Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. TA-102-520/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
TA-102-520/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02744-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA-102-520/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2015 m. liepos 27 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes konstatavo, jog praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje įtvirtintas terminas apeliaciniam skundui pateikti, o pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

II.

Pareiškėjas A. R. 2015 m. rugpjūčio 18 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nurodo, jog ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo kopija jam buvo įteikta 2015 m. liepos 13 d. Pareiškėjo nuomone, apeliacinį skundą jis padavė nepraleidęs apeliacinio skundo padavimo termino, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas A. R. prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi skundžiamas teismo sprendimas jam buvo įteiktas vėliau nei buvo paskelbtas.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis pagal ABTĮ 127 straipsnį laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2015 m. liepos 9 d. Pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (II t., b. l. 7). Pareiškėjui pasirašytinai pirmosios instancijos teismo sprendimas įteiktas 2015 m. liepos 15 d. (II t., b. l. 18–19). Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija, nes ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl numatytas 14 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Taigi vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutinė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo pateikimo teismui diena – 2015 m. liepos 23 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą buvo išsiųstas 2015 m. liepos 27 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą 4 dienomis.

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia aplinkybe, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas jam buvo įteiktas vėliau nei buvo paskelbtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui į Alytaus pataisos namus išsiųstas 2015 m. liepos 10 d. (II t., b. l. 16), t. y. nepažeidus ABTĮ 93 straipsnio, nustatančio, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiamas administracinio teismo sprendimo nuorašas. Kaip minėta, pareiškėjui pasirašytinai pirmosios instancijos teismo sprendimas įteiktas Alytaus pataisos namuose 2015 m. liepos 15 d. Akivaizdu, jog pareiškėjui ginčijamo sprendimo nuorašas buvo įteiktas terminui pateikti apeliacinį skundą dar nepasibaigus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos iki termino paduoti apeliacinį skundą pabaigos dar buvo likę 8 kalendorinės dienos (nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 23 d.), tačiau per šį terminą pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo teisių gynimu.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo vėliau nei teismo sprendimas buvo paskelbtas, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios galimas praleisto termino atnaujinimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti yra siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti negalima atnaujinti dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog skundžiamas teismo sprendimas jam buvo įteiktas vėliau nei buvo paskelbtas, kadangi vien tai savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 23 d. turėjo pakankamai laiko parengti apeliacinį skundą ir nustatyta tvarka ir terminais apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, ir daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir apeliacinis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti. Atsisakyti priimti pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras Drigotas Dalia Višinskienė