- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-521-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01483-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą Nr. 93-19 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 8 metams laisvės atėmimo. 2010-12-14 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 8 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2010-11-22, bausmės pabaiga – 2018-11-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 93-19 nutarė nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis per rekomendacijoms skirtą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nors Komisijos nutarimas priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, tačiau nebuvo įvertinti visi lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiantys veiksniai.
Šalies argumentai
V. P. skunde prašo peržiūrėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad supranta bausmės paskirtį ir tai nėra kerštas. Paleidus jį lygtinai, jis nebus laisvas, bet koks jo prasižengimas, sugrąžins jį atgal į pataisos namus. Jam labai svarbi jo šeimos gerovė, norėtų, kad jo vaikai augtų pilnavertėje šeimoje. Įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas galėtų greičiau grąžinti turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems, labiausiai galėtų padėti savo vaikams, šeimai. Nuteistasis pažymi, kad atliekant bausmę pataisos namuose buvo ne kartą skatintas, dirba savanoriškais pagrindais.
V. P. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Išnagrinėjus nuteistojo V. P. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog V. P. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis, nutartis yra motyvuota, procesinių pažeidimų nenustatyta. Apygardos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad, nors V. P. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad atsižvelgtina į tai, kad V. P. šiuo metu nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus (BK 129 str. 1 d.) nusikaltimo padarymą. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinis, sukėlęs ypatingą žalą visuomenei ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, taigi, padarytos veikos pavojingumas visuomenei yra didelis. Be to, V. P. praeityje yra teistas, jo nusikalstamos veikos sunkėjo, kas leidžia spręsti apie asmens polinkį nusikalsti, ignoruojant baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog kitam asmeniui gyvybė buvo atimta apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje. Ankstesnio nusikaltimo metu, V. P. būnant neblaiviam, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taigi, piktnaudžiavimas alkoholiu yra problema, kurios nuteistasis pernelyg nesureikšmina. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. P. pripažįsta, jog būdamas laisvėje alkoholio suvartodavo daugiau nei reikėtų, tačiau jokių priemonių šiai priklausomybei gydyti nesiėmė. Iš pateiktų duomenų nematyti, jog nuteistasis būtų lankęs kokias nors programas, skirtas svaigiųjų gėrimų prevencijai, todėl jo pataisos proceso negalima laikyti aktyviu.
Tai, kad nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, pataisos įstaigoje dirba, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vertintina teigiamai, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, V. P. teismas jau buvo ne kartą parodęs pasitikėjimą ir taikęs bausmės vykdymo atidėjimą arba bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu, tačiau toks teismų humaniškumas nuteistojo nebuvo tinkamai įvertintas ir, manytina, sudarė nepagrįstą nebaudžiamumo iliuziją. Atkreiptinas dėmesys, jog V. P. buvo sukūręs šeimą dar iki nusikaltimo padarymo ir puoselėjami tvirti socialiniai ryšiai su šeima, artimaisiais jam nebuvo apsauginis faktorius nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, nuteistasis savo kaltę linkęs minimizuoti, o tai rodo dar nedidelius įvykusius mąstymo pokyčius.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius ir suteiktų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio nuostatose, yra pasiekti. Šiuo metu bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl V. P. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.