Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-12 · Byla Nr. ATP-75-491/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
ATP-75-491/2014
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00617-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-75-491/2014
Proceso Nr. 4-37-3-00617-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ str. 2 d. nubaustas 1500 Lt bauda už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininku, neįvykdė Panevėžio regioninio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėjo – vyr. valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2012-10-10 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. S10-11(1-12) parengti (duomenys neskelbtini) tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles iki 2013-04-11, šį terminą pratęsus iki 2013-09-11, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – kaltės, kadangi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėjo V. B. 2012-10-10 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. S10-11(1-12) jis neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, jog nėra vienvaldis (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkas, o be to šio tvenkinio hidrotechninis statinys – pylimas, nuosavybės teise priklauso valstybei bei patikėjimo teise yra valdomas Rokiškio rajono savivaldybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 p. už Taisyklių parengimą atsakingas tvenkinio hidrotechnikos statinio savininkas, valdytojas arba naudotojas. Tvenkinio pylimas yra tvenkinio hidrotechnikos statinys (tai akivaizdžiai matyti iš įsakyme pateikiamos Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pavyzdinės formos 12.1 punkto). Atsižvelgiant į tai už (duomenys neskelbtini) tvenkinio taisyklių parengimą yra atsakingi ne žemės sklypo, kuriame yra šis tvenkinys, bendrasavininkai, o (duomenys neskelbtini) tvenkinio hidrotechnikos statinio – pylimo, valdytojas – Rokiškio rajono savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėjas V. B. privalėjo privalomąjį nurodymą surašyti ne žemės sklypo, kuriame yra vandens telkinys savininkui ar kitiems bendraturčiams, o pylimo valdytojui. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad netgi ir tuo atveju, jeigu teisės aktai įpareigotų Taisykles parengti ne hidrotechnikos statinio valdytoją, tačiau žemės sklypo, kuriame yra tvenkinys savininkus, privalomasis nurodymas, atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisių reglamentavimą, turėtų būti surašomas visiems tokio žemės sklypo bendrasavininkams. Tačiau šiuo atveju aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašė privalomąjį nurodymą tik trim, o ne visiems keturiems žemės sklypo savininkams, tokiu būdu atleisdamas nuo privalomajame nurodyme įvardintos pareigos ketvirtąjį bendrasavininką. Neįpareigojus vienu ar kitu klausimu visų nekilnojamojo daikto bendrasavininkų, „įpareigotieji“ atlikti vienų ar kitų nekilnojamojo turto objekto valdymo veiksmų be „neįpareigotojo“ bendraturčio suderintos valios neturi galimybės. Pažymima, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracija yra pateikusi paraišką projektui „Rokiškio rajono Jūžintų seniūnijos Laibgalių kadastrinės vietovės dalies melioracijos statinių rekonstravimas“, kurio įgyvendinimo metu gali keistis (duomenys neskelbtini) tvenkinio patvankos aukštis bei kitos aplinkybės, todėl padarius šio tvenkinio taisykles šiuo metu, po minimo projekto įgyvendinimo, jos bus neaktualios ir keistinos, dėl ko bus vėl reikalingos didelės piniginės lėšos taisyklių parengimui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas šioje byloje yra surašytas netinkamai, pažeidžiant reikalavimus, nėra laikytasi patikrinimo akto surašymo ir forminimo tvarkos, o be to ir pats Privalomasis nurodymas užpildytas nesilaikant nustatytos tvarkos, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad privalomasis nurodymas buvo įteiktas ir kitiems žemės sklypo ir hidrotechnikos statinių bendrasavininkams, kurie nebuvo iškviesti ir apklausti teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra (toliau – Institucija) prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Privalomas nurodymas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-04-20 įsakymu Nr. D1-312 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 „Dėl Privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“. Institucija pažymi, kad Privalomuose nurodymuose yra žodžiu paaiškinti apskundimo terminai, tačiau Pažeidėjas jų neskundė, o prašė juos pratęsti. Be to, Pažeidėjui ir kitiems (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininkams M. M. ir V. P. pirmas Privalomas nurodymas dėl (duomenys neskelbtini) tvenkiniui Taisyklių parengimo buvo surašytas 2011-11-10 ir nustatytas terminas iki 2012-04-10. Šio Privalomo nurodymo (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininkai neprašė pratęsti ir jo neįvykdė. Pažymi, jog visus bendrasavininkus po 3 kartus kvietė į Instituciją administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau jie nurodytu laiku į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko. Institucija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra grąžintas bendrasavininkams, o atsižvelgiant į tai, kad įrengiant tvenkinį yra įrengiama užtvanka, galima daryti išvadą, kad užtvanka yra neatskiriama įrengto vandens telkinio (tvenkinio) dalis, dėl ko apeliantas yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) tvenkinio taisyklių parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. motyvuodamas tuo, jog nei visi tvenkinio savininkai, nei jis vienas negali būti atsakingi už reikalaujamų Taisyklių parengimą. Su tokiu Pažeidėjo teiginiu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš ties yra esminių bylos trūkumų, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai tirti papildomai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti egzistuojantį aplinkybių visetą. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).

ATPK 51¹⁴ str. 2 d. numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 1000 iki 2000 litų, pareigūnams – nuo 2000 iki 7000 litų arba nušalinimą nuo darbo (pareigų). Taigi, pagal šią teisės normą atsakomybė kyla už tai, kad asmuo pakartotinai neįvykdė privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje Institucijos vedėjas V. B. 2012-10-10 (duomenys neskelbtini) tvenkinio bendrasavininkams surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. S10-11(1-12), kuriuo nurodė parengti šio tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, kadangi 2011-10-14 P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patikrino (duomenys neskelbtini) tvenkinio patvankos aukštį ir raštu Nr. 28 informavo, kad tvenkinio plotas – 4,1 ha, patvankos aukštis – 4,91 m, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-13 įsakymo Nr. D1-415 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ 2 p. 2 p.p. šiam tvenkiniui turi būti rengiamos naudojimo ir priežiūros taisyklės (6 – 7 b. l.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-13 įsakymo Nr. D1-415 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ 2 p. numatyta, kad Taisyklės rengiamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems tvenkiniams bei užtvenktiems ežerams (toliau – Tvenkinys), kurių plotas ne mažesnis kaip 5,0 ha. Šio punkto 2 p.p. numatyta, kad mažesnio kaip 5,0 ha ploto Tvenkiniams Taisyklės rengiamos tais atvejais, kai patvankos (slėgio) aukštis ne mažesnis kaip 3 m. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (kurie šioje byloje nėra ginčijami), jog 2011-10-14 P. M. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patikrinusi (duomenys neskelbtini) tvenkinio patvankos aukštį nustatė, kad tvenkinio III plotas – 4,1 ha, patvankos aukštis – 4,91 m., bei į pirmiau išdėstytas teisės normas, matyti, jog (duomenys neskelbtini) tvenkiniui turėtų būti rengiamos naudojimo ir priežiūros taisyklės.

Tačiau nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra subjekto, kuris yra atsakingas už tokių taisyklių parengimą, nustatymas. Taisyklių 4 p. numatyta, kad už taisyklių parengimą atsakingas Tvenkinio hidrotechnikos statinio (vandens pertekliaus pralaidos) savininkas, valdytojas arba naudotojas (toliau – Savininkas). Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-18 įsakymu Nr. D1-538 (toliau – Reglamentas), 9.78 p. numatyta, kad hidrotechnikos statinys, HTS – tai inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių, o šio Reglamento 9.180 p. numatyta, kad tvenkinys – tai nedidelis (0,1–100 ha) vandens telkinys, sudarytas vandentėkmėje vandens patvenkimo HTS. Būna tvenkinys ir šalia vandentėkmės, pripildomas per potvynius šoninio intako ar siurbliais. Iš to seka, kad „hidrotechnikos statinio“ ir „tvenkinio“ sąvokos yra atskiros, kas savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog tvenkinys ir hidrotechninis statinys yra skirtingi objektai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjas yra vienas iš keturių (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkų. Tačiau šiuo atveju Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą Pažeidėjui, neišsiaiškino visų esminių aplinkybių ir nenustatė esminę reikšmę turinčio fakto, t. y. nepagrindė savo pozicijos, kas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra (duomenys neskelbtini) tvenkinio hidrotechnikos statinio savininkas, valdytojas arba naudotojas. Nagrinėjamu atveju pažymėtinai, kad neaiškumą dėl pastarojo tvenkinio hidrotechnikos statinio priklausomybės sukuria ir tai, kad byloje yra pateiktas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame be kitų duomenų nurodyta, jog Rokiškio rajono savivaldybė valdo ir naudoja patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, tame tarpe 6,2 km pylimus, o (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra Labgailių kadastrinėje vietovėje, kurioje yra 0,3 km pylimų (22 b. l.).

Tokie bylos duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio hidrotechninio statinio savininkas, valdytojas arba naudotojas yra tas pats, kaip ir paties tvenkinio, t. y. Pažeidėjas ir kiti bendrasavininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) tvenkinys. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Institucijai tinkamam administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos parengimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti ir A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūrai.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus