Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4235-244/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-09
Bylos Nr.: I-4235-244/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02148-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liudmila Zaborovska (pran.), Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: Z. L.
Atsakovas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

Kategorijos

23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4235-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant atsakovo atstovui T. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-43 „Dėl Z. L.“ (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja, būdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Viešųjų pirkimų skyriaus vadove, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. 1. 11–13).

Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo pareigos deklaruoti privačius interesus. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie privalo deklaruoti privačius interesus. Tokiems asmenims be kita ko priskiriami asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus. Pareiškėja neginčija, kad ji dirba biudžetinėje įstaigoje, tačiau abejoja ar turi administravimo įgaliojimus, todėl mano, kad jai Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Nurodo, kad Komisija privalėjo ją įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik tuomet vėliau konstatuoti padarius Įstatymo reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėja teigia, kad Komisija Skundžiamame sprendime aiškindama sąvoką „administravimo įgaliojimai“ nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtą baudžiamąją bylą, kadangi nagrinėjamu atveju ir baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (baudžiamojoje byloje asmuo dirbo akcinėje bendrovėje (privačioje įmonėje), o pareiškėja - biudžetinėje įstaigoje, baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas nusikaltimo padarymo klausimas, pareiškėjos atveju keliamas pažeidimo administracinės teisės srityje klausimas.

Pareiškėja nurodo, kad Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas, motyvuotas ir argumentuotas, kadangi jame netinkamai buvo taikyti teisės aiškinimo metodai. Skundžiamo sprendimo atveju nei sisteminis, nei teleologinis aiškinimo metodas neparemia Komisijos išvados, o pagal metodų pirmumo taisyklę turi būti pasirenkami būtent sisteminio ir teleologinio aiškinimo rezultatai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad analizuojant Komisijos interneto svetainėje skelbiamus sprendimus, matyti, kad Komisija ėmėsi veiksmų tik dėl LNOBT, nesigilindama į kitų teatrų ar kitų panašių institucijų padėtį. Tokie veiksmai laikytini diskriminaciniais. Pažymi, kad vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas Komisijos pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys, tačiau Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir Skundžiamą sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis Komisijos narys, todėl Komisija veikė nesilaikydama viešojo administravimo principų. Komisija savo funkcijas vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto Skundžiamo sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 21–24).

Atsakovas paaiškina, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėja šioje įstaigoje eina viešųjų pirkimų skyriaus vadovės pareigas. Vien šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjai visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos seka ne tik iš formalaus jos pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jai deleguotų tarnybinių pareigų, – organizuoti skyriaus darbą ir pan. Pažymi, kad pati pareiškėja Komisijai paaiškino, jog privačių interesų nedeklaravo dėl nežinojimo. Tačiau, kai tik pareiškėja apie šią prievolę buvo informuota, privačius interesus 2017 m. balandžio 5 d. deklaravo. Komisija nurodo, kad įspėjimo apie pareigą deklaruoti privačius interesus nenumato ne tik VTEK veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Komisija tiria tik konkrečių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų individualų elgesį, ir atlikusi tyrimą, priima dėl jo individualų sprendimą. Tirti valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip juridinių asmenų) veiklos Komisijai nesuteikta teisė. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas, skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-43 „Dėl Z. L.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. S-723-(1.2) informavo LNOBT generalinį direktorių, kad Komisija susipažinusi su viešai skelbiama informacija apie LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoją rinkodarai ir meno reikalams ir padalinių vadovus, kurie, Komisijos turimais duomenimis, nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 punkto nuostata, nusprendė pradėti šių asmenų elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams tyrimus (b. 1. 31–32).

LNOBT generalinis direktorius 2017 m. balandžio 7 d. priėmė įsakymą dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo Nr. S1-60, kuriame įsakyta generalinio direktoriaus pavaduotojams, vyr. buhalterei, Teatro tarnybų ir skyrių vadovams bei kitiems teatro darbuotojams, turintiems viešo administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus, pateikiant privačių interesų deklaracijas elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos ir atliekant pareigas laikytis nurodyto įstatymo nuostatų (b. 1. 33).

Komisija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 716-(1.2) informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą nurodydama, kad Komisija vertins ar pareiškėjos elgesys atitinka Įstatymo reikalavimus, valstybės biudžetinėse įstaigose dirbančius ir administravimo įgaliojimus turinčius asmenis įpareigojančius šio įstatymo II skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti savo privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Komisija taip pat paprašė pareiškėjos iki 2017 m. balandžio 18 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl nurodytų aplinkybių (b. 1. 51).

Pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad privačių interesų deklaraciją ji pateikė 2017 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad deklaraciją pateikė pavėluotai, nes nebuvo įsigilinusi į Įstatymo 2 straipsnio nuostatas, ir manė, kad deklaracijos pildyti neprivalo (b. 1. 55).

Pareiškėja 2017 m. balandžio 18 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pradėjusi dirbti LNOBT 2010 m. gruodžio 1 d. deklaravo privačius interesus ir deklaraciją teikė teatro personalo skyriui. Vėliau 2012 m. jos pareigos buvo viešųjų pirkimų specialistė, nes skyriaus nebuvo ir pareigos deklaruoti privačių interesų nebuvo (b. 1. 56).

Komisija 2017 m. gegužės 24 d. Skundžiamu sprendimu Nr. KS-43 pripažino, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Z. L., teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. 1. 69–71).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus. Įstatyme sąvokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje įtvirtinta, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, - valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams, ministerijų kolegijų nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, taip pat gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją.

Pareiškėja nurodo, kad ji neprivalėjo deklaruoti privačių interesų, kadangi ji abejoja, ar turi administravimo įgaliojimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad administravimo įgaliojimai siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su teise kontroliuoti pavaldžius valstybės tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus. Pareiškėja dirba LNOBT Viešųjų pirkimų skyriaus vadove. Pagal Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. P1-270 5 punktą, Viešųjų pirkimų skyriui vadovauja skyriaus vadovas (šiuo atveju pareiškėja), kurį skiria ir atleidžia LNOBT generalinis direktorius (b. 1.58–59). Iš viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. P1-270 2 priedu, matyti, kad Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas organizuoja viešųjų pirkimų skyriaus darbą (5.1 p.), tikrina ir derina numatomų viešųjų pirkimų metinį planą su vyr. buhalteriu, generalinio direktoriaus pavaduotojais bei generaliniu direktoriumi ir pateikia jį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (5.2 p.), kontroliuoja Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų vykdymą iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo (5.3 p.), konsultuoja kitus darbuotojus, atsakingus už viešųjų pirkimų vykdymą, rengiant pirkimo dokumentus bei kitus viešųjų pirkimų dokumentus (5. 4 p.), kartu su viešųjų pirkimų komisija vykdo viešuosius pirkimus (5. 5 p.), kartu su kitais atsakingais darbuotojais ruošia dokumentus, reikalingus lėšų gavimui iš Europos Sąjungos fondų (5. 6 p.), vykdo kitus vadovybės nurodymus, susijusius su viešųjų pirkimų procedūromis (5. 7. p) (b. 1. 60–61). Pareiškėja savo parašu yra patvirtinusi, kad su minėta instrukcija yra susipažinusi (b. 1. 61). Taigi, teismui nekyla abejonių, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma ir pareiškėjai, kadangi ji dirba biudžetinėje įstaigoje ir turi administravimo įgaliojimus, organizuoja skyriaus veiklą.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Komisija visų pirma privalėjo ją įspėti apie pareigą deklaruoti privačius interesus. Pažymėtina, kad nei Įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, kad Komisija įteiktų įspėjimą asmenims, kurie privalo deklaruoti privačius interesus, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo įspėta apie pareigą deklaruoti privačius interesus yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 5 d. pateikė privačių interesų deklaraciją (b. 1. 52–54). 2017 m. balandžio 7 d. paaiškinime pareiškėja nurodė, kad privačių interesų deklaraciją pateikė pavėluotai, nes nebuvo įsigilinusi į Įstatymo 2 straipsnio nuostatas, aptariančias „valstybės tarnybos“ ir „valstybinės tarnybos“ sąvokas, ir manė, kad deklaracijos pildyti neprivalo. Darytina išvada, kad pareiškėja pateikdama privačių interesu deklaracija ir paaiškinimą Komisijai, sutiko, kad jai taikomos Įstatymo 2 straipsnio nuostatos ir ji turi pareigą teikti privačių interesų deklaraciją.

Pareiškėja skunde taip pat ginčija netinkamai taikytus teisės aiškinimo metodus, tačiau kaip jau buvo nustatyta byloje, pareiškėja dirba LNOBT Viešųjų pirkimų skyriaus vadove ir viešųjų pirkimų skyriaus darbui t. y. turi viešojo administravimo įgaliojimus, todėl jos teiginiai dėl netinkamai taikytų teisės aiškinimo metodų yra nepagrįsti. Taip pat atmetami pareiškėjos teiginiai, kad Komisija nepagrįstai Skundžiamame sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-809/2003, kadangi nagrinėjamu atveju ir baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo atskleista viešojo administravimo įgaliojimų sąvoka, kur nurodyta, kad „administraciniai įgaliojimai“ siejami su įstaigos vidinio administravimo įgaliojimais, su vieno valstybės tarnautojo teise kontroliuoti pavaldžius tarnyboje asmenis, duoti jiems privalomus vykdymui nurodymus. Taigi nors bylų faktinės aplinkybės ir nėra tapačios, tačiau tai nepaneigia Komisijos teisės remtis minėtu išaiškinimu.

Skunde nurodoma, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir Skundžiamą sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių Komisijos narys, kaip nurodyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamas sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems Komisijos nariams vienbalsiai balsavus „už“ (b. 1. 42). Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir Skundžiamą sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Tai pat atmestini pareiškėjos teiginiai, kad Komisija ėmėsi veiksmų tik dėl LNOBT darbuotojų veiksmų, nesigilindama į kitų teatrų ar kitų panašių institucijų padėtį, kadangi Komisijai yra suteikti įgaliojimai vertinti pareiškėjos ir kitų LNOBT darbuotojų veiksmų atitikti įstatymo reikalavimams.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-43 „Dėl. Z. L.“ yra teisėtas ir pagrįstas ir skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Z. L. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.