Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-14 · Byla Nr. 1N-228-197/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
1N-228-197/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Garnelienė
Nuteistasis
S. L.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1N-228-197/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nuteistojo S. L. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti atmestas.

Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų 1 516138,47 Lt pasisavinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 263 131 Lt PVM panaikinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 187 951 Lt pelno mokesčio panaikinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda;

BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda;

BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų 646 784,09 Lt pasisavinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda,

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 76 561 Lt PVM panaikinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės 75 680 Lt pelno mokesčio panaikinimo) taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda;

BK 222 straipsnio 1 dalį (Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios kratų metu buvo rastos pas S. L. ir M. P., t. y. 316500 litų, 686 JAV doleriai, 87130 Šveicarijos frankų, 74750 Lt, 7265 eurų, 945000 litų, 30000 eurų, 143140 Šveicarijos frankų, nuspręsta grąžinti savininkams. Tai yra grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ – 439 104,05 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ – 187 321,62 Eur. Likusias pinigines lėšas – 19 656,21 Eur (nuosprendyje nurodyta piniginė suma patikslinta Klaipėdos apygardos teismo2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, tai yra 10 200,74 Eur.), taikant Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuota, pinigines lėšas nukreipiant civilinio ieškinio patenkinimui.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas nuteistojo S. L. 2015 m rugpjūčio 4 d. prašymas, kuriame prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti. Prie šio prašymo pridėtas ir apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. L. prašymą, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuspręsta likusias pinigines lėšas taikant BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuoti, pinigines lėšas nukreipiant civilinio ieškinio patenkinimui. Todėl akivaizdu, kad nuteistasis, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu turėjo galimybę laiku parašyti apeliacinį skundą. Jo galimybės niekaip nebuvo apribotos ir tai negali būti siejama su 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nes ji buvo priimta praėjus 42 dienoms nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Ši nutartis buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama, ir nuspręsta taikyti BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bei konfiskuoti likusias pinigines lėšas, kaip ir buvo nuspręsta nuosprendyje, tai yra ištaisė 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi padarytą klaidą.

Nuteistasis S. L. skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog „Nuosprendžiui įsiteisėjus pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir kurios kratų metu buvo rastos pas S. L. ir M. P., t. y. 316500 litų, 686 JAV doleriai, 87130 Šveicarijos frankų, 74750 Lt, 7265 eurų, 945000 litų, 30000 eurų, 143140 Šveicarijos frankų, grąžinti savininkams“, jis pagrįstai laikė, kad jis taip pat yra pinigų savininkas, todėl pinigai bus grąžinti. Iškilus neaiškumams dėl nuosprendžio rezoliucinės dalies, kiek tai susiję su lėšų savininkais, 2015 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas jo ir jo sutuoktinės prašymas dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo, prašant teismo pasisakyti dėl rezoliucinėje dalyje nurodyto piniginių lėšų grąžinimo savininkams. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi išaiškino nuosprendžio vykdymo metu iškilusius neaiškumus, detalizuodamas kokiems konkrečiai savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti grąžintos lėšos, kurios buvo rastos kratų metu pas S. L. ir M. P.. Teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintini 439 104,05 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" -187 321,62 Eur, likę 19 656,21 Eur - S. L.. Taigi pirmos instancijos teismas, kuris ir nagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės pripažino, jog lėšų savininku yra ir nuteistasis S. L., o nuosprendyje yra padaryta klaida, nusprendžiant lėšas konfiskuoti. Dėl šios nutarties buvo pateikti prokuroro bei S. L. skundai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundus, iš esmės tenkino prokuroro skundą ir 2015 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį dėl nuosprendžio išaiškinimo, nurodant, kad likę 19 656,21 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vis tik konfiskuotini, t. y. S. L. ir jo sutuoktinei negrąžinami.

Susidariusioje situacijoje, iki Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo, pagrindo teikti apeliacinį skundą nebuvo, kadangi nuteistasis S. L., pagrįstai laikydamas save ir savo sutuoktinę dalies piniginių lėšų teisėtais savininkais, tikėjo, kad šie pinigai bus grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Be to, tokios pat nuomonės buvo ir bylą nagrinėjęs teismas, kai priėmė 2015 m. birželio 25 d. nutartį.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi išaiškinus, kad S. L. ir jo sutuoktinei priklausantis turtas - jų asmeninės santaupos - turi būti vis tik konfiskuotos, tapo aišku, kad nuosprendžio esmė pasikeitė, o tai neabejotinai sudaro pagrindą apeliaciniam skundui pateikti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartyje tiesiogiai nurodoma, kad nuteistajam S. L. nesutinkant su nuosprendžio nuoroda dėl turto konfiskavimo, tai gali būti apeliacijos objektas. Pagrindas teikti apeliacinį skundą atsirado tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo.

Skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis, kiek tai susiję su piniginių lėšų grąžinimu savininkams ir/ar konfiskavimu, iki šiol nėra įvykdyta: 2015 m. rugsėjo 7 d. dar kartą buvo priimta nutartis dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo, kas leidžia spręsti apie nuosprendžio šioje dalyje ydingumą ir būtinumą trūkumus pašalinti apeliaciniame procese. Be to, akivaizdu ir tai, jog nuosprendžio motyvuose nėra nė vieno argumento apie BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas ir pagrindus.

Prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir prašymą tenkinti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas R. Kivylius prašo skundą patenkinti.

