Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, neteistas

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-11-15 apie 16.10 val. būdamas (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, darbuotojų persirengimo kambaryje, vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į A. P. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, kirstinė žaizda dešinio antakio srityje.

Tokiais veiksmais R. G. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino bei nurodė, kad jam pareikštuose kaltinuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Po darbo vakare atėjęs į persiregimo drabužinę pastebėjo, kad jo kelnės surištos mazgu, o jose buvo butelis su šlapimu, Paklausė asmenų, kas tai padarė, tačiau niekas nieko neatsakė. Tuo metu A. P. pasakė, kad šis (kaltinamasis) nieko jam nepadarys, artėjo link kaltinamojo, kalbėjo į veidą iš artimo atstumo. Tada jis neišlaikė ir smogė kumščiu A. P. į veidą. Šis po smūgio jam pradėjo grasinti. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Nurodo, kad A. P. trenkė, nes neišlaikė nervai, o be to nukentėjusysis jam pakišo butelį su šlapimu. Mano, kad po svetimus daiktus naršyti negalima, taip negali daryti niekas. Nukentėjusiajam nosies nenorėjo sulaužyti, tačiau taip jau išėjo. Pripažįsta, kad nukentėjusysis galimai patyrė neturtinės žalos, tačiau dėl to kaltas ir jis pats. Su nukentėjusiojo pareiktu ieškiniu dėl turtinės žalos dydžio 495 Eur jis sutinka. Dėl savo veiksmų gailisi, jam nustatytas 55 proc. darbingumas, nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos atlyginti neturi galimybių.

Nukentėjusysis A. P., teikdamas savo paaiškinimus dėl pareikšto civilinio ieškinio, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo dvi savaites. Šioje įmonėje jam mokamas 990 Eur mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius, taigi, per 2 savaites, kai buvo nedarbingas, būtų uždirbęs 495 Eur. Socialinių išmokų dėl nedarbingumo MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, nes tai jo antroji darbovietė; pagrindinėje darbovietėje dirba gaisrininku. Patvirtino, kad dėl sužalojimų buvo patirta neturtinė žala – sukeltas fizinis skausmą, ilgą laiką tęsėsi nemiga, jautė galvos skausmą. Dabar šie simptomai jau praėję, tačiau likusi nejautra veido srityje, ypač po didesnio fizinio krūvio. Savo ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis J. V. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2022-11-16 A. P. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2022-11-15 apie 16:10 val., (duomenys neskelbtini), su kairės rankos kumsčiu jam į veido sritį trenkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sulaužydamas jam nosį. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą (b. l. 7).

2022-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra rekonstruojamas komercinės paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užlipę laiptais, esančiais iš vakarų pusės, matomos durys. Per duris patenkama į pastatą. Pastate matomas koridorius, kuriame atliekami statybos darbai. Pasukę į dešinę pusė einama koridoriumi tiesiai. Paėję tiesiai dešinėje pusėje matomos durys. Durys rudos spalvos. Atidarius duris patenkama į persirengimo kambarį. Kambario dešinėje pusėje matomi įvairūs statybos darbų įrankiai ir medžiagos. Tiesiai patalpoje matomas medinis stalas. Ant stalo matomi įvairūs maisto produktai ir dėžutės. Kairėje pusėje matomos prie sienos pritvirtintos rūbų dvi kabyklos. Prie kairiausios sienos matomos sudėtos gipso kartono plokštės, spintelė, ant kurios yra mikrobangė. Pėdsakų, tinkamų identifikacijai, nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 20).

2022-12-13 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra BPC garso įrašas „BPC skambu įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-11-15 16:16:57)“. Iš pokalbio turinio matyt, kad A. P. skambina bendruoju pagalbos telefonu ir praneša, kad jam kolega sulaužė nosį, prašo atvykti policijos pareigūnų (b. l. 25).

