Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. D. , asmens kodas, gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1982-07-27 nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1986-07-22 nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1989-07-20 nuosprendžiu pagal BK 16 str., 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 metams;

4) Klaipėdos apygardos teismo 1998-10-09 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 116 str. 1 d., 111 str. 1 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 metams, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 2 metais, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 metams ir 1800 Lt bauda;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-10-28 nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2007-05-05 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis O. D. 2008-03-23, apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Herkaus Manto g. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atkeršyti V. A. už išsakytus jam įžeidimus, peiliu ne mažiau kaip tris kartus tyčia dūrė nukentėjusiajam V. A. į krūtinės ląstos kairę pusę ir nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą ir pneumohemotoraksą, t. y. taip nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. O. D. , apklaustas teisme, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio naktį žmona jam leido truputį išgerti, kadangi nepratęs vartoti alkoholio, greitai apgirto. Jis išgirdo posūnio D. K. pokalbį telefonu su nepažįstamu asmeniu ir suprato, kad jis barasi, po to išgirdo pasipylusius necenzūrinius rusiškus žodžius. Vėliau telefoną perėmė jis, necenzūriniai žodžiai tęsėsi, jam nepažįstamas asmuo pasiūlė atvažiuoti išsiaiškinti, sakė, kad išprievartaus oraliniu, analiniu būdu, kad kojines jo burnoje išskalbs. Sakydamas nepadorius žodžius, nepažįstamas asmuo jo vardo neminėjo, tiesiogiai jam nieko nesakė. Jis paklausė, kur nepažįstamasis yra, ar gali atvažiuoti, jam buvo atsakyta, kad gali, jei nori santykiauti. Nepažįstamas asmuo davė adresą. Pagal telefone girdimus balsus jis suprato, kad ten buvo daug žmonių. Pasiėmė peilį ne žudyti, o tik gynybai. Kartu su D. K. , K. K. , V. T. , P. K. nuvažiavo į Herkaus Manto g. (duomenys neskelbtini). Vyko ten, nes buvo susinervinęs, įžeistas nepadorių pasiūlymų, necenzūrinių žodžių, kuriuos išsakė nepažįstami vaikinai. Į bendrabutį pirmi ėjo V. T. ir D. K., o jis su P. K. liko gale. Kai jie įėjo į kambarį, kambaryje jau buvo V. T. ir D. K. . Muštynės jau vyko, jam paklausus, kas kalbėjo telefonu, buvo parodyta į nukentėjusįjį. Tada jis prie jo priėjo ir paklausė, ar pastarasis kalbėjo, o šis jam pasakė: „nu, ko atvažiavai, ar santykiauti?“, bet kad skambino, nepasakė. Nukentėjusysis kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Tada jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, šis parkrito ant sofos, jis patempė už striukės ir paklausė, ar nukentėjusysis kalbėjo telefonu, šis vėl papylė necenzūrinių žodžių. Jis išsiėmė peilį, bet suduoti nenorėjo. Teigia, kad buvo labai girtas, todėl neprisimena, kur ir kiek smūgių sudavė, o kad sudavė, neneigia. Tik prisimena, kaip D. K. nustūmė jį ir taip atėmė peilį. Kad dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą du kartus, sutinka, greičiausiai jis taip ir galėjo padaryti. Nužudyti jis nenorėjo, norėjo tik išsiaiškinti dėl grasinimų, įžeidinėjimų. Teigia, kad su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

N. V. A. parodė, kad kovo 22 d. naktį su draugais T. Š. namuose H. M. g. šventė savaitgalį, gėrė. Teigia, kad K. K. parašė SMS žinutę „paskambink“. Nurodo, jog telefoninio pokalbio metu įvyko konfliktas, nes kalbėjo ne tas asmuo, kuris parašė SMS žinutę. Necenzūrinių žodžių iš pradžių jie nesakė, tik vėliau. Jis neprisimena dalies išsakytų žodžių, nes buvo girtas ir jau daug laiko praėjo. Neprisimena, ar sakė, kad išžagins, bet žodžiai dėl kojinių plovimo burnoje buvo pasakyti. Nurodo, kad kaltinamasis žadėjo atvažiuoti ir išsiaiškinti santykius. Naktį, kai jis ėjo koridoriumi link T. Š. kambario, matė, kad ten užėjo penki nepažįstami asmenys ir K. K. . Užėjęs į kambarį pamatė konfliktą, vyko muštynės. Neprisimena, kas jį mušė, jam smogė į veidą, jis nukrito ant sofos, vėliau pajuto vieną ar du dūrius į nugarą, kas turėjo peilį ir dūrė, jis nematė. Po dūrių pasidarė silpna. Kai visi išėjo, jis užsikišo ranką ir pajuto, kad bėga kraujas. Ar kas nors norėjo perrėžti jam gerklę, neprisimena. Dėl įvykio ir jis iš dalies yra kaltas, nes buvo išgėręs, vartojo necenzūrinius žodžius.

