Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų;

- pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2005-05-27 - 2006-05-26 veika) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2006-05-26 - 2006-05-28 veika) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš E. V. priteista: N. M. L. 3 530 Lt turtinei žalai ir 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei R.L. 3 960 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad nuo 2005 m. gegužės 27 d. iki 2006 m. gegužės 26 d. 3 val., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mažiausiai dešimt kartų mušdamas J. P., sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gegužės 26 d. 3 val. iki 2006 m. gegužės 28 d. 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suduodamas mažiausiai septyniolika smūgių J. P. į galvą, rankas, juosmenį, kojas, padarė dvi paviršines muštines žaizdeles už kairio ausies kaušelio, poodinę kraujosruvą ties kairio antakio išorine dalimi, pereinančią į kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą ties dešinio antakio išorine dalimi, pereinančią į kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame skruoste, dešiniame petyje, ties dešinės mentės apatiniu kampu, dešinio juosmens užpakalinėje dalyje, dešinio klubo užpakalinėje dalyje, dešinio riešo priekinėje dalyje, dešinėje plaštakoje, dvi poodines kraujosruvas dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame, dvi poodines kraujosruvas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu nežymiai sužalojo J. P.

Be to, nuosprendyje nurodyta, kad jis buvo kaltinamas tuo , kad 2006 m. gegužės 27 d. apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu rankomis sugriebė J. P. už peties ir tyčia didele jėga pastūmė ją link lovų, dėl ko J. P. krisdama juosmens kairės pusės sritimi atsitrenkė į medinį lovos kraštą, tuo padarė kraujosruvą juosmens kairėje pusėje su blužnies plyšimu, dėl kurio, įvykus nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę, 2006 m. gegužės 28 d. apie 3 val. ši mirė įvykio vietoje, tokiu būdu nužudė J. P. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vertinant šią nusikalstamą veiką, iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį ir pripažino dėl šio nusikaltimo padarymo E. V. kaltu ir jį nuteisė.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 20 d., nuo 0 val. iki 2 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie šio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė V. A. mažiausiai devynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą, nugarą, dešinio klubo sritį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus veide ir galvoje, minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdinimus dešinėje nugaros pusėje, dešinio klubo srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tyčia sudavė mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis V. A. į krūtinę, tuo padarydamas krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimus, VII - VIII šonkaulių lūžius, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tyčia sudavė mažiausiai du smūgius rankomis ir kojomis V. A. į pilvą, tuo padarydamas trauminius kasos ir plonosios žarnos pasaitų plyšimus, dėl ko, įvykus vidiniam kraujavimui, trauminiam šokui, poliorganiniam nepakankamumui, V. A. 2010 m. liepos 21 d. 13.55 val. mirė VšĮ KMU klinikose, tokiu būdu nužudė kitą žmogų.

Apelianto manymu, teismas netinkamai išnagrinėjo jo bylą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė daugybę procesinių pažeidimų ir nuteisė jį per griežta bausme.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jį nuteisė du kartus ir paskyrė jam dvi bausmes už tą pačią nusikalstamą veiką.

Taip pat apeliantas neigia nužudęs V. A. Teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis tyčia sumušė V. A., nuo ko pastarasis mirė. Teismas, nuteisdamas jį už šio nusikaltimo padarymą, nesivadovavo ekspertų išvadomis, liudytojų ir jo parodymais. Nurodo, jog išgertuvių metu kilus konfliktui, jis su V. A. susistumdė, jis jam trenkė keletą smūgių, bet po to V.A. buvo gyvas. Jis nenorėjo ir neturėjo tikslo nužudyti V. A. Liudytojai parodė, kad po konflikto V. A. pats išėjo į lauką ir ten galėjo kristi ir tokiu būdu mirtinai susižaloti. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ekspertų išvados. Apeliantas mano, kad šiame epizode jis gali būti teisiamas tik dėl nežymaus V. A. kūno sužalojimo, kuris buvo nustatytas ekspertų išvadose. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi V. A. dukros R. L. parodymais, kadangi ji yra suinteresuota prisiteisti civilinį ieškinį. Mano, kad šiame epizode jo veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam galėjo padaryti tik sveikatos sutrikdymą, todėl tik už šią veiką jis ir gali būti teisiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis apeliantas E. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (V. A. nužudymas)

Nuteistasis E. V., nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi, mano, jog jo kaltė dėl V. A. nužudymo neįrodyta. Jis pripažįsta sumušęs nukentėjusįjį, tačiau pastarasis po jo pavartoto smurto buvo gyvas ir pats išėjo, todėl mano, kad galėjo pats mirtinai susižaloti griūdamas. Apeliantas prašo jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šis apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, susijusias su V. A. mirtimi, patikrino byloje surinktus duomenis bei įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vertindamas įrodymus teismas BK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad teismas nesivadovavo liudytojų bei jo parodymais, ekspertų išvadomis. Priešingai, teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Teismas pagrįstai E. V. pripažino kaltu dėl V. A. tyčinio nužudymo. Jo kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: daliniu paties apelianto prisipažinimu apie pavartotą fizinį smurtą, liudytojų S. A., A. G., R. V., R. O. parodymais, teismo medicinos eksperto teisme duotais parodymais bei teismo medicinos specialistų išvadomis. Visų šių įrodymų apeliantas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų iš naujo neaptaria. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiosios R. L. parodymais, nes neva ji suinteresuota bylos baigtimi dėl jos pareikšto civilinio ieškinio. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji įvykio, kurio metu buvo nužudytas jos tėvas, nematė, o kai kurias aplinkybes, apie kurias ji paliudijo teisme, sužinojo iš liudytojų S. A. ir A. G. Teismas abejoti jos parodymais neturėjo pagrindo, nes jos parodymai sutapo su minėtų liudytojų parodymais. Aplinkybė, kad nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį byloje, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu.

