Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-09 · Administracinė byla Nr. I-2923-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
I-2923-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01131-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.9.10Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
Administracinė byla Nr. I-2923-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01131-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-01-13 sprendimą Nr. PP-10(7-4/2015) (toliau – Komisijos Sprendimas); įpareigoti Komisiją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo J. S. 2014-12-30 skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko pavaduotojo D. B. 2014-11-28 sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir priimti naują sprendimą.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad su UAB „Lugenta“ 2008-01-11 sudarė sutartį, kurią vykdydamas per du kartus sumokėjo 50 000 Lt (atitinkamai 20 000 Lt ir 30 000 Lt). Pareiškėjas 2011-04-19 kreipėsi į įmonės direktorę su prašymu pateikti grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius. Šis prašymas nebuvo tenkintinas. Siekdamas apginti savo teises, pareiškėjas 2014-08-25 su skundu kreipėsi į VMI, kuri 2014-09-26 sprendimu Nr. (13.4-38-3)-R-7193 nepagrįstai konstatavo, kad buvo praleistas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas mokesčiui apskaičiuoti, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas kreipėsi į VMI viršininką dėl minėto sprendimo panaikinimo ir jo prašymas buvo patenkintas – panaikintas 2014-09-26 VMI priimtas sprendimas ir pavesta iš naujo tirti pareiškėjo 2014-08-25 skundą. Tačiau VMI 2014-11-28 sprendimu nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė analogiškais motyvais. VMI 2014-11-28 sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2015-01-13 Sprendimu be pagrindo pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl jis turėjo būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas pabrėžė, kad šis ginčas dėl įpareigojimo pateikti grynųjų pinigų kvitus, laikytinas mokestiniu, todėl atsisakymai nagrinėti jo skundą yra nepagrįsti. Į VMI buvo kreiptasi su prašymu įpareigoti UAB „Lugenta“ tinkamai įforminti grynųjų pinigų paėmimo buhalterinę operaciją, kuri nėra susijusi su mokesčio skaičiavimu. Todėl negali būti taikomas 5 metų senaties terminas mokesčiui apskaičiuoti. Pareiškėjas nurodė, kad 50 000 Lt yra didelės vertės turtas, todėl VMI, gavusi duomenis apie tokios sumos neapskaitymą, turėjo išsamiai ištirti pareiškėjo skundą, atlikti UAB „Lugenta“ mokestinį patikrinimą ir spręsti, ar šiuose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. UAB „Lugenta“ neatsakė į pareiškėjo prašymą, todėl neturi būti taikomas senaties terminas grynųjų pinigų kasos pajamų orderio išrašymui, nes, priešingu atveju, būtų galimybė teisėtai slėpti įmonės apyvartą.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skunde nurodytais reikalavimais ir motyvais nesutiko ir prašė skundą atmesti, paaiškindama, kad pareiškėjas 2014-12-30 skundu ginčijo VMI atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti UAB „Lugenta“ išrašyti pareiškėjui grynųjų pinigų paėmimo kasos orderius. Ginčas dėl tokių veiksmų nepriskirtinas mokestiniams ginčams, kurių sąvoka įtvirtinta MAĮ 2 str. 22 dalyje ir MAĮ 145 str. 2 dalyje išvardintiems nemokestiniams ginčams, kuriems taikoma mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra. Vadovaujantis MAĮ 151 straipsniu ir Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1119, 6 punktu, Komisija nagrinėja tik mokestinius ginčus. Kadangi šiuo atveju ginčas nėra mokestinis, Komisija, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 36.1 papunkčiu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

VMI pabrėžė, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus ar jo pareigūnų sprendimų, nenurodytų MAĮ 145 straipsnyje, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundas galėjo būti paduodamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Būtent tokia sprendimo apskundimo tvarka buvo nurodyta VMI 2014-11-28 sprendime Nr. (1.12-31-4)-RM-19769.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-12-30 skundą dėl VMI 2014-11-28 sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769, teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-08-25 su skundu kreipėsi į VMI, prašydamas įpareigoti UAB „Lugenta“ nedelsiant išduoti pareiškėjui grynų pinigų priėmimo operacijas patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus (b. l. 31).

VMI 2014-09-26 sprendimu Nr. (13.4-38-3)-R-7193 (b. l. 32) atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad buvo pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas penkerių metų senaties terminas mokesčiams apskaičiuoti.

Pareiškėjas minėtą VMI sprendimą 2014-10-13 apskundė VMI viršininkui (b. l. 33–34).

VMI viršininko pavaduotojas 2014-11-14 sprendimu Nr. (1.56) 474-14 (b. l. 40–41) panaikino skundžiamą sprendimą ir pavedė VMI teisės departamentui iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2014-08-25 prašymą.

2014-11-28 VMI, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 (b. l. 15–16), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, tokį atsisakymą motyvuojant tuo, kad mokesčių administratorius neturi įgaliojimų duoti nurodymų, nesusijusių su mokesčių administravimo funkcijų vykdymu.

Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2014-12-30 Komisijai pateikė skundą.

Komisija 2015-01-13 protokoliniu sprendimu Nr. PP-10(7-4/2015) (b. l. 17–18) paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad kilęs ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir turi būti sprendžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių mokestinių ginčų nagrinėjimą, analizę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis MAĮ 2 str. 22 dalimi, mokestiniais ginčais laikytini ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, ar dėl sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Analogiška mokestinio ginčo sąvoka įtvirtinta ir ABTĮ 2 str. 18 dalyje. MAĮ 145 str. 2 dalyje nustatyta, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo. Darytina išvada, kad esminiai mokestinio ginčo ar ginčo, kuriam taikytina mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra, požymiai yra ginčo šalys – mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius, ir ginčo dalykas – nurodymas sumokėti mokestį ar atsisakymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), atsisakymas atleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo. MAĮ 146 str. 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas konstatuoja, kad šio ginčo atveju pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas įpareigoti juridinį asmenį, t. y. UAB „Lugenta“, pateikti grynųjų pinigų paėmimo kvitus, o VMI sprendimu atsisakė tenkinti tokį prašymą, t. y. teismas daro išvadą, kad VMI priėmė sprendimą, kuriuo nebuvo sprendžiami klausimai dėl pareiškėjo mokestinių prievolių, atleidimo nuo baudų ar delspinigių.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tiek į VMI, tiek į Komisiją kreipėsi ne kaip mokesčių mokėtojas ir ne dėl klausimų, susijusių su jo mokestinėmis prievolėmis, baudomis ar delspinigiais, todėl Komisija Sprendime tinkamai įvertino ginčo aplinkybes bei pareiškėjo statusą mokestinio ginčo prasme, t. y. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir VMI nepriskirtinas mokestiniams ginčams ir jam neturi būti taikoma mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra.

Konstatavus, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir VMI nėra nagrinėtinas mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, darytina išvada, kad skundžiamas Komisijos 2015-01-13 sprendimas Nr. PP-10(7-4/2015), kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismui konstatavus, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis (iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą) pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo J. S. 2014-12-30 skundą dėl VMI viršininko pavaduotojo D. B. 2014-11-28 sprendimo Nr. (1.12-31-4)-RM-19769 ir priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė