- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-1082-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08821-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Virginijos Lozoraitytės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-664-713/2013 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti ją K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei. Nuo 1974 m. minėtame bute gyveno ieškovės senelė V. A. ir dėdė K. A., o nuo 1992 m. bute K. A. sutuoktinės teisėmis apsigyveno ieškovės motina L. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir jos nepilnametės dukros Ž. ir E. bute apsigyveno 2000 m., ieškovės motinos L. A. ir dėdės (patėvio) K. A. sutikimu. Nuo apsigyvenimo bute momento visi kartu vedė bendrą ūkį, bendrai dalinosi komunalinių mokesčių naštą, remontavo butą, pirko namų apyvokos daiktus ir kartu maitinosi iki pat motinos ir dėdės (patėvio) mirties. Pagrindiniu nuomininku buvo K. A., kuris su ieškove kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo, prašydamas leisti deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą minėtame bute, tačiau atsakovė prašymo netenkino, todėl K. A. kartu su ieškove kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami pripažinti I. P. šeimos nare. K. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki šiol gyvena minėtame bute, moka visus mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino I. P. K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos nare; įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su I. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.
Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama L. A. dukra, turėdama gyventojų sutikimą, apsigyvendama bute 2000 m. ir kartu išgyvenusi ir vedusi bendrą ūkį vienerius metus turėjo ir turi teisę būti pripažinta šeimos nare. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei atsakovė Kauno miesto savivaldybė būtų draudusi gyventi bute po pagrindinio nuomininko mirties (duomenys neskelbtini), ar būtų atsisakiusi priimti mokesčius iš ieškovės nuo 2007 m., ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto, todėl teismas pripažino, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškove, laikė ją nuomininke, o iš ieškovės elgesio ir veiksmų seka, jog ieškovė vykdo visas nuomininkės pareigas. Teismas nurodė, kad po K. A. mirties, ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininkės pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ja nuomos sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nuo 2000 m. gyvena (duomenys neskelbtini), niekur nebuvo išvykusi gyventi kitu adresu, neturi kitos gyvenamosios vietos, visą laiką nenutrūkstamai rūpinasi butu ir moka už jį priskaičiuojamus mokesčius, byloje nenustatęs, kad atsakovė būtų draudusi ieškovei naudotis butu, mokėti mokesčius ar būtų inicijavusi bylą dėl iškeldinimo, taip pat atsižvelgdamas į teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.), sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi ieškovė negali būti pripažinta K. A. šeimos nare teisės aktų reglamentuojančių nuomos santykius prasme, nes ji nėra artimoji giminaitė (CK 3.135 str.). Atitinkamai, nesant nors vienos iš CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu. Prielaidos nuomininko šeimos nario teisinio statuso pripažinimui atsiranda po to, kai faktiškai egzistuoja visos trys sąlygos - giminystės (tarpusavio santykių) faktas, bendravimo trukmė ir įstatymo reikalaujamas jos pobūdis. Pripažįstant asmenį nuomininko šeimos nariu, teismas privalėjo nustatyti ne vieną iš kelių aplinkybių, o visų minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimą ir, tik nustatęs visų šių aplinkybių visumą, galėjo pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Tačiau visos privalomos aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos, nes ieškovė nėra pagrindinio nuomininko artimasis giminaitis, taip pat byloje nėra dokumentų, įrodančių pagrindinės nuomininkės bei ieškovės gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo daugiau kaip vienerius metus, o duoti liudytojų parodymai yra kontraversiški ir dvejotino patikimumo.
2. Teismas savo sprendimą motyvavo 1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai) ir 1964 m. CK 329 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Tačiau ieškovė yra L. A. ir pagrindinio nuomininko brolio V. A. duktė. Be to, 1964 m. CK galiojimo metu L. A. nebuvo susituokusi su K. A., todėl 1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, kadangi ieškovė nėra K. A. ir L. A. duktė, taip pat minėta nuostata yra taikoma tik sutuoktinių vaikams.
3. Teismas išėjo už ieškininiame pareiškime apibrėžtų reikalavimų ribų, nes sprendimą motyvavo ieškovės motinos L. A. tariamu gyvenimu ginčo patalpose sugyventinės teisėmis, nors ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nebuvo reikalavimo pripažinti I. P. motiną L. A. buvus pagrindinio nuomininko K. A. šeimos nare socialinio būsto nuomos prasme iki santuokos sudarymo (2011-09-16). Be to, atsakovės turimais duomenimis teisminis procesas dėl L. A. pripažinimo šeimos nare iki santuokos sudarymo nėra įvykęs ir ji nebuvo pripažinta K. A. šeimos nare socialinio būsto nuomos prasme. Todėl iki 2011-09-16 sudarytos santuokos tarp pagrindinio nuomininko K. A. ir L. A. ieškovė net negalėjo pretenduoti į šeimos nario statusą socialinio būsto nuomos prasme. Taip pat apeliantė pažymi, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2004-05-25 gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartyje Nr. 338 K. A. nurodė, jog gyvena vienas, darytina išvada, jog pagrindinis ginčo buto nuomininkas nelaikė ieškovės savo šeimos nariu nuomos sutarties sudarymo metu.
4. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jos atitikimą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų reikalavimams, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei teisės aktais, reglamentuojančiais socialinio būsto nuomą. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuomininkui mirus, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista nuomininko šeimos narių susitarimu pripažįstant nuomininku kitą šeimos narį. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininkui, sprendžiami teismo tvarka. Taigi, pareiga apeliantei sudaryti nuomos sutartį atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra visos aukščiau išvardintos sąlygos, kurių ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neįrodė, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo tenkinti ieškovės ieškinio dėl to, kad ieškovė nėra K. A. artimoji giminaitė. Teismas ieškinį tenkino nustatęs faktą, kad ieškovė bute apsigyveno 2000 metais, todėl pagrįstai taikė teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 329 straipsnio nuostatas, pagal kurias pripažinimo nuomininko šeimos nariu artimosios giminystės sąlyga nenumatyta (CK 329 str. 3 d.). Ieškovė bute apsigyveno ten gyvenusių šeimos narių - jos motinos L. A., močiutės V. A. ir dėdės (motinos sugyventinio, vėliau ir sutuoktinio) K. A. sutikimu. Be to, tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2000 m. CK nuostatas nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas iš nuomos sutarties kaip ir pagrindinis nuomininkas (1964 m. CK 330 str., 2000 m. CK 6.589 str.). Ieškovė nuo apsigyvenimo bute vedė su ten gyvenusiais minėtais asmenimis bendrą ūkį, todėl teismas pagrįstai ieškovę pripažino pagrindinio nuomininko K. A. šeimos nare.
2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas, kad ieškovė nuo 2000 metų gyvena bute ir ne mažiau kaip vienerius metus vedė bendrą ūkį su buto pagrindiniu nuomininku ar jo šeimos nariais, kad minėtos aplinkybės gali būti įrodomos tik rašytiniais įrodymais. Šios aplinkybės įrodytos ieškovės paaiškinimais, taip pat liudytojų parodymais, kurie, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra leistini įrodymai (CPK 177 str.). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir paties pagrindinio buto nuomininko K. A. paaiškinimai, matomi iš pradinio ieškinio šioje byloje (b. 1. 3), iš K. A. 2012-05-09 prašymo atsakovui deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą bute (b. l. 9). Atsakovė nepateikė duomenų ir neprašė jų išreikalauti, kurie galėtų patvirtinti kitą ieškovės faktinę gyvenamąją vietą ar paneigti rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymų pagrindu teismo pripažintus faktus dėl bendro gyvenimo ilgiau negu vienerius metus ir bendro ūkio tvarkymo (CPK 178 str.). Be to, atsakovė, prasidėjus šiai bylai, (duomenys neskelbtini) mirus pagrindiniam nuomininkui, neginčijo ieškovės teisės gyventi bute.
Šalies argumentai
3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 1964 m. CK 329 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik sutuoktinių vaikams. Kartu gyvenantis sugyventinis turi šeimos nario statusą. Šeimos narys turi tokias pačias teises kaip ir pagrindinis nuomininkas (1964 m. CK 330 str.). Todėl ieškovei, kaip šeimos nario vaikui, 1964 m. CK 329 straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai.
4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė neva nepateikusi duomenų apie jos atitikimą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų reikalavimams. Pirma, minėtas įstatymas įsigaliojo po ieškovės apsigyvenimo bute. Antra, byloje ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad neturi kito jai nuosavybės teise priklausančio būsto. Ieškovė bute apsigyveno verčiama aplinkybių, nes neturėjo kito būsto. Ji bute apsigyveno kartu su tuomet dar nepilnametėmis savo dukromis. Ieškovė bute gyvena jau 13 metų. Jos socialinė padėtis nepasikeitė. Todėl ieškovės statusas realiai suteikia jai teisę į socialinį būstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P., savivaldybės gyvenamojoje patalpoje – bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ten gyvenusių šeimos narių - jos motinos L. A., močiutės V. A. ir dėdės (motinos sugyventinio, vėliau ir sutuoktinio) K. A. sutikimu 2000 m. ir kartu išgyvenusi ir vedusi bendrą ūkį vienerius metus turėjo ir turi teisę būti pripažinta K. A. šeimos nare.
Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Kadangi nuomininkas K. A. jau iškėlus bylą teisme (duomenys neskelbtini) mirė, tai jo šeimos narių nustatymo klausimas gali būti išspręstas, taikant 1964 m. CK 329 straipsnį (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.). 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko šeimos nariais pagal įstatymą priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį, nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje normoje, galėjo tapti šeimos nariais, jeigu tokiais juos pripažįsta teismas. Tarp asmenų, kurie teismine tvarka galėjo įgyti nuomininko šeimos nario teises, CK 329 straipsnio 3 dalis numatė ir gimines, išlaikytinius bei sugyventinius. Ieškovė pagal giminystės laipsnį gali tapti K. A. šeimos nariu tik teismo sprendimu. Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio tvarkymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. ir jo motina V. A. į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 1974 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 8). V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Su nuomininku K. A. 2004 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta neterminuota Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 338 dėl 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovės I. P. tėvai yra V. A. ir L. A. (b. l. 14, 32, 33 ). Ieškovės paaiškinimais, liudytojos I. L. A. parodymais (b. l. 70) bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( b. l. 29, 30) nustatyta, kad ieškovės tėvas V. A. ir ginčo buto nuomininkas K. A. buvo broliai; jos mama L. A. susituokė su K. A. 2011 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 12), su kuriuo kartu kaip sugyventiniai gyveno nuo 1991 -1992 metų ( b. l. 69). Ieškovės I. P. paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų A. J., A. G., I. L. A. parodymais (b. l. 68-71) nustatyta, kad ieškovė kaip šeimos narė apsigyveno bute 2000 m. ir kartu su močiute V. A., dėde (vėliau ir patėviu) K. A. ir motina L. A. vedė bendrą ūkį (CPK 177 str. 1, 2 d.). Šių asmenų nurodytų aplinkybių bei faktų visuma laidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti buvus aptariamas aplinkybes. Įrodinėjant tokio pobūdžio aplinkybes nedraudžiama remtis liudytojų parodymais. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, pradiniu ieškiniu teismui ( b. l. 3), K. A. 2012 m. gegužės 2 d. prašymu (b. l. 9) ir liudytojų parodymais, negalėjo pripažinti įrodytu, kad ieškovės šeima ginčo bute apsigyveno 2000 metais. Tiek šalies paaiškinimas, tiek ir liudytojų parodymai yra įstatyme – Civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje – numatytos leistinos įrodinėjimo priemonės. Teismas tokius įrodymus ir įvertino. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismui buvo pateikti duomenys apie ieškovės ir buto nuomininko, jo motinos, sugyventinės bei sutuoktinės, kurie yra ieškovės artimi giminaičiai, bendrą gyvenimą ir bendro ūkio tvarkymą iki V. A. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 63), L. A. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 13) bei nuomininko K. A. mirties (duomenys neskelbtini) ( b. l. 49). Todėl atsakovei teko pareiga įrodyti priešingai, bet ji to nepadarė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepagrįstai motyvavo 1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalimi, kadangi ieškovė yra pagrindinio nuomininko brolio V. A. duktė, o jos motina galiojant 1964 metų CK nebuvo susituokusi su K. A., buvo jo sugyventinė, tačiau atsižvelgdama į tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir ginčo esmę, daro išvadą, jog neteisingai nurodyta 1964 m. CK 329 straipsnio 1 dalis, o ne šio straipsnio 3 dalis, negali būti pagrindu skundžiamą sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tačiau pagrįstai pripažino įrodytomis esminę reikšmę šiai bylai išspręsti turėjusias aplinkybes, kad ieškovė, turėdama gyventojų sutikimą, apsigyvendama bute 2000 m. ir kartu išgyvenusi bei vedusi bendrą ūkį vienerius metus turėjo ir turi teisę būti pripažinta šeimos nare. Esant vien tai aplinkybei, kad K. A. neprieštaravo, jog ginčo bute apsigyventų ieškovė su dukromis, vėliau rūpinosi jos gyvenamosios vietos deklaravimu ginčo bute, rodo artimus ir geranoriškus santykius tarp I. P. ir K. A.. Sutinkamai su tuo metu galiojusio 1964 m. CK 329 str. 3 d., 330 str. 1 ir 2 d. laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute ir jame išgyvenusi vienerius metus bei bendrai tvarkiusi namų ūkį, I. P. tapo pagrindinio nuomininko K. A. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Vertintina ir tai, kad 1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalis numatė galimybę pripažinti nuomininko šeimos nariu gimines, išlaikytinius ir sugyventinius. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė buvo mirusiojo K. A. giminaitė (jo brolio dukra). Šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti teisme, kad ji ne mažiau kaip vienerius metus gyveno su K. A., (duomenys neskelbtini), bei su juo bendrai tvarkė namų ūkį ir tokias aplinkybes ji įrodė.
Kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisines reikšmės.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.