Apklaustas teisme liudytojas T. Š. parodė, kad bendrabučio kambaryje kovo 22 d. jis organizavo išgertuves. Jis gavo SMS iš K. K. , ši parašė: „paskambink, čia K.“. Iš karto paskambino, o kažkoks vaikinas atsiliepė ir pradėjo negražiai kalbėti, tačiau jis kalbėjo gražiai, necenzūrinių žodžių nesakė. Po to jis padėjo telefoną krautis ir nuėjo atsigulti, kažkas kitas perskambino ir šnekėjo. Nurodo, kad nukentėjusysis bendravo telefonu, bet ką sakė, neprisimena, tačiau suprato, jog kyla konfliktas. Paskui pamatė, kaip kažkas užsėdo ant jo su peiliu ir pradėjo grasinti. Į kambarį užėjo keturi ar penki svetimi vyrai, iš jų atpažino tik vieną – K. K. vaikiną D. K.. Teigia, kad iš tų nepažįstamųjų kažkuris turėjo peilį. Matė, kad V. A. kažkoks vyras rudomis akimis sudavė peiliu į šoną ir du kartus į nugarą.

Liudytojas D. K. parodė, kad O. D. yra jo patėvis, telefonu buvo skambinta jam, prašė K. K. , jis davė telefoną P. K. . Pastarasis sakė, kad jei nori Karinos, tegu atvažiuoja ir pasiima. Jiems buvo sakomi necenzūriniai žodžiai, ir jie patys juos sakė. Teigia, kad buvo nepadorių pasiūlymų, taip pat buvo žodžiai ir dėl kojinių skalbimo burnoje. K. P. K. kalbėjo telefonu su nepažįstamuoju, patėvis buvo namie, jis norėjo draugiškai pakalbėti. Nurodo, kad kaltinamajam buvo pasakyta, jog jis atvažiuotų išsiaiškinti. Aiškina, jog adresą pasakė K. K. . Tada O. D. , V. T. , P. K. , K. K. ir jis nuvyko į Herkaus Manto g(duomenys neskelbtini). Į kambarį užėjo jie dviese su V. T. , iš pradžių norėjo pakalbėti, bet visi buvo girti, tai prasmės kalbėti nebuvo. Nurodo, jog kaltinamasis irgi buvo girtas. Kilo muštynės, kaltinamasis klausė, kas kalbėjo telefonu. Po to jie su V. T. buvo išėję parūkyti, įėjęs į kambarį, pamatė, kad patėvis stovėdamas laikė rankoje peilį, tai kartu su P. K. atėmė peilį, kad nieko nesužalotų, ir jį pasiėmė sau. Teigia, kad jis nematė, ką patėvis padarė V. A. , tačiau P. K. pasakė, kad O. D. supjaustė V. A. , taip pat papasakojo, jog peilis nukentėjusiajam buvo pridėtas prie gerklės. Nurodo, kad kaltinamasis jam sakė, jog apie įvykį nieko neprisimena. Be to, teigia, kad iš pradžių jis tyrėjai melavo matęs, kaip patėvis dūrė peiliu, nes tyrėja sakė, kad jį pasodins. Aiškina, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi, teisingi jo dabartiniai parodymai. Nurodo, kad jo niekas neprašė pakeisti parodymus, jis melavo, nes buvo supykęs ant O. D. .

L. T. Karpas parodė, kad dalyvavo įvykyje H. M. g. Nurodo, kad į T. Š. telefoną atėjo SMS, kad jis paskambintų. Paskambinus atsiliepė ne K. K. . Jie pradėjo vieni kitiems sakyti necenzūrinius žodžius, norėjo įžeisti. Neatsimena, ką siūlė, nes buvo girtas. Aiškina, kad jis buvo koridoriuje, paskui įėjo į kambarį, jo paklausė, kas jis, jis atsakė ir gavo į kaktą bei nukrito ant kėdės. Matė, kad kažkas turėjo peilį, juo mosikavo, lyg ir matė vieną smūgį.

L. J. Mamkaitis parodė, kad įvykio naktį visi buvo girti. Atsimena, kaip telefonu buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, jie kalbėjo apie kojinių skalbimą. Kas ką kvietė, jis neatsimena, kai atvažiavo nepažįstamieji, jis miegojo, pabudo dėl prasidėjusių muštynių. Kai pabudo, V. A. dar gulėjo, už 10–15 min. atvažiavo greitoji pagalba. Jis nematė, kaip V. A. buvo sužalotas, tai suprato pamatęs kraują.