Iš nuosprendyje aptartos teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 737/10 (02) matyti, kad V. A. mirties priežastis buvo trauminiai kasos ir plonžarnės pasaito plyšimai, sukėlę vidinį kraujavimą, trauminį šoką ir poliorganinį nepakankamumą. Trauminiai kasos ir plonžarnės pasaitų plyšimai, sukėlę vidinį kraujavimą, padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo spyrių į priekinę pilvo sienelę, ne mažiau dviem smūgiais, šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir dėl jų ištiko mirtis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis pats susižaloti negalėjo, po jam padarytų sužalojimų jis kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tačiau vėliau progresuojant nukraujavimui ir vystantis šokui, savarankiškų, sąmoningų veiksmų atlikimo galimybė blėso. Teismo ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtinęs specialisto išvadą, parodė, kad V. A. mirtį sukėlę sužalojimai negalėjo atsirasti jam krentant, kasos ir plonosios žarnos plyšimai galėjo įvykti nuo spyrių koja.

Taigi, teismo medicinos specialisto išvadomis ir teismo medicinos eksperto parodymais teisme paneigti apelianto teiginiai neva nukentėjusysis galėjo mirtį sukėlusius sužalojimus patirti griūdamas, bei patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis po apelianto pavartoto smurto buvo gyvas ir galėjo pats išeiti.

Teismo medicinos specialistas V. A. kūne nustatė ir kitus sužalojimus, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir jie nukentėjusiojo mirčiai įtakos neturėjo. Apeliantas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde pripažindamas, kad vartojo fizinį smurtą, mušė V. A., mano jog dėl to jis gali būti nuteistas tik už nežymų sveikatos sutrikdymą, nes smurtaudamas nesiekė nukentėjusiojo mirties.

Toks apelianto manymas neteisingas. Teismas nustatė, kad būtent apeliantas nukentėjusiajam padarė ne tik nežymų sveikatos sužalojimą atitinkančius kūno sužalojimus, tačiau ir sunkius, mirtį sukėlusius kūno sužalojimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nenorėjo, nesiekė nukentėjusiojo mirties, jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia. Teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, kad apeliantas nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, suvokdamas, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, suduodamas smūgius į žmogaus gyvybei pavojingas kūno vietas - pilvą, galvą, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, buvo abejingas dėl galimo savo veiksmais nukentėjusiojo gyvybės atėmimo.

Dėl nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (J. P. nužudymo)

Nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta smurtavęs, sudavęs smūgius J. P., tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis netyčia nužudė J. P.. Jo manymu J. P. po jos pastūmimo, pati būdama girta griuvo, susižalojo ir dėl tų sužalojimų mirė. Prašo jo veiksmus iš BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį.

E. V. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (ir tai nuosprendyje nurodyta) tuo, kad 2006 m. gegužės 27 d. apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu rankomis sugriebė J. P. už peties ir tyčia didele jėga pastūmė ją link lovų, dėl ko J. P. krisdama juosmens kairės pusės sritimi atsitrenkė į medinį lovos kraštą, tuo padarė kraujosruvą juosmens kairėje pusėje su blužnies plyšimu, dėl kurio, įvykus nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę, 2006 m. gegužės 28 d. apie 3 val. ši mirė įvykio vietoje, tokiu būdu nužudė J. P.

Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vertinant šią nusikalstamą veiką, iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį ir pripažino dėl šio nusikaltimo padarymo E. V. kaltu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė aplinkybes kuo E. V. buvo kaltinamas (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį), o ne aplinkybes, kurias teismas nustatė ir dėl kurių pripažino E. V. kaltu (pagal BK 132 straipsnio 1 dalį). Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismui, padarius BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatytą esminį BPK pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apelianto E. V. apeliacinį skundą ir šio skundo ribose, nustatė:

Aprašomoji dalis

E. V. 2006 m. gegužės 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu rankomis sugriebė J. P. už peties ir tyčia didele jėga pastūmė ją link lovų, dėl ko pastaroji krisdama juosmens kairės pusės sritimi atsitrenkė į lovos galo medinį atlošą. Tokiu būdu E. V. padarė nukentėjusiajai kraujosruvą juosmens kairės pusės srityje su blužnies plyšimu, dėl ko, įvykus nukraujavimui į pilvaplėvės ertmę, 2006 m. gegužės 28 d. apie 3 val. J. P. mirė įvykio vietoje, t. y. E. V. dėl neatsargumo atėmė J. P. gyvybę.

