Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant L. T., dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui L. P., atsakovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl 1050 Lt priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b. l. 16, 19). Viename iš posėdžių parodė, kad ieškinio nepripažįsta, nes viską tvarkė buhalterė, kuri negalėjo gauti parašų ant orderių iš pinigų gavėjų. Kitame posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai orderiai išrašyti joks buhalteris nebedirbo, bet jis pinigų nepasisavino. Pinigus iš kasos paėmėm ir perdavė orderyje nurodytiems asmenims, ir tai patvirtina tas faktas, kad minėti asmenys kreditorinių reikalavimų įmonei nepareiškė. Nesutinka su ieškiniu ir todėl, kad ieškovui nepagrįstai ir neteisėta buvo iškelta bankroto byla, dėl ko buvo pateikęs atskirąjį skundą, ketina nutartį skųsti ir kasacine tvarka, yra nepatenkintas administratoriaus veiksmais ir sieks jo pakeitimo (b. l. 23-24).

Ieškinys tenkintinas iš dalies: iš atskovo ieškovui priteistina 850 Lt žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad įsiteisėjusia 2008-08-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Vajalio medienos gaminiai“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas L. P. (b. l. 6-7, 70-72). ). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Byloje neginčijama, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės administracijos vadovu (direktoriumi) ir vienasmeniu valdymo organu buvo atsakovas R. K. (b. l. 14, 15). Nagrinėjamu laikotarpiu nei finansininkas, nei kasininkas bendrovėje nedirbo (b. l. 32-34, 55, 58). Iš kasos knygos ištraukos už 2003-07 mėn. 22-31 d. ir 2003 m. 08 mėn. 11-31 d. matyti, kad iš bendrovės kasos atsakovas pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 buvo paėmė 200 Lt išmokėti A. M., pagal Nr. 10 – 500 Lt išmokėti R. M. PĮ, pagal Nr. 11 – 450 Lt GNEB „Gekžbetonis“ (b. l. 9-10). 2008-08-28 teismo nutartyje nustatytu terminu atsakovas administratoriui neperdavė ir papildomai prašomas pagal 2009-01-08 raštą nepateikė visų išlaidas pagal minėtus orderius pateisinančių juridinę reikšmę turinčių finansinės apskaitos dokumentų (b. l. 43-55). Po 2008-01-08 reikalavimo atsakovas administratoriui pateikė 2003-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. 11 (kasos knygoje nurodytas Nr. 9), pagal kurį M. grąžintas 200 Lt avansas dėl durų pagaminimo užsakymo (b. l. 11), 2003-07-31 orderį Nr. 10, pagal kurį R. M. įmonei turėjo būti grąžinta 500 Lt avansas už duris (b. l. 12), 2003-08-11 orderį Nr. 11, pagal kurį GNEB „Gelžbetonis“ turėjo būti grąžintas 350 Lt avansas (b. l. 13, 31). Ieškovas teigia, kad minėti orderiai nėra išlaidas pateisinantys dokumentai, nes neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų privalomų reikalavimų ir rekvizitų, nebuvo perduoti administratoriui teismo nutartyje nurodytu terminu ir tvarka.

Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001, išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-7-760 V. P. v. UAB ,,Radviliškio autobusų parkas”, 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480 /2004, kat. 18.2; 21.6 ir kt.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl 850 Lt ieškinio dalies, tačiau neįrodė, kad bendrovei yra padaryta 200 Lt žala dėl šios sumos išmokėjimo A. M.. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad 850 Lt žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos ji nepaneigė.

Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas, t. y. atsakovas, buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 19 str. 1 d., 37 str. 1 d., Įstatų 5.1 p., b. l. 36- 42). Jis vadovavo administracijai, kuri organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdė kitus nustatytus įgaliojimus (įstatų 5.7, 5.8 p.). ABĮ 19 str. 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Panašūs juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti ir CK 2.87 str. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šių norminių aktų reikalavimų nesilaikė, neveikė taip ir neorganizavimo darbo tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl išmokėtų pinigų tretiesiems asmenims teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 19 d., 12 str. 1 d., visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Bendrovei, kaip ūkio subjektui, priklausančių pinigų išmokėjimas yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Pateiktieji orderiai Nr. 10, 11 (b. l. 12, 12) neįrodo, kad pinigai išmokėti teisėtai ir pagrįstai ir kad jie išvis kam nors išmokėti, nes pats atsakovas nėra tikras, ar orderiuose ne vien jo parašai ar dar kieno nors. Todėl tokie kasos išlaidų orderiai neatskleidžianti pinigų išmokėjimo fakto turinio, todėl negali būti pripažįstami tinkamais apskaitos dokumentais, kurių privalomi rekvizitai nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. Kadangi pinigų gavimas pagal orderį ir jų išmokėjimas yra ūkinė operacija, tai ji gali būti pagrįsta tik įstatymo reikalavimus atitinkančiais apskaitos dokumentais. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad gautus pinigus pagal minėtus orderius panaudojo teisėtai bendrovės interesais nepateikė, todėl savo atsikirtimų į ieškinį pagrindo neįrodė.

Už bendrovės dokumentų tinkamą ir visišką perdavimą administratoriui po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo teismo nustatytu terminu, tinkamą dokumentų aprašų padarymą yra atsakingas pats atsakovas, pagal įstatymą pats privalėjęs atsakyti už apskaitos įmonėje organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą bei, iškėlus bankroto bylą, juos perduoti teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui. Todėl atsakovo teiginiai, kad jo atsikirtimus patvirtinantys dokumentai administratoriaus teismui kažkodėl neperduodami, kad nežino, kodėl jie nerandami, negali jo atleisti nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad minėtieji trys orderiai yra pateikti administratoriui po didžiosios dalies dokumentų perdavimo administratoriui, atskirai nuo kitų dokumentų ir tik po atskiro administratoriaus pareikalavimo (b. l. 8, 53-54).

Liudytoja A. M. teismui patvirtino, kad tikrai apie 2003 metus pagal žodinę sutartį UAB „Vajalio medienos gaminiai“, kur dirbo atsakovas, jai turėjo pagaminti duris. Įmokant 200 Lt avansą jai tikrai buvo išduotas kvitas su minėtos bendrovės spaudu, tačiau šiuo metu jo neberado. Kadangi durys nebuvo pagamintos, paprašius atsakovas jai grąžino 200 Lt avansą, tačiau dokumento neturi. Patvirtino, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 11 (b. l. 11) „gavėjas“ vietoje yra ne jos parašas. Šios liudytojos parodymus atmesti ir jais nesivadovauti jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo, nes ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais sutampa su šiuo aspektu nuoseklia atsakovo pozicija, iš dalies – ir orderio įrašais. Ji nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei. Todėl, nors atsakovo neteisėtus veiksmus dėl ūkinės operacijos netinkamo įforminimo dokumentais ir šioje dalyje galima konstatuoti (orderio numeris nesutampa su kasos knygoje nurodytu numeriu, pasirašytas ne asmens, kuris iš tikrųjų buvo pinigų gavėjas, orderis neturi visų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą reikalingų rekvizitų, kad jį būtų galima pripažinti turinčiu juridinę reikšmę), tačiau, esant virš minėtoms aplinkybėms, nenustatyta viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų - žalos faktas, nes minėti 200 Lt buvo gauti ir, neatlikus užsakymo, grąžinti. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Todėl pagrįstu vertintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą (CK 6.210 str. 2 d.).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, o ieškinys tenkinamas iš dalies, tai iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 3 p., 96 str., b. l. 2).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str., 286 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

-ieškovui BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ (į. k. 184250555, buveinė – Aukštaičių g. 4, Utena, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, b. k. 70440) 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Lt žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (850 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-valstybei – 60 (šešiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.