L. V. T. parodė, kad įvykio vakarą gėrė pas O. D. , po to važiavo į H. M. g. turėdami tikslą sumušti asmenis, kurie įžeidinėjo telefonu. Atvažiavę pradėjo visus daužyti. Nurodo, kad O. D. įėjo į kambarį ne iš karto, atėjo vėliau, jie jau buvo visus sumušę. Tada jis su D. K. išėjo į koridorių parūkyti, rūkė 1–2 min., po to D. K. užėjo į kambarį, išėjo kažkur po 1 min. ir pasakė, kad yra vienas kraujuotas, kad O. D. turi peilį, kad lyg ir šis dūrė peiliu V. A. , kad jis iš O. D. atėmė peilį.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2008-03-22 ji buvo svečiuose pas D. K. . Vakare D. K. paskambino T. Š. , po to – nukentėjusysis. Suprato, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, iš abiejų pusių buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Nurodo, kad O. D. paėmus telefoną, šis pašnekovui pasakė, jog tuoj atvažiuos. Po to ji, kaltinamasis, D. K. , V. T. bei P. K. mikroautobusu išvyko į H. M. g. (duomenys neskelbtini) namą, kur gyvena T. Š. . Teigia, kad stovėjo koridoriuje ir girdėjo griuvimo garsus, po to užėjusi į kambarį pamatė, kaip O. D. pastūmė V. A. bei smogė pastarajam peiliu į nugarą.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. A. padaryta durtinė-pjautinė kiaurinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ir pneumohemotoraksas, ji sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šis sužalojimas padarytas tikriausiai peilio geležte vienu dūriu (t. 1, b. l. 35–36).

Apžiūrėjus V. A. rūbus – marškinėlius, du džemperius bei striukę – nustatyta, kad visuose rūbuose yra po tris pjautinius audinio pažeidimus(t. 1, b. l. 52, 59, 60–68).

Kaltinamasis O. D. neigia ketinęs nužudyti nukentėjusįjį V. A. , apklausti visi liudytojai, dalyvavę šiame įvykyje, nepatvirtino, jog O. D. bandė peiliu perrėžti V. A. kaklą ir to nepadarė, nes D. K. būtent šiuo momentu atėmė iš jo peilį. Taigi bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis O. D. jam inkriminuoto nusikaltimo (pasikėsinimo nužudyti V. A. ) nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo šioje situacijoje objektyvios kliūtys tokiam sumanymui realizuoti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis inicijavo greitosios med. pagalbos iškvietimą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis O. D. , smogdamas peiliu nukentėjusiajam, prieš jį vartojo smurtą, tačiau tai darė neturėdamas tyčios pastarąjį nužudyti, todėl jo veika perkvalifikuojama pagal pasekmes, t. y. pagal BK 135 str. 1 d., nes jis turėdamas tikslą atkeršyti V. A. už išsakytus jam įžeidimus, peiliu ne mažiau kaip tris kartus tyčia dūrė pastarajam į krūtinės ląstos kairę pusę ir nugarą, padarydamas durtinę–pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą ir pneumohemotoraksą ir tokiais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Veikai kvalifikuoti pagal BK 136 str. reikalinga nustatyti, jog tyčia padaryti kūno sužalojimą kilo staiga, kaip reakcija į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus ir tuojau, neatidėliojant realizuota. Didesnis laiko tarpas tarp veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą, ir kūno sužalojimo pašalina galimybę kvalifikuoti veiką pagal BK 136 str. Nustatyta, kad kaltinamasis turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją ir kontroliuoti savo veiksmus, nes po V. A. išsakytų jam įžeidimų reikėjo mikroautobusu nuvažiuoti apie 10 km iš pietinės miesto dalies į jo centrą, todėl jo sumanymas fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju buvo iš anksto numatytas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo staiga labai susijaudinęs.

Tenkintini pareikšti nukentėjusiosios bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, nes dėl kaltinamojo, kuris pripažįsta ieškinius, tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis V. A. , jis gydėsi ligoninėje, buvo sugadinti jo rūbai ir tuo padaryta turtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės bei prokuroro ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kaltinamasis savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, pastarasis dėl patirtos traumos patyrė didelius fizinius skausmus. Neturtinės žalos dydis – 6000 Lt – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytos kriterijų visumos, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Be to, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo O. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei šios veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis O. D. dirba, iš darbovietės charakterizuojamas patenkinamai, nusikalto šeštą kartą, teistumai neišnykę, yra nusikaltimų recidyvistas, padarė 1 sunkų nusikaltimą. Esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei vienai sunkinančiai skirtina mažesnė sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis O. D. tyčinį sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 d.) – padarė turėdamas tris teistumus už sunkių nusikaltimų padarymą, nes teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1989-07-20 nuosprendžiu pagal BK 16 str., 118 str. 3 d., Klaipėdos apygardos teismo 1998-10-09 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 116 str. 1 d., 111 str. 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-10-28 nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d. Šį sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams už 3 sunkius nusikaltimus, praėjus 10 mėn. ir 18 d. po to, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietos administracija jį apibūdina neigiamai. Atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta O. D. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 4 p., 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

O. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2008-04-03 iki 2008-04-04.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 4 p., 3 d., O. D. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš O. D. L. A. 720 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 4309,02 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėlius, 2 džemperius, striukę – grąžinti V. A. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.