- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-188-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-188-622/2012
2012 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1987-10-17 Klaipėdos raj. savivaldybės administracijos CMS, dėl atsakovės kaltės; priteisti nepilnametės dukros L. R. išlaikymui po 500 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, mokant išlaikymą nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Audi A4 Avant, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės atsakovui priteisti 12937,13 Lt kompensaciją, prievolę pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. 05/09/224L įpareigoti vykdyti asmeniškai ieškovei bei priteisti žemės sklypą, adresu SB „Šernai“, 624 skl., Klaipėdos raj.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1987-10-17, Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei. L. R., gim. 1998-01-20, gyvenamąją vietą nustatė su motina D. R.. Priteisė iš atsakovo dukros L. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2009-05-12, iki jos pilnametystės. Priteisė ieškovei D. R. ½ nekilnojamojo turto žemės sklypo ir pastato, esančio, adresu SB,,Šernai“ 624 skl., 31875 Lt vertės ir ½ dalį piniginės prievolės pagal Nordea banko kreditavimo sutartį Nr. 05/09/L. P. atsakovui ½ nekilnojamojo turto žemės sklypo ir pastato, esančio, adresu (duomenys neskelbtini) 31875 Lt vertės ir ½ dalį piniginės prievolės pagal Nordea banko kreditavimo sutartį Nr. 05/09/224L, automobilį Audi A4 AVANT , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės. Priteisė ieškovei kilnojamąjį turtą 3010 Lt vertės. Priteisė iš atsakovo ieškovei D. R. 18 495 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimą pakeisti ir jam priteisti visą žemės sklypą su jame esančiu pastatu bei palikti vykdyti įsipareigojimą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį; priteisti iš ieškovės kompensaciją už atsakovo sumokėtas kredito įmokas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos – 2009-05-12 iki teismo sprendimo įsigaliojimo; priteisti atsakovui kompensaciją iš ieškovės už santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, t.y. 13 225 Lt. Nurodo, kad padalinus žemės sklypą pusiau, jame neįmanoma vykdyti ūkinės veiklos ir parduoti kitam asmeniui. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai. Kredito įmokas bankui nuo 2009-05-12 iki 2011-06-27 mokėjo atsakovas, pervesdamas pagal susitarimą į ieškovės nurodytą asmeninę sąskaitą. Apeliantas teigia, kad automobilio A4 AVANT, 1999 m., faktinė vertė neatitinka teismo šalių įvertintai sumai, todėl klaidingai įvertinta mokėtinos kompensacijos už automobilį ieškovei suma. Automobilio vertė, nustatyta nepriklausomo eksperto yra apytiksliai 4 000 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovei priteistu kilnojamojo turto kompensacijos dydžiu, todėl teismo prašo perskaičiuoti ir patikslinti kilnojamojo turto vertę. Taip pat atsakovas nesutinka su jam priteista pinigine kompensacija, todėl prašo peržiūrėti ir perskaičiuoti kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. R. apeliacinį skundą ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo bei grąžinti šioje dalyje bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui netenkinus šalių reikalavimų dėl turto padalinimo būdo, yra sudarytos prielaidos kilti ginčui tarp šalių ir dėl to paties dalyko. Taip pat teismas suklydo apskaičiuodamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, kadangi už atsakovui atitenkantį automobilį ieškovei priteistina 10 000 Lt, o ne 20 000 Lt kompensacija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokines pavardes, L. R., gim. 1995-05-08, gyvenamąja vietą nustatyti su motina D. R. bei priteisti iš apelianto dukros L. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2009-05-12, iki jos pilnametystės. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas teismas turi būti aktyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos sprendimą šioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl šalių sudarytos santuokos iširimo priežasčių, pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisingai L. R. gyvenamąja vietą nustatė su ieškove bei priteisė iš atsakovo dukros L. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2009-05-12, iki jos pilnametystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo jis skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik turto padalijimo dalyje. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl turto padalijimo.
Pirmosios instancijos teismas žemės sklypą ir pastatą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginės prievolės pagal Nordea banko kreditavimo sutartį Nr. 05/09/224L, padalino lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, priteisė iš atsakovo ieškovei 18 495 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį, taip pat pritesė ieškovei kilnojamąjį turtą 3010 Lt vertės.
CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o asmeninės arba bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant ir taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, padalinęs lygiomis dalimis sutuoktinių turtą, naudojimosi tvarkos nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas dalindamas sutuoktinių turtą vadovavosi bendru principu, kad visas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vadovaujantis CK 3.88-3.90, 3.116-3.119 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu, turi būti sudaromas turto balansas, nustatoma, koks turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šio turto vertė santuokos nutraukimo metu, proporcijos, kuriomis turtas dalijamas tarp šalių. Tik įvertinus visus minėtus klausimus ir paaiškėjus, jog turtą dalinti natūra neracionalu, iš to sutuoktinio, kuriam tenka didesnė turto dalis, gali būti priteisiama kompensacija kitam sutuoktiniui, kompensacijos dydį pagrindžiant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančios turto dalies vertės skirtumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visų minėtų klausimų nesprendė, nevertino šalių argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su šalių valdomu turtu, nuosavybės teisių į jį pobūdžiu. Dėl šių priežasčių negalima pripažinti, jog priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo dalyje yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl ši sprendimo dalis naikintina, perduodant šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų negali ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.