2022-11-16 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymai, kad jam priklausanti įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atlieka vidaus apdailos darbus. Atliekant apdailos darbus kartu dirba ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vienas iš įmonės darbuotojų yra R. G.. Su šiuo darbuotojų ne kartą yra kilę žodiniai konfliktai dėl to, kad R. G., atlikdamas darbus, savo gamtinius reikalus atlieka į įvairios talpos butelius, kurių po savęs nesusirenka, dėl ko kitiems darbuotojams tai reikia padaryti už jį. 2022-11-15 nuo 7 val. iki 16 val. dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Dirbdamas matė, kaip R. G. savo gamtinius reikalus atlieka šlapindamasis į butelį, kurį užsuko ir paliko ant palangės. Kadangi dirbo toje vietoje, butelį, kuriame prišlapino R. G., nuo palangės patraukė ir nunešė į persirengimo kambarį, kur butelį su šlapimu įdėjo į jo (R. G.) pasidėtas kelnes rūbinėje. 2022-11-15 apie 16.10 val. jam būnant persirengimo kambaryje kartu su R. G., pastarasis pamatė, kad į jo kelnes yra įdėtas butelis su jo šlapimu. R. G. persirengimo kambaryje buvusių darbuotojų, tarp kurių buvo ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas P., paklausė, kas įdėjo butelį, į ką jam nurodė, kad tai padarė jis. Po šio jo atsakymo R. G. nieko nesakęs iškart jam trenkė su kairės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio R. G. siekė išprovokuoti konfliktą su juo, tačiau į R. G. provokacijas jis nesivėlė. Nuo patirto smūgio į veidą atsisėdo, nes jam iš nosies stipriai bėgo kraujas, juto galvos svaigimą, skaudėjo galvą, nosį, dešinės pusės antakį. Dėl ko paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, po ko atvyko policijos pareigūnai ir Greitoji medicinos pagalba. Su Greitosios medicinos pagalbos brigada nuvyko į Santariškių klinikas, kur jį apžiūrėjo, atliko rentgeną, nustatė nosies lūžį ir buvo susiūtas dešinės pusės antakis. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatytas nosies kaulų lūžis, kirstinė žaizda dešinio antakio srityje. Sužalojimas padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nėra nei morfologinių, nei radiologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, todėl tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-11-15. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu, buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), kurio (kurių) individualios savybės neužsifiksavo. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. A. P. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 41).

2022-11-18 apklausto liudytojo A. L. parodymai, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju. Šiuo metu atlieka rekonstrukcijos darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2022-11-15 d. apie 16 val. (tiksliai negali nurodyti, nes neatsimena) buvo jų persirengimo patalpoje. Patalpoje sėdėjo ant kedės ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Su juo patalpoje buvo Tadas ir Petka (daugiau asmens duomenų nežino, nes jie tik bendradarbiai). Taip pat kambaryje buvo ir A.. Ar daugiau žmonių buvo, neatsimena. Jiems būnant patalpoje duris atidarė ir į ją įėjo R. G.. Tada R. G. priėjo prie savo persirengimo spintelės ir pakelė juodos spalvos kelnes. Kelnės buvo surištos mazgu. Mazge buvo įrištas apie 1,5 l talpos permatomas plastikinis butelis, kuriame buvo mažiau nei pusė geltonos spalvos skysčio. Tada R. G. kambaryje buvusių asmenų paklausė, kas tai padarė. Tuo metu visi tylėjo. Pakartotinai R. G. paklausė, kas tai padarė. A. atsakė, kad tai padarė jis. R. pasakė, kad A. išeitų iš kambario, nes jam trenks. A. atsakė „trenk“. Tada A. priėjo prie R.. Toliau įvyko žodinis konfliktas. Tikslių žodžių neatsimena, bet A. nuolatos kartojo žodį „trenk“. Žodinio konflikto metu R. užsimojo kaire ranka ir trenkė vieną smūgį kumščiu A. į veido sritį. Po smūgio R. atrodė susinervinęs, o A. nukrito ant žemės. Pakėlė A. ir pasodino jį ant kėdės, kol atvyks medikai. A. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Šioje įmonėje dirba apie vienerius metus ir palaiko tik darbinius santykius. Tarp R. ir A. yra buvęs žodinis konfliktas. Priežasties konflikto nežino. Apie butelį, mazgu pritvirtintą prie kelnių, sužinojo po smūgio (b. l. 28).