Nuteistojo S. L. skundas tenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad pagrindiniai jo argumentai yra susiję su tuo, kad jis pagrįstai manė, jog jam priklausantys pinigai (jo ir sutuoktinės santaupos) bus grąžinti jiems, kaip savininkams. Ir pagrindas teikti apeliacinį skundą atsirado tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuspręsta likusias pinigines lėšas taikant BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuoti, pinigines lėšas nukreipiant civilinio ieškinio patenkinimui, todėl akivaizdu, kad nuteistasis, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu turėjo galimybę laiku parašyti apeliacinį skundą. Teismas nurodė, jog nuteistojo galimybės niekaip nebuvo apribotos ir tai negali būti siejama su 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nes ji buvo priimta praėjus 42 dienoms nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Iš tiesų, minėta nutartis, kuri pakeista apeliacinės instancijos teismo, priimta jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tačiau teismas nėra visiškai teisus, teigdamas, kad nuteistasis nesutinka tik su konfiskavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad priėmus nuosprendį, S. L., sulaukęs jo įsiteisėjimo, 2015 m. birželio 8 d. kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas grąžinti savininkams - jam ir jo sutuoktinei, pinigines lėšas – 151 205,60 Eur. Šis prašymas buvo persiųstas nuosprendį priėmusiam teismui. Apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nuteistajam raštu atsakė, kad šis klausimas išspręstas nuosprendžiu – dalis piniginių lėšų bus grąžinta savininkams, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis piniginių lėšų bus nukreipta civiliniam ieškiniui patenkinti, o likusi dalis bus konfiskuota. 2015 m. birželio 16 d. į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas, prašęs teismo išaiškinti kokio dydžio sumas ir kam pagal nuosprendį reikia grąžinti, taip pat šiame prašyme nurodė, kad į FNTT kreipėsi ir nuteistasis S. L., prašydamas grąžinti jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančius pinigus. 2015 m. birželio 16 d. į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi ir nuteistasis, taip pat prašydamas išaiškinti nuosprendį, pasisakant dėl jo rezoliucinėje dalyje nurodytų piniginių lėšų grąžinimo savininkams S. L. ir D. L.. Tuomet Klaipėdos apygardos teismas ir priėmė jau minėtą pakeistą 2015 m. birželio 25 d. nutartį, kuria pakeitė nuosprendžio esmę - panaikino nuosprendžio dalį dėl konfiskavimo ir nurodė likusias pinigines lėšas – 19 656,21 Eur grąžinti S. L.. Šia nutartimi taip pat patikslintas nuosprendis ir nurodyta kokia konkreti piniginių lėšų suma turi būti grąžinta kiekvienai bendrovei.

Nepaisant to, kad ši nutartis buvo pakeista ir priimta neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis, kuria taikant BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nutarta konfiskuoti, kaip ir nuosprendyje, vis dėlto, iš įvairių teismų nutarčių, raštų, paties nuosprendžio rezoliucinės dalies nekonkretumo galima daryti išvadą, kad nuteistasis S. L. sąžiningai klydo, manydamas, kad tam tikra pinigų suma bus grąžinta ir jam. Tai rodo jo prašymai grąžinti jam priklausančias pinigines lėšas pateikti prokuratūrai, FNTT valdybai, skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui, taip pat prašymai išaiškinti šį klausimą.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis turi būti aiškus ir suprantamas ne tik jį priėmusiam teismui, tačiau ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis yra priimamas. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio neaiškumas ir sudarė pagrindą visiems po jo sekusiems procesiniams sprendimams, kurie, beje, prieštaringi. Skundžiamoje nutartyje ne visai teisingai nurodyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, nuspręsta taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, todėl niekas nepasikeitė. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartyje nurodyta kokia konkreti suma turi būti konfiskuota, nuosprendyje to nebuvo. Pažymėtina dar ir tai, kad FNTT Klaipėdos apygardos valdyba 2015 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl skubaus teismo nutarčių vykdymo išaiškinimo, nes kilo neaiškumų. Atsiskaičius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl valiutų konvertavimo lieka mažesnė, nei nutartyse nurodyta suma, tai yra lieka ne 19 656,21 Eur, o 10 200,74 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė naują konfiskuotiną sumą – 10 200,74 Eur. Taigi akivaizdu, kad įvairių neaiškumų dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų kilo ne tik nuteistajam, bet ir tarnyboms, vykdančioms teismo sprendimus.

Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 313 straipsnio 1 dalį neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. BPK 313 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui. Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, pripažintina, kad apygardos teismas, byloje nustatytas aplinkybes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs, o nustatytas aplinkybes įvertinęs gana formaliai, neteisingai nusprendė, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo S. L. atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Kaip minėta, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o priežastis laikoma svarbia, jeigu ji nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, tačiau ji atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą, pateisina termino praleidimo laikotarpį. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susidėjusias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis S. L. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne nuo jo valios priklausiusių, objektyvių, o ne subjektyvių, priežasčių. Byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nustatytas, pirmiau aptartas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis S. L., tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį, operatyviai, per 1 dieną parengė ir teismui išsiuntė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, prie šio prašymo pridėjo ir apeliacinį skundą. Tokį nuteistojo elgesį vertinant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų aspektais, teigtina, kad S. L. laikėsi reikalavimo siekti aktyviai ginti, jo nuomone, pažeistas teises, nebuvo pasyvus. Netgi priešingai, aktyviai rašė prašymus dėl piniginių lėšų grąžinimo, skundė priimtus procesinius sprendimus, kreipėsi į įvairius teisėsaugos organus. Be to, nuteistasis prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti padavė nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiauja šia jam suteikta baudžiamojo proceso įstatymo teise, siekdamas vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad procese nuteistasis elgėsi nesąžiningai. Konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo S. L. nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio ir tokios aplinkybės, dėl kurių nuteistais turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 317, 319 straipsniais ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patenkinti nuteistojo S. L. skundą ir atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio paduoti.

Perduoti Klaipėdos apygardos teismui nuteistojo S. L. pateiktą apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 317, 319 straipsniuose nustatytiems reikalavimas įvykdyti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė