- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2-3200-724/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00416-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- J. D.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur negrąžintą kreditą, 98,05 Eur sutartines palūkanas, 45 Eur delspinigius, 22,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-04-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovas 2018-05-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP3452705 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 500 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kadangi atsakovas sutartinio įsipareigojimo grąžinti pradiniam kreditoriui kreditą dalimis tinkamai nevykdė, atliko tik vieną įmoką – sutarties sudarymo mokestį, todėl liko skolingas 500 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradiniu kreditoriumi UAB „Nordecum“ 2017-06-01 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidairiusį atsakovės vardu pagal paskolos (vartojimo kredito) sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą informuota ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme bei prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 201805-25 vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad negrąžinto kredito suma yra 500 Eur, sutartinės palūkanos 98,05 Eur.
Atsakovas prieštaravimų dėl skolos dydžio ar jos pagrįstumo į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur negrąžinto kredito dalis bei 98,05 Eur palūkanų nuo kredito suteikimo dienos 2018-05-25 iki ieškinio parengimo teismui dienos, 2019-04-12 (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovas Sutarties 5.4 ir 8.3. punktais už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“ 0,05 procentų dydžio delspinigius už Sutarties nevykdymą. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės priskaičiuotus 45 Eur dydžio delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal šalių pasirašytą Sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti 22,25 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 22,25 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos (500 Eur) nuo 2019-05-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus, jam iš atsakovo priteistina 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur už advokato teisinę pagalbą. Reikalavimas dėl 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą priteisimo iš atsakovo netenkintinas, kadangi įrodymai, patvirtinantys nurodytos sumos sumokėjimą nepateikti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).
Šioje byloje 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių 3 Eur valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš atsakovo(-ės) valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) skolos, 98,05 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai 05 ct) palūkanų, 45 Eur (keturiasdešimt penki eurai) delspinigių, 22,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (500 Eur) nuo 2019-05-07 iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 165 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai.
Ieškovo reikalavimą dėl 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą priteisimo iš atsakovo atmesti.
Iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5,37 Eur (penki eurai 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pateikti į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų raštinę.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.