Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, trečiajam asmeniui notarei Neringai Vitkienei, dėl palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2017-04-19 išduotą notarės Neringos Vitkienės palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2693 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos J. S. mirties 2010m. Šiauliuose, priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (40-42 b.l.)

Ieškinyje nurodo, kad 2010m. mirė ieškovės motina J. S., o prieš motinos mirtį 1993m. mirė ieškovės tėvas L. S.. Ieškovės motinai J. S. po sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr(duomenys neskelbtini).), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinio palikimo priėmimo faktas nustatytas 2000 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Mirus palikėjai J. S. ieškovė į notarą nesikreipė, toliau faktiškai valdė motinos vardu registruotą turtą, gyveno tame name, mokėjo mokesčius, kitų paveldėtojų nėra, nes ieškovė buvo vienintelis J. S. vaikas. Apie tai, kad tinkamai neįformino palikimo priėmimo, ieškovė sužinojo tik 2017 m. gegužės mėnesį, gavusi laišką iš VĮ „Turto bankas“, kuriame buvo nurodyta, kad visas po J. S. mirties likęs nekilnojamasis turtas perėjo valstybei. 2017-05-03 turto priėmimo – perdavimo aktu Nr. TP-827/429155-1 įvyko minėto turto perdavimas valstybei, todėl ieškovė prašo panaikinti 2017-04-19 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2693, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. S. mirties 2010-09-04 Šiauliuose, priėmė atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė ieškovės prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2016-04-06 VĮ Turto bankas gavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-04-06 raštą dėl skolos už elektros energiją, kuriuo buvo informuotas, kad yra susidariusios skolos už suvartotą elektros energiją, adresu Merkinės g. 13, Šiauliai, ir pateiktas prašymas priimti bešeimininkį turtą valstybės nuosavybėn bei apmokėti susidariusį įsiskolinimą, todėl atsakovė pradėjo turto perėmimo procedūrą. 2017-04-19 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas registro Nr. 2693. Iki 2017-05-03 vykusio paveldėto turto perėmimo, turto bankas nieko nežinojo apie ten galimai gyvenančius asmenis. Atsakovė nurodo, kad neprieštarauja ieškinio patenkinimui, jeigu ieškovė padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusios J. S. turto administravimu (50-54 b.l.).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto 3-iojo notaro biuro notarė Neringa Vitkienė teiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad po J. S. mirties 2010m.nei vienas įpėdinis 7 metus į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, todėl atsirado pagrindas paveldimą turtą perimti valstybei. 2017-03-13 VĮ Turto bankas kreipėsi į notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, buvo atliktos užklausos ir gautas testamentų registro išrašas, kad nėra duomenų, jog palikėjos turtui būtų įregistruota palikimo priėmimo faktų (102-103 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje teiktų ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių duomenų, nustatyta, kad J. S., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė 2010m.. Jos vienintelis vaikas – ieškovė V. S. (9-10 b.l.). Po J. S. mirties liko jos asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini).), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 2017-04-19 Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarė Neringa Vitkienė išdavė palikimo perėjimo liudijimą dėl J. S. turto perėjimo valstybei (56-63 b. l.).

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus : įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Aplinkybes, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečią situaciją, įrodymų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ieškovė įrodinėjo, kad ji per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. po savo motinos J. S. mirties liko toliau gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi visa namų valda, šio turto išlaikymu, namo šildymu, mokėjo kai kuriuos komunalinius mokesčius.

Kaip jau minėta, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ieškovė dar motinai esant gyvai ir po jos mirties gyveno J. S. priklausančiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už minėtą turtą 2010-2017 metų laikotarpiu (11-27 b.l.). Byloje nepaneigta, kad elektros energijos, nuotekų išvežimo mokesčius po J. S. mirties atliko pati ieškovė, nes nėra nustatyta kitų asmenų, kurie gyventų minėtame name; be to ieškovė pateikė duomenis, kad ji nuo 1979-05-15 yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu , (duomenys neskelbtini) kad su savo sutuoktiniu ji išsituokė 2000m. (7, 34 b.l.) Tai leidžia daryti išvadą, kad nuo 2010-09-04 nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , ieškovė, būdama vienintele pirmos eilės įpėdine, valdė kaip savo.

Teismas sprendžia, kad vadovaujantis įrodymų visuma, ieškovės paaiškinimais, CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, yra pagrindas daryti išvadą, kad V. S. priėmė palikimą po J. S. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti įstatymo nustatytu terminu, t. y. labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė V. S. priėmė savo motinos J. S. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, konstatuotina, kad ieškovė paveldėjo ir visą nekilnojamąjį turtą, kurio paveldėjimo teisėms įforminti buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad esminė priežastis, kodėl buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei teisės liudijimas, buvo ta, kad ieškovė dėl teisinių žinių stokos, turimo menko išprusimo ir nedidelės patirties dokumentų tvarkyme nesuprato kokią esminę reikšmę turi oficialus palikimo priėmimas, atitinkamai dėl tokių priežasčių ji nesikreipė į notarą ir savo paveldėjimo teisių neišviešino. Tuo pačiu teismas vertina aplinkybę, kad pagal VĮ Turto banko prašymą notarės Neringos Vitkienės užvestoje J. S. paveldėjimo byloje dar iki 2017-04-19 palikimo priėmimo valstybei liudijimo išdavimo buvo gauti Gyventojų registro duomenys, kad mirusioji J. S. turi pilnametę dukrą – V. S., gim. 1962m. (111-112 b.l.), kas rodo, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo žinoma apie ieškovę, kaip galimą J. S. turto pirmos eilės įpėdinę.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei taikytinais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais civiliniame procese, daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės 2017-04-19 išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas Nr. 2693, pagal kurį paveldimą turtą sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys adresu (duomenys neskelbtini) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nespręstinas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį paminėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovė turėtų atlyginti 248,24 Eur išlaidas, kurias valstybė patyrė priimdama palikimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas byloje nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl šių išlaidų priteisimo, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas. Atsakovas informuotinas, kad turi teisę inicijuoti atskirą procesą prieš ieškovę dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės V. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė įstatymo nustatytu terminu palikimą po savo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010m. Šiauliuose, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Šiaulių rajono 3-ojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės 2017-04-19 išduotą palikimo priėmimo valstybei liudijimą Nr. 2693, pagal kurį J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.