- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2YT-12695-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03935-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos, Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., L. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. R., L. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo atnaujinti A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), praleistą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, priimti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. L. L. R., gim. (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nurodė, kad L. R. vyras ir nepilnamečio sūnaus A. R. tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini) L. R. praleido terminą palikimui priimti, kadangi, A. R. niekada nebendravo su vaiku (A. R.), sužinojusi apie jo mirtį, L. R. teigė nenorėjusi turėti su jo palikimu jokių reikalų, taip pat nenorėjo į tai įtraukti vaiko, todėl į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nesikreipė. Dėl praeityje susiklosčiusių neigimų santykių su A. R. palikimo priėmimu teigė nenorinti turėti nieko bendro ir nenorinti, kad jos sūnus turėtų su tuo ką nors bendro.
Palikėjas testamento sudaręs nebuvo, po Palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio A. R. vardu nustatytais terminais ir tvarka niekas nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis, paskutinė Palikėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo mirties momentu jam priklausė UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos (91,05 Eur). Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje sukauptos lėšos -1,50 Eur 1/6 dalis 1,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vertė - 19 200 / 6 = 3 200 Eur) Palikėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo įsiskolinimų. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, bendra iš Palikėjo, kaip skolininko vykdomų išieškojimų suma yra 87 437,53 Eur. Taigi, turimais duomenimis, bendra Palikėjo turto vertė šio prašymo padavimo dieną yra 3 292,55 Eur, o skola - 87 437,53 Eur.
Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teikia prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Kaip nurodė prašyme pareiškėjas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai nurodė pareiškėja, yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl mano, kad prašymas tenkintinas, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujinamas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išduotinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio A. R. vardu atsisakyti priimti po jo tėvo A. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties atsiradusį palikimą yra praleistas, nes jis baigėsi 2021 m. gegužės 27 d. ir neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. L. R. vyras ir nepilnamečio sūnaus A. R. tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini)
Palikėjas A. R. testamento sudaręs nebuvo, po Palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nepilnamečio A. R. vardu nustatytais terminais ir tvarka niekas nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis, paskutinė Palikėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota, adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo mirties momentu jam priklausė UAB „INVL Asset Management“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos (91,05 Eur). Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje sukauptos lėšos -1,50 Eur 1/6 dalis 1,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (vertė - 19 200 / 6 = 3 200 Eur) Palikėjas palikimo atsiradimo dieną turėjo įsiskolinimų. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, bendra iš Palikėjo, kaip skolininko vykdomų išieškojimų suma yra 87 437,53 Eur. Taigi, turimais duomenimis, bendra Palikėjo turto vertė šio prašymo padavimo dieną yra 3 292,55 Eur, o skola - 87 437,53 Eur.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo A. R., mirties. O būtent, jog, kaip nustatyta byloje, nepilnamečio vaiko A. R. atstovė – jo motina L. R. su mirusiuoju vaiko tėvu A. R. santuoką buvo nutraukę (duomenys neskelbtini), nuo santuokos su juo nebendravo ir jai nebuvo žinoma mirusiojo sutuoktinio turtinė padėtis prieš mirtį. Be to, mirusysis nei su buvusia sutuoktine L. R., nei su nepilnamečiu vaiku A. R. nebendravo. Apie vaiko tėvo mirtį vaiko motina sužinojo atsitiktinai, jos teigimu ji nenorėjusi turėti jokių reikalų, susijusių su mirusiojo vaiko tėvo (po jo mirties) atsiradusiu palikimu, nei, kad jos nepilnametis vaikas su tuo turėtų kokių nors reikalų, todėl į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti vaiko vardu palikimą, nesikreipė. Teismo nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nepilnametis vaikas A. R. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, bei jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą mama L. R. , tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.
Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko A. R. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. R., mirties (duomenys neskelbtini), praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.
Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Iš byloje nustatytų duomenų nustatyta, kaip nurodyta aukščiau, kad palikėjo A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikto turto ir skolų balansas yra akivaizdžiai neigiamas ir šiuo atveju vien skolinių įsipareigojimų paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko A. R. teises ir interesus. Todėl, pareiškėjo prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas ir leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Atnaujinti A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), praleistą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, priimti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
L. L. R., gim. (duomenys neskelbtini), savo nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis neskundžiama.
Nutartį išsiųsti bylos šalims.