisti susitikti su sūnumi. Ji neprieštaravo ir šis apie 18 val. atvyko pas vaiką. A. B. davė pinigų sūnaus išlaikymui ir pradėjo prie jos kabinėtis bei kaltinti nebūtais dalykais. Buvęs sutuoktinis pradėjo stumdytis, trenkė jai į veidą. Vaikai buvo kitame kambaryje ir paties konflikto nematė, bet dukra A., išgirdusi, kad ji konfliktuoja su A. B., paskambino tėvams, kurie atvykę išprašė vyrą iš buto į laiptinę, o ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir A. B. sulaikė. S. K. pažymėjo, kad buvęs sutuoktinis santuokos metu prieš ją naudodavo fizinį smurtą, bet į policiją ji nesikreipė. A. B. smurtaudavo tada, kai būdavo neblaivus (b. l. 17).
Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad A. B. 2017-03-29 1.05 val. nustatytas 1,66 promilės apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 35).
Teismas mano, kad kaltinamojo A. B. kaltė sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, ją pastumiant ir suduodant smūgi ranka į veidą, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo buvusią žmoną pastūmė ir sudavė jai smūgį, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
A. B. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad fizinį skausmą jis sukėlė savo giminaičiui. Tačiau iš byloje esančių duomenų bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie nėra šeima ir A. B. negali būti laikomas nei šeimos nariu, nei artimu giminaičiu BK prasme. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. B. yra išsiskyręs su S. K. jau daugiau nei 2 metus. Nepaisant to, kad A. B. kartais aplanko savo sūnų, su nukentėjusiąja jie kartu negyvena, A. B. turi kitą savo gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, nepaisant to, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnį buvę sutuoktiniai yra vertinami kaip artima aplinka, BK 140 straipsnio 2 dalies prasme, A. B. nėra S. K. šeimos narys, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, dirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, įpareigojant A. B. lankyti smurtinį elgesį keičiančias programas.
Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl A. B. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikino sulaikymo laikas 2017-03-29 (viena diena) (b. l. 54, 56).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje bei jį nubausti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti A. B. tęsti darbą ir sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką 2017-03-29 (viena diena).
A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.