Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-3057-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-3057-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį skirta nuobauda – 200 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. – iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo A. B., kaip juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje (b. l. 6-7).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą, skiriant jam mažesnę baudą, nes turi 40 % nedarbingumo lygį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo, banko sąskaita neaptarnaujama (b. l. 2).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti. Nurodė, kad Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau — EDS) duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) pateikta nebuvo (2024 m. kovo 20 d. duomenimis). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra pranešusi, kad nevykdė veiklos tam tikrais 2022 m. laikotarpiais, pvz. nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nuo 2022 m. mokestinio laikotarpio deklaracijų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo neatleista. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymi, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Pareiškėjas teigia, kad įmonė veiklos nevykdo, tačiau VMI neturi duomenų apie tai, kad įmonė būtų laikinai sustabdžiusi veiklos vykdymą, dėl ko būtų galimas atleidimas nuo deklaracijų teikimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl 40 % darbingumo turi būti vertinama tik kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pažymi, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, kad tos pačios rūšies nužengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pareiškėjui buvo skirta nuobauda, kuri yra mažesnė nei ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudos vidurkis, ji yra proporcinga ir laikytina tinkama. Remdamasi išdėstytu, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 16-17).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundą palaikė. Prašė skirti jam mažesnę baudą, nes įmonė veiklos nevykdo. Įmonė anksčiau iš Baltarusijos veždavo ir parduodavo prekes. Joje keturi akcininkai, du lietuviai, du baltarusiai. Jis yra įmonės direktorius. Ji tebėra, nėra likviduota, bet veiklos nevykdo. Savo kaip direktoriaus pareigas žino. Anksčiau samdydavo buhalterinę apskaitą vykdančią įmonę. Be to, jis nėra baustas už šios rūšies nusižengimą. Nėra gavęs jokios baudos.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas atsakomybė be kita ko kyla už deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis, o 77 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Remiantis minėtų teisės aktų reikalavimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą iki 2023 m. birželio 15 d. apskaičiuoti ir deklaruoti įmonės pelno mokesčius už 2022 metus, pateikdama mokesčių administratoriui metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)

A. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio, numatančio, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas, jis yra asmuo, atsakingas už tinkamą Metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas neneigia, kad įmonės 2022 m. Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikta nebuvo, tik prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad bendrovė 2022 m. nevykdė veiklos.

Įmonės iš tiesų gali būti laikinai atleidžiamos nuo pelno mokesčio deklaracijų teikimo, kai nevykdo veiklos ir pateikia prašymą VMI laikinai atleisti nuo deklaracijų ir/ar kitų dokumentų pateikimo. Viešai VMI skelbiamais duomenimis, toks prašymas mokesčių administratoriui turi būti pateiktas per sistemą „Mano VMI“ ir iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, matyti, kad įmonė ne visais 2022 m. deklaravo mokesčių administratoriui, kad ji laikinai nevykdo veiklos. Pranešimai VMI apie laikinai nevykdomą veiklą buvo pateikti tik už 2022 m. kovo 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį, t. y. tik už pusmetį. Bendrovė nebuvo laikinai atleista nuo deklaracijų pateikimo VMI (b. l. 11). Toks atleidimas buvo įformintas tik nuo 2023 m. (b. l. 11). Atitinkamai, pareiga pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus egzistavo ir ji nebuvo įvykdyta. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 19 d. VMI išsiuntė bendrovės atsakingiems asmenims priminimus apie vėluojamą pateikti deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Tad jei bendrovės atsakingiems asmenims ir buvo kokių nors abejonių, ar reikia teikti minėtą deklaraciją nevykdant veiklos, priminimas turėjo šias abejones išsklaidyti. Nepaisant to, į priminimą reaguojama nebuvo.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. B. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Iš esmės šioje byloje nagrinėjamas tik ginčas dėl nuobaudos individualizavimo.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Ginčijamu nutarimu nustačius vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nors teismo posėdyje A. B. teigė, kad niekada nebuvo baustas už šios rūšies nusižengimus, tačiau teismui susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą A. B. buvo nubaustas 2022 m. spalio 5 d. nutarimu (ROIK 22184331126) ir jam paskirtas įspėjimas (b. l. 26-38). Nutarimas skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d. Atitinkamai laikytina, kad nuobauda įvykdyta taip pat 2022 m. spalio 25 d.

Šioje byloje nagrinėjamas nusižengimas yra trunkamasis, jo pradžia skaičiuojama nuo kitos dienos, kai pasibaigė įstatymų leidėjo numatytas terminas pateikti pelno mokesčio deklaraciją – t. y. nuo 2023 m. birželio 16 d. Tokiu būdu nuo nutarimo, kuriuo buvo paskirta ankstesnė nuobauda, įsiteisėjimo ir nuobaudos įvykdymo nebuvo praėjęs metų laikotarpis.

ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Remiantis išdėstytu, ginčijamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai A. B. nusižengimą traktavo kaip kartotinį ir pagrįstai konstatavo jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Tuo metu pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl jo riboto darbingumo yra vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 9 dalyje – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo), kuri ir taip Institucijos buvo taikoma.

Atsižvelgdama į kartotinį nusižengimo pobūdį, Institucija pagrįstai nebetaikė pažeidėjui švelnesnės administracinės nuobaudos – įspėjimo, tačiau atsižvelgdama į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, paskyrė minimalią įstatymų leidėjo numatytą baudą. Teismo vertinimu, nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, nuobauda paskirta tinkamai įvertinus padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą. Jokių nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos ir vertinamos skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos ir leistų nukrypti nuo įstatymo už nagrinėjamą nusižengimą numatytos sankcijos ribų, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-3057-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais ar jokiais kitais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-3057-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.