Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-365-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
AN2-365-238/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00806-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
L. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
Byla Nr. AN2-365-238/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00806-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.7; 16.9.10; 21.11.10
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimo L. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 150 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 150 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

2. L. S. nubausta už tai, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini). prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad kiekvienu metu suvaldytų transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iš šono dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę „Mitsubishi“. Padariusi turtinę žalą ir nesant nuketėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei apgadinto turto savininkui, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tokiais veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde L. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį, kuria ji pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, o kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai ir šališkai įvertino bylos duomenis (policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, Ž. M. parodymus, vaizdo medžiagą, jos paaiškinimą ir parodymus), o liudytojo E. V. S. parodymų nenurodė (neaprašė) ir nevertino iš viso. Visa tai sutrukdė teismui teisingai suprasti ir įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes, o tai lėmė ir neteisingą jos veiksmų kvalifikaciją, tuo pačiu – ir nuobaudos paskyrimą. Kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino visiškai, pirminiame paaiškinime policijai nurodė tai, ką sužinojo iš policijos pareigūno, t. y. techninio eismo įvykio aplinkybes. Tik po pranešimo apžiūrėjo savo automobilį ir rado nežymų nubraukimą dešiniajame priekiniame bamperyje, kuris, automobilį nuplovus, tapo praktiškai nepastebimas ir jos automobilio netgi nereikia remontuoti. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismui pateiktos fotonuotraukos (šių įrodymų teismas neaptarė). Pažymi, kad apie pasišalinimą iš įvykio vietos jos pirminiame paaiškinime nėra nė žodžio – to iš jos prašoma/reikalaujama nebuvo. Pareigūnas tik padavė paaiškinimo pavyzdį ir liepė rašyti, o pats tuo metu rašė protokolą, kurį jai tuoj pat įteikė. Nuotraukų pareigūnas jai neparodė, su vaizdo medžiaga nesupažindino, o su vaizdo medžiaga susipažino tik teisme (dėl to jos po įvykio buvusių veiksmų aprašymas pateiktame paaiškinime teismui šiek tiek skiriasi – kol ji nematė vaizdo medžiagos, tiksliai prisiminti kiekvieno savo žengto žingsnio negalėjo).

3.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūno Ž. M. parodymais apie tai, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad vairuotoja ne kartą apžiūri kitą apgadintą automobilį. Teismas galbūt cituoja jo parodymus, duotus teismo posėdyje, tačiau tai neatitinka šio pareigūno 2019 m. balandžio 19 d. surašyto tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad nors akivaizdaus smūgio nesimato, iš automobilio „VW“ išlipusi vairuotoja moteris ir keleivis apžiūrėjo automobili „Mitsubishi“ ir vėliau nuėjo į saloną, o vairuotojai išlipus ir apžiūrėjus padarytą žalą akivaizdu, kad vairuotoja tai suprato. Šios bylos esmė ir yra klausimas, ar ji ir jos sutuoktinis E. V. S. apžiūrėjo automobilį „Mitsubishi“, ar apžiūrėjo padarytą žalą. Iš teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo turėtų būti akivaizdu, kad liudytojas Ž. M. neprisiminė ir net nepatikėjo, jog tarnybiniame pranešime parašė, kad jie apžiūrėjo padarytą žalą. Šių prieštaravimų teismas nei aptarė, nei juos pašalino, tačiau, pareigūno nuomone, kad iš įvykio vietos ji pasišalino, vadovavosi besąlygiškai. Pareigūno dviprasmiška pozicija ir nuomonė galimai ir turėjo esminės įtakos teismo apsisprendimui (būtent dėl jo iškvietimo teismo iniciatyva posėdis buvo atidėtas), nes teismas akivaizdžiai neteisingai traktavo vaizdo medžiagą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui sustojus, pirmasis išlipa E. V. S., paeina į priekį ir lūkuriuoja, vėliau išlipa ji ir apeina pro automobilio galinę dalį, nes jos pusėje tarpas labai siauras ir trukdo veidrodėlis. Kiek paėjusi prisimena, kad automobilyje ant galinės sėdynės pamiršo rankinę, sugrįžta, pasiima, ją užsideda ant peties ir eina ankstesne kryptimi, eidama tvarkosi, įsideda raktelius į rankinę. Pastebi raudonos spalvos visiškai naują, be valstybinių numerių automobilį, kuris ją sudomina, todėl pakviečia vyrą, kuris sugrįžta, prieina prie automobilio „Mitsubishi“ dešinės pusės keleivio durelių ir apžiūrinėja saloną; prieina ir tą patį daro ji; po to E. V. S. nueina prie šio automobilio dešinės pusės galo, o ji - dar toliau, prie kito automobilio galo; įvertinę jo bendrą išvaizdą iš toliau, neskubėdami, ramiai nueina į automobilių pardavimo saloną. Pagal faktines aplinkybes, automobilio „Mitsubishi“ apgadinta kairės pusės galinio bamperio apatinės dalis, automobilio VW – dešinės pusės priekinio bamperio apatinė dalis, abiejų - 0,4 - 0,55 m. aukštyje. Nė vienoje iš nurodytų vietų nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo sustoję, juo labiau neapžiūrinėjo, pasilenkę nebuvo, tų vietų nelietė. Ši vieta (ties galinio rato viduriu) „Mitsubishi“ automobilyje dėl automobilio konkrečios formos išlenkta į vidų, todėl nežinant, tik praeinant, tokio apgadinimo pastebėti praktiškai neįmanoma.