E. V. kaltė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo J. P. įrodyta surinktais įrodymais: paties nuteistojo prisipažinimu apie vartotą fizinį smurtą, liudytojų G. Š., S. G. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, teismo medicinos eksperto parodymais.

Nuteistasis teisme neigdamas kaltę dėl tyčinio nužudymo, parodė, kad įvykio dieną girtavo, J. P. gerti nedavė, todėl ši puolė jį, norėjo suduoti ir koliojo. Jis sugriebęs už pečių pastūmė J. P. link lovos ir ši atbula atsitrenkė į lovos galo medinį atlošą. Po to J. P. atsikėlė, žiūrėjo televizorių, medikų pagalbos kviesti neprašė ir nuėjo miegoti. Naktį jis radęs J. P. nukritusią prie lovos negyvą. Liudytojos G. Š. ir S. G. J. parodė, kad 2006 m. gegužės 27 d. vakare, apie 22 val. išgertuvių metu matė E. V. ir J. P. konfliktą, kurio metu E. V. sugriebęs už pečių J. P. pastūmė ir ši griūdama atsitrenkė į medinį lovos galo atlošą, po ko ji susigriebė už pilvo ir aimanavo, kad skauda. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 736/06 (2) bei pakartotinės teismo medicinos specialistų komisijos išvados Nr.KM 129/10 (01) matyti, kad J. P. mirė dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujosruva kairio juosmens minkštuosiuose audiniuose, blužnies plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę. Blužnies plyšimas galėjo gautis krentant bei atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį daiktą ar paviršių. Neatmetama galimybė, kad po šio sužalojimo nukentėjusioji galėjo būti sąmoninga, atlikti valingus veiksmus, kol neišsivystė ūminis kraujavimas į pilvo ertmę (1 t., 63-67, 74-78, 86-92 b. l.). Teismo medicinos ekspertas teisme patvirtino specialistų išvadas.

Įvertinus aptartus įrodymus darytina išvada, kad E. V. kaltas dėl J. P. mirties ir jo veiksmai vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas, pasireiškęs nusikalstamo nerūpestingumo forma. Tokia veika atitinka BK 132 straipsnio 1 dalies sudėtį. Tarp E. V. veiksmų ir J. P. mirties yra priežastinis ryšys. Mirtį sukėlęs kūno sužalojimas – blužnies plyšimas atsirado nuo nukentėjusiosios griuvimo ir atsitrenkimo į lovos galo medinį atlošą E. V. nukentėjusiąją pastūmus. E. V. parodė, kad stumdamas nukentėjusiąją jos mirties nesiekė. Nukentėjusiajai blužnis plyšo ne nuo tiesioginio smūgio į gyvybiškai svarbią kūno dalį (pilvą), o nuo pastūmimo krentant ir atsitrenkiant į lovos galo medinį atlošą. E. V. kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, t. y., jis nesuprato ir nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę nukentėjusiajai, tačiau pagal veikos aplinkybes privalėjo ir galėjo numatyti. E. V. matė, kad kambaryje yra daiktų į kuriuos pastūmus ir griūnant galima susižeisti. Be to, E. V. parodė, jog stūmė nukentėjusiąją būtent link lovos, kurios gale buvo medinis atlošas. Taigi jis veikė neapdairiai, neatsargiai, t. y., nusikalstamai nerūpestingai ir yra atsakingas dėl atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios mirties.

Priėmus naują nuosprendį, E. V. skirtina ir nauja bausmė. Skiriant E. V. bausmę pagal BK 132 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Įvertinama tai, kad E.V. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis), tačiau šio nusikaltimo pasekmės neatstatomos, atimta žmogui gyvybė. Byloje nenustatyta E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas). E. V. charakterizuojamas neigiamai, girtaujantis ir linkęs smurtauti, baustas administracine tvarka ir praeityje teistas. E. V. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Toks apelianto manymas neatitinka tikrovės ir yra klaidingas, nes iš nuosprendžio matyti, kad E. V. yra nuteistas už dvi atskiras veikas, kurios buvo kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y., 1) už nuo 2005-05-27 iki 2006-05-26, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, vartotą fizinį smurtą ir fizinio skausmo sukėlimą J. P.; 2) už nuo 2006-05-26 3 val. iki 2006-05-28 3 val. vartotą fizinį smurtą ir nežymų sveikatos sutrikdymą J. P.

Teisėjų kolegija mano, kad E. V. buvo paskirtos tinkamos bausmės. Jas skiriant buvo vadovautasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas įvertimo E. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį priskiriamos prie nesunkių, tačiau nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalis). Už pastarojo nusikaltimo padarymą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Griežta atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą nulėmė ir subendrintos bausmės dydį. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad nenustatyta E. V. atsakomybę švelninančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvertinta ir E. V. charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad E. V. yra girtaujantis ir linkęs smurtauti, baustas administracine tvarka, anksčiau yra teistas ir yra teisiamas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo E. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį dėl E. V. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo J. P.) ir BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo J. P.) ir paskirti subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti ir nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.