Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą ir ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3641-345/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neteisėtos įtakos Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00035-10 nagrinėjimui ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, taip pat, nutarties dalies, kuria ieškinys laikytas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties.

Teisė į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių peržiūrėjimo įgyvendinama dviem būdais: 1) skundžiant teismo nutartį atskiruoju skundu; 2) motyvus dėl atskiruoju skundu neskundžiamų nutarčių įtraukiant į apeliacinį skundą, t. y. paduodant apeliacinį skundą (CPK 334 str. 1 ir 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neteisėtos įtakos Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00035-10 nagrinėjimui ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas apskundė šią nutartį apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį, 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovui nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad nutartis, kuria nustatytas naujas ieškinio trūkumų pašalinimo terminas yra neskundžiama, nepaisant to, jog pačioje nutartyje klaidingai nurodyta, jog nutartis skundžiama.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du atvejai, kada pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais, t.y. kai galimybę skųsti nutartį atskirai nuo teismo sprendimo specialiai numato civilinio proceso įstatymas; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį, ieškovui nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas trūkumų pašalinimo klausimas, nebuvo svarstomi jokie ieškovo prašymai dėl naujo termino nustatymo ar pan., ja tik buvo nustatytas naujas terminas įsiteisėjusiai nutarčiai dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, įvykdyti. Tokio turinio nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, taip pat, tokio turinio nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai nenumato ir CPK normos, reglamentuojančios teismo teisę nustatyti tam tikro pobūdžio procesinius terminus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, nepaisant to, jog pačioje nutartyje klaidingai nurodyta, kad nutartį galima skųsti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių procesines teises numato CPK ir kitų teisės aktų nuostatos, todėl ieškovas nepagrįstai apeliuoja į pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi klaidingai nustatytą teisę skųsti tokią nutartį: nutarties apskundimo galimybę apsprendžia įstatymo normos, o ne teismas. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kadangi tokio turinio nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, negalėjo būti apeliacinio apskundimo objektu.

Dėl nutarties dalies, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Apeliantas šį procesinį sprendimą kvestionuoja nurodydamas, kad ieškovas ištaisė atskirojo skundo trūkumus dėl 2013 m. gegužės 20 d. nutarties ir procesinius dokumentus teismui pateikė faksu, o vėliau ir paštu.

Pirmiau minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį, ieškovui nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (34 b. l.). 2013 m. birželio 6 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas (lydraštis), kuriame teigiama, kad Vilniaus apygardos teismui pateikiami keturi procesiniai dokumentai su priedais į keturias civilines bylas – apeliacinis skundas į civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013, atskirasis skundas į civilinę bylą Nr. 2-3378-781/2013, atskirasis skundas į civilinę bylą Nr. 2-3641-345/2013, ir patikslintas ieškinys į civilinę bylą Nr. 2-3893-560/2013. Iš bylos medžiagos ir šio lydraščio matyti, kad šioje byloje ieškovas neteikė patikslinto ieškinio, teisme patikslintas ieškinys taip pat nebuvo gautas ir telekomunikacijų ryšiais (38-40 b. l.). Pirmiau minėta, kad pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra neskundžiama, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atskirųjų skundų trūkumų šalinimo, jų priėmimo/atsisakymo juos priimti yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ieškinio trūkumai liko nepašalinti, ir tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Dėl teisėjo H. J. kompetencijos ir ieškovo prašymo priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo H. J. nusikalstamų veiksmų, priimant procesinius sprendimus šioje byloje.

Apelianto nuomone, minėta procesinių įvykių seka leidžia abejoti teisėjo kompetencija ir nuovoka. Teismas (teisėjas H. J.) bylai nedavė eigos, siekiant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 išnagrinėjimo visose instancijose ieškovui nepalankiu procesiniu sprendimu, o tai yra BK 100 (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) straipsnyje numatyto nusikaltimo įvykdymas. Todėl neteisėta nutartis naikintina, o byla perduotina nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės CPK 299 straipsnio pagrindu, priimant atskirąją nutartį dėl neteisėtų teisėjo H. J. veiksmų ir drausminės bylos jam iškėlimo.

Atsakydamas į šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nesprendžia teisėjų kompetencijos ir gebėjimo vykdyti savo funkcijas klausimų. Tai atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytos institucijos nustatyta tvarka, todėl apeliantas nepagrįstai šiuos klausimus kelia atskirajame skunde. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl atskirosios nutarties priėmimo CPK 299 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva ir byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį, kaip šiuo atveju.

Dėl bylos perdavimo kitos apygardos teismui

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas bylos perdavimo kitos apygardos teismui klausimas, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties. Pažymėtina, kad civilinės bylos perdavimo kitam teismui tvarką ir pagrindus reglamentuoja CPK nuostatos. Bylos perdavimo klausimas, prireikus, CPK nustatyta tvarka sprendžiamas priėmus ieškinį.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.