3.3. Skunde taip pat teigia, kad eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, nepastebėjo ir sąmoningai iš įvykio vietos nepasitraukė, nes tam nebuvo jokio tikslo ar priežasties. Logiška, kad norėdama nuslėpti autoįvykį, jei būtų įvykį pajutusi ar pastebėjusi, arba jeigu jiems parkavimasis būtų sukėlęs įtarimą, pirmiausia būtų apžiūrėję savo automobilio priekinį dešinės pusės bamperį, po to - ir „Mitsubishi“ automobilio galinį kairės pusės bamperį, po to į visas puses apsidairę ir, įsitikinus, kad niekas eismo įvykio nepastebėjo, tuoj pat būtų išvažiavę. Savo automobilį policijai pateikė neplautą ir neremontuotą (priešingu atveju jokių žymių nebūtų likę); automobilį nuplovus, praktiškai jokių susidūrimo (lietimosi) žymių neliko. Taigi, pasišalinti iš įvykio vietos ar nepranešti policijai nebuvo jokio pagrindo, nes už techninį eismo įvykį atsakomybė yra simbolinė. Taip pat nėra ir jokių kitų, šalutinių, tiesiogiai su pažeidimu nesusijusių, įtarimą keliančių aplinkybių – ji nėra piktybiška pažeidėja, per visą vairavimo laikotarpį buvo padariusi tik vieną pažeidimą (tiesiogiai nesusijusį su jos pačios vairavimu), vairuotojo pažymėjimą turi virš 30 metų, yra atsakinga, atidi ir rūpestinga eismo dalyvė.

4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarimą pakeisti ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. S. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos terminą nustatant sankcijos ribose pagal įstatymą.

4.1. Skunde nurodo, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Mano, kad nutarimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį bei vykdyti tokių pažeidimų prevenciją, kad pažeidėjas ateityje gerai įvertintų savo neatsakingo elgesio padarinius), o taip pat pusiausvyros tarp šių pažeidimų pavojingumo visuomenei, jų sukeltų padarinių bei pažeidėjos asmenybės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo L. S. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. S. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. L. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, todėl aukštesnysis teismas patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose (ANK 652 straipsnis).

Dėl L. S. apeliacinio skundo

8. Apeliaciniame skunde L. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad yra nepagrįstai pripažinta padariusi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir mano, kad dėl šio administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų neteisingumo yra nepagrįsti ir atmetami.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, pripažindamas L. S. padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria nutarime išdėstytiems motyvams, o vien tai, kad priimtas kitoks sprendimas, nei tikėjosi apeliantė, kad skundžiamo nutarimo išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

12. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. S. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

13. L. S. viso proceso metu tvirtino, jog eismo įvykio nepajuto, jo metu padarytos žalos nepastebėjo ir sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia liudytojo policijos pareigūno Ž. M. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, automobilių nuotraukos ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto Ž. M. 2019 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodoma, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniąja puse priartėjęs prie stovėjusio raudonos spalvos automobilio „Mitsubishi“, staiga sustojo, po to pavažiavo atgal ir sustojo į stovėjimo vietą. Nors akivaizdaus smūgio nesimato, iš automobilio „VW“ išlipusi vairuotoja ir keleivis apžiūrėjo automobilį „Mitsubishi“ ir vėliau nuėjo į saloną. Įvertinus vaizdo medžiagoje matomą vaizdą buvo padaryta išvada, kad vairuotoja išlipo, apžiūrėjo padarytą žalą, todėl akivaizdu, kad ji suprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei apgadinto turto savininkui, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Liudytojas Ž. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad vairuotoja ne kartą apžiūri kitą apgadintą automobilį.

15. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (b. l. 30) matyti, kad L. S., vairuodama automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis ir jos pačios paaiškinimu, kliudo stovintį automobilį „Mitsubishi“. Po eismo įvykio L. S. išlipa iš automobilio ir iškart nueina prie kliudyto automobilio galo bei jį apžiūrinėja, vėliau nueina prie savo automobilio ir vėl grįžta. Apeliantė nurodo, kad ji pastebėjo raudonos spalvos visiškai naują, be valstybinių numerių automobilį, kuris ją sudomina. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, tokia versija (kad ji automobilį apžiūrėjo tik dėl to, kad jis ją sudomino) yra neįtikinama, kadangi L. S. iš visų aikštelėje esančių automobilių susidomi ir atidžiai apžiūrinėja tik tą automobilį, kurį prieš keletą minučių kliudė, kitų aikštelėje esančių naujų ir parduodamų automobilių nei ji, nei jos sutuoktinis neapžiūrinėja. Apeliantė teigia, kad kiek paėjusi prisimena, kad automobilyje ant galinės sėdynės pamiršo rankinę, sugrįžta, pasiima, ją užsideda ant peties ir eina ankstesne kryptimi. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, L. S. nuėjusi prie savo automobilio eina ne ankstesne kryptimi, o vėl grįžta prie kliudyto automobilio ir jį apžiūrinėja iš galo. Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 9–11) matyti, kad automobilio „Mitsubishi“ apgadinimai vizualiai matomi labai aiškiai – nubrauktas tiek automobilio bamperis, tiek dažai, todėl teismui nekyla abejonių, jog L. S., stovėdama netoliese ir apžiūrinėdama automobilį, šiuos apgadinimus neabejotinai turėjo pastebėti. Apeliantė taip pat teigia, kad liudytojo E. V. S. parodymų teismas nenurodė (neaprašė), tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, šio liudytojo parodymai, esant filmuotai vaizdo medžiagai, byloje nėra esminiai, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis ir tikėtina, kad dėl to yra suinteresuotas bylos baigtimi.

16. Apeliantė nurodo, kad pasišalinti iš įvykio vietos ar nepranešti policijai jai nebuvo jokio pagrindo, nes už techninį eismo įvykį atsakomybė yra simbolinė, ji buvo blaivi, jos automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).

17. Byloje neginčytinai nustačius, kad L. S. 2019 m. balandžio 13 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini). prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad kiekvienu metu suvaldytų transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama į stovėjimo vietą, nepaliko saugaus tarpo iš šono dėl ko kliudė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę „Mitsubishi“. Padariusi turtinę žalą ir nesant nuketėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei apgadinto turto savininkui, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, jos administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuotas teisingai.

Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo

18. Institucija apeliaciniame skunde prašo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. S. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos terminą nustatant sankcijos ribose.

19. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne.

20. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

21. Kaip matyti iš nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti L. S. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones motyvavo tuo, jog L. S. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, ji teigiamai charakterizuojama, nuoširdžiai gailisi. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju teismas tinkamai įvertino L. S. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nors pažeidėja, padariusi eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijos įstaigai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. L. S. netoliese stovinčią transporto priemonę kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama į stovėjimo vietą, neapskaičiavusi atstumo, esančio tarp jos vairuojamos transporto priemonės ir stovinčio automobilio. Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais L. S. galėjo sutrikdyti, automobilyje „Mitsubishi“ ar šalia jo nebuvo. Apklausiama administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje, pažeidėja neneigė, jog automobilį vairavo būtent ji, nebandė ginčyti eismo įvykio metu kitai transporto priemonei padarytos žalos dydžio, kas rodo, kad ji nebuvo abejinga jos neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina jos išreikštą gailėjimąsi padarius administracinį nusižengimą bei rodo, jog pažeidėja savo elgesį vertina kritiškai, todėl tikėtina, jog ateityje, vairuodama transporto priemones, ji bus atidesnė. Vertindamas L. S. asmenybę, aukštesnysis teismas pažymi, jog ji anksčiau yra padariusi tik vieną nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nėra analogiškas šioje byloje pažeidėjai inkriminuotiems administraciniams nusižengimams.

22. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažeidėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į paskirtos nuobaudos dydį, teismas sprendžia, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti ir neskyrus L. S. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

23. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, L. S. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliaciniai skundai netenkinami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir L. S. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaDanguolė Šiugždinytė