Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios M. H. (buvusi pavardė Gamperienė) atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl probacijos sąlygų pakeitimo nuteistajam E. G..

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai, kad nuteistasis vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, tačiau dėl objektyvių priežasčių (gaunamas atlyginimas nėra pakankamas turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti) iki Vilniaus apygardos teismo nustatyto termino pabaigos (2019 m. lapkričio 30 d.) visos žalos atlyginti nespėjo, tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo, siekdamas užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, konstatavo, jog yra teisinis pagrindas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistajam E. G., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per 1 metus 8 mėnesius (iki 2019 m. lapkričio 30 d.) atlyginti dalį padarytos turtinės žalos M. H., t. y. 30 000 Eurų, pakeistas į įpareigojimą iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti dalį padarytos turtinės žalos M. H., t. y. 30 000 Eurų (nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu), mokant ne mažiau kaip po 350 Eur per mėnesį, išskyrus antstolės N. Lipeikienės vykdomą priverstinį išieškojimą iš atlyginimo, iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, M. H. atstovas advokatas Audrius Juozapavičius prašo ją panaikinti, atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą, panaikinti E. G. nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti jam pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį paskirtą bausmę.

6. Nurodo, jog E. G. nevykdant nuosprendžiu paskirto įpareigojimo (baudžiamojo poveikio priemonės) atlyginti dalį turtinės žalos - 30000 Eur per 1 metus 8 mėnesius, M. H. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybą, prašydama pateikti teismui teikimą panaikinti E. G. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti jam pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 2020 m. sausio mėn. atsakymu Lietuvos probacijos tarnybos direktorius informavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti M. H. prašymo, nes yra priimta skundžiama 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis.

7. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu tiesiogiai susiję - jo teisinę padėtį lemiantys - teisiniai klausimai buvo išnagrinėti jam nedalyvaujant ir net apie tokį procesą nežinant. Be to, apylinkės teismo buvo pakeistas apygardos teismo pirma instancija priimtas nuosprendis, t. y. modifikuoti aukštesniojo teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistajam nustatyti teisiniai padariniai - baudžiamojo poveikio priemonės, kas pripažintina antikonstituciniu teisiniu reguliavimu.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. H. interesus. E. G. ne tik neįvykdė nuosprendžiu paskirto įpareigojimo, bet, apskritai, M. H. nėra atlyginęs jokios ženklesnės sumos. Dar daugiau, E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nė neketina atlyginti kokią nors ženklesnę sumą M. H., todėl nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, akivaizdu, kad nuteistasis neturėtų jokios galimybės padidinti įmokas nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti, t. y. nukentėjusios interesai ir teisėti lūkesčiai nebūtų tinkamai apginti.

9. Vienintelė aplinkybė, kurios pagrindu teismas grindžia baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimą, neva ji neįvykdyta ne tyčia, o dėl to, jog, nors E. G. ir dirba, tačiau gauna nedidelį atlyginimą, todėl negali mokėti didesnių sumų. Tačiau E. G. ne tik padarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, nustatytą turtinę žalą, bet ir pats gavo tokio dydžio turtinės naudos. Tai, kad E. G. neparodo teismui ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiam antstoliui viso turto, kuris gautas iš nusikalstamu būdu gautos turtinės naudos, nereiškia, kad jis to turto neturi ir gali atlyginti M. H. padarytą žalą tik iš darbo užmokesčio. Be to, pagal pateiktą informaciją, E. G. per pusantrų metų (nuo 2018-03-01 iki 2019-09-31) uždirbo tik 6561,41 Eur, neatskaičius mokesčių, t. y. vidutiniškai apie 345 Eur per mėnesį, kas yra beveik du kartus mažiau negu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje. Toks „dirbimas“, siekiant neva įvykdyti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra nei nuoširdus, nei pateisinamas. E. G. darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tų pačių asmenų ir priklauso tam pačiam verslui kaip ir E. G. faktinės sugyventinės A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurta įmonė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-l 17-450/2019 M. H. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) solidariai su trečiuoju asmeniu E. G. priteista, be kita ko, 66 757,41 Eur. Matyt, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas buvo perkeltas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, kad pareiškėjo darbdavys nėra suinteresuotas didinti E. G. darbo užmokesčio. Be to, esant tokioms aplinkybės, negalima paneigti, kad E. G. ir toliau su savo darbdaviu susijęs grynųjų pinigų operacijomis, dėl ko rodo ne visas gaunamas pajamas.

12. Skunde tendencingai pateikiami neteisingi duomenys apie jo uždarbį per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-09-31. Pati M. H. pasirinko, kad išieškojimas būtų vykdomas per antstolį, puikiai suprasdama, kad didžioji pinigų suma bus skirta antstoliui, o ne jai. Jis nuo 2019 kovo mėnesio papildomai kiekvieną mėnesį prie antstolio išieškomos sumos iš gaunamo atlyginimo savanoriškai darė pavedimus į antstolio sąskaitą. 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. birