Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d. J. M. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013-04-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini)Vilniuje, savininku užėmė 55 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Šis plotas aptvertas tvora.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įgaliotasis atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą, pripažinti J. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., ir skirti jam baudą.

Apeliaciniame skunde aptariama teismų praktika, susiformavusi, taikant ATPK 284 str., 259 str., 9 str. ir 45 str. nuostatas. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo įrodyta tyčia, padaryta, remiantis išimtinai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, ir yra nepagrįsta, nes paneigiama kitomis bylos aplinkybėmis. Skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai protingai apdairiam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias) yra žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, juolab, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Vadovaujantis VĮ Registrų centro viešais duomenimis, minėto žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2010 m. vasario 11 d. J. M., kaip žemės sklypo savininkas, dalyvavo, 2010 m. vasario 11 d. paženklinant jam priklausančio žemės sklypo ribas, J. M. yra žinomos jam priklausančio žemės sklypo ribos, šį faktą patvirtina jo parašas ant UAB „Gekama Projektai“ 2010 m. vasario 11 d. parengto žemės sklypo SB „Šilėnai-1“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M1 (duomenys pakeisti). Esant šioms aplinkybėms, institucijos manymu, darytina išvada, kad J. M. yra žinoma, jog pietrytinė jo žemės sklypo riba yra tiesi linija, o ne laužtinė, todėl jis, įvertinęs natūroje laužtine linija įrengtą tvorą, turėjo ir galėjo suvokti, jog tokia tvora nesutampa su žemės sklypo ribomis, tuo pačiu patekdamas į svetimą žemę.

Skunde teigiama, jog dalį valstybinės žemės juosianti tvora yra vientisa ir juosia tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žemės sklypą iš visų pusių. Ši aplinkybė, institucijos įsitikinimu, reiškia, kad niekas kitas, o tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojasi užtvertu valstybinės žemės plotu, tuo pačiu savavališkai priskirdamas valstybinės žemės dalį prie savo privataus žemės sklypo savo poreikiams tenkinti. Nurodoma, jog nuo 2010 m. vasario 11 d. tvoros konfigūracija ir išsidėstymas pasikeitė ir pietinėje dalyje esantis tvoros fragmentas šiai dienai jau nebesutampa su privataus žemės sklypo ribomis. Skunde teigiama, jog remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kas ir kada statė tvorą, kuria faktiškai užima valstybinę žemę, asmuo, žinodamas savo privataus žemės sklypo ribas ir toliau besinaudodamas visu užtvertu plotu, daro administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Išanalizavus ATPK 257 straipsnio nuostatą bei teismų praktiką, susiformavusią taikant šią teisės normą, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagal išimtinai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaratyvius teiginius, kad jis neįrenginėjo tvoros, nereikalaudamas jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, konstatavęs, jog nagrinėjamojoje byloje nebuvo įrodyta asmens tyčia, nesilaikė ATPK 257 str. numatytos visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo pareigos. Šiuo atveju apylinkės teismo išvada dėl tyčios nebuvimo yra nepagrįsta.

Nurodo, kad J. M. teiginys, jog jis yra padavęs prašymą išsipirkti tą valstybinės žemės plotą, kurį šiuo metu yra užėmęs, reikėtų laikyti tik kaip gynybos priemonę. Tokia gynybos priemonė gali būti traktuojama tik kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymi, jog 2013-06-12 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-691 "Dėl žemės sklypo Nr. , esančio sodininkų bendrijoje "Šilėnai-I", Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto" Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius J. M. atsakė į jo pateiktą prašymą. Atsakyme informuota, kad išduoti leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą negalima, nes norima formuoti valstybinė žemė, esanti rytinėje minėto žemės sklypo pusėje, nėra SB "Šilėnai- 1" teritorijos ribose.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., pagrįsta.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatė, jog namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvora šio sklypo rytinėje dalyje yra ant valstybinės žemės, užimtas plotas yra apie 55 kv. m. J. M. priklausantis žemės sklypas yra kampinis sodų bendrijos „Šilėnai“ sklypas, jo ribos sutampa su sodų bendrijos teritorijos, aptvertos tvora, ribomis. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko valstybinės žemės užėmimo, aptveriant juos tvora, veiksmus, nepateikta. Byloje faktiniais duomenimis nepaneigta J. M. nurodyta aplinkybė, kad tvora yra sodo bendrijos, pastatyta maždaug prieš 20 metų, jos asmeniškai J. M. netvėrė, vartų į kitą vietą neperkėlė, tik prieš kelis metus sulūžusius vartus pakeitė naujais. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7-8) patvirtina, kad J. M. nuosavybės teise žemės sklypą įsigijo 1995-01-31. Sandoris buvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Žemėtvarkai nustačius faktines jo sklypo ribas, J. M. pateikė prašymą privatizuoti tą žemės gabaliuką.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad J. M. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdamas, kas yra žemės sklypo ginčo dalies savininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. M. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu pagrįstai nutraukta, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir nereikalaudamas jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nesilaikė ATPK 257 str. numatytos visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo pareigos, nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu dalyvavo Institucijos atstovas, kuris prašymų dėl naujų rašytinių įrodymų reikalavimo, tyrimo ir nagrinėjimo neturėjo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priešingai, nei nurodyta Institucijos apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. M. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 45 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.