2023-02-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo R. G. parodymai, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę visiškai pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir gydytas nėra, neteistas. 2022-11-15 8 val. pradėjo darbą adresu (duomenys neskelbtini). Kartu tą dieną dirbo ir A. P.. A. P. pažįsta maždaug jau 3–4 metus, jie nėra draugai, tik kolegos, juos sieja tik darbo santykiai. Apie 16 val. baigus darbą atėjo į darbuotojų persirengimo kambarį, paėmė savo kelnes, kuriose kažkas buvo. Ištraukė iš savo kelnių plastikinį butelį, kuris buvo pilnas šlapimo. Paklausė kitų darbuotojų, kuris taip pasielgė. Visi darbuotojai tylėjo. Jis pasakė, jei dar kartą taip pasikartos, tada jau šnekės kitaip. Staiga greitu žingsniu prie jo pradėjo eiti A. P., klausdamas „O ką tu padarysi?". Iš A. P. reakcijos suprato, kad šis įdėjo tą butelį su šlapimu į jo kelnes. Susinervavo ir trenkė A. P. vieną kartą į veido sritį. A. P. po smūgio atsisėdo ir pradėjo jį gąsdinti. Atsakė jam, kad kviestų policijos pareigūnus, išsiaiškins. A. P. išėjo ir paskambino galimai į policiją. Jis niekur nebėgo, sulaukė policijos ir jiems paaiškino, kas čia atsitiko. Jis iškart prisipažino policijos pareigūnams, kad trenkė A. P. į veido sritį, kadangi šis į jo kelnes įdėjo plastikinį butelį su šlapimu. Nori paminėti, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygins padarytą žalą iki 2023 metų vasario mėnesio paskutinės dienos. Taip pat visiškai nemokės A. P. pinigų. Čia A. P. pats prisiprašė, kad taip atsitiktų, todėl visiškai nesutinka su jo civiliniu ieškiniu ir atsisako A. P. mokėti pinigus. Nori paminėti, kad gailisi dėl to, jog trenkė A. P.(b. l. 70).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados

BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, visiškai įrodyta.

Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2022-12-13 kitų objektų apžiūros protokolas – yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtina, kad R. G. 2022-11-15 apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), darbuotojų persirengimo kambaryje, žodinio konflikto metu, vieną kartą smogė kumščiu A. P. į veido sritį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. P. nustatytas nosies kaulų lūžis, kirstinė žaizda dešinio antakio srityje; sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. veikoje yra visi BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes (veika padaryta spontaniškai, neplanuotai, vienu smurtiniu veiksmu).

R. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veiką, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaltinamasis iš dalie atlygino nusikaltimu padarytą žalą – Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėjo nukentėjusiosios gydymosi išlaidas. Ši aplinkybė taipogi pripažinta atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: neteistas; per pastaruosius metus baustas administracine tvarka už nusižengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėto; dirbantis.

Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. G. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už vidutinę, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis BK 48 str. 4 str. 3 d., 6 d. paskiriant įpareigojimus – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir dalį, t. y. 1 000 Eur, neturtinės žalos.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant aptartą teismo įpareigojimą.

Įvertinus R. G. charakterizuojančius duomenis, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybes, laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros.

Dėl A. P. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 130,79 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 51–53).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodoma, kad R. G. atlygino padarytą turtinę žalą, todėl ieškinio atsisako.

Atsižvelgus į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas (BPK 107 str.).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 1 000 Eur turtinei ir 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro negautos MB „(duomenys neskelbtini)“, neturinę 2 000 Eur žalą – dėl smurtinių veiksmų sukeltas fizinis skausmas, miego sutrikimai, vėliau ilgai trukę galvos skausmai, iki šiol išlikęs 3 dantų skausmas ir nejautra (t. 1, b. l. 62–63). Teismo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad jam padaryta turtinė žala susijusi su negautomis pajamomis už 2 darbo savaites, kurias jis negalėjo dirbti dėl sveikatos sužalojimo, lygi pusei 990 Eur gauto darbo užmokesčio MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 495 Eur. Taigi, nukentėjusysis savo paaiškinimais iš esmės tikslino jam padarytos turtinės žalos dydį.

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš d. patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

R. G. pripažintas kaltu įvykdę BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. ieškininio reikalavimus dėl 495 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažino, ginčo dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio nėra, todėl nukentėjusiojo ieškinys šioje d. tenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto str. 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, e3K-3-344-701/2021 ir kt.).

Dėl R. G. smurtinių veiksmų A. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė nosies kaulų lūžį (atlikta nosies repozicija), antakio kirstinę 1,5 cm žaizdą, kuri buvo susiūta.

Atsižvelgus paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mąstą bei pobūdį, teismui nekyla abejonių, kad A. P. patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymosi, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

Įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas ir paties A. P. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurios objektyviai galėjo kilti dėl paties sužalojimo masto bei pobūdžio (fizinio skausmo sukėlimas, ilgalaikiai potrauminiai galvos skausmai, nemiga; iki šiol išlikusi veido dalies nejautra) taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam šia veika sukeltų padarinių.

R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 107 str., 297 str., 301 str., 302 str. 2 d., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

R. G. (R. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. R. G. (R. G.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 str. 3 d., 6 d. paskiriant įpareigojimus – atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 495 Eur turtinę žalą ir ne mažiau kaip 1 000 Eur neturtinės žalos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. G. (R. G.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. (A.) P. ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš R. G. (R. G.) 495 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. (R. G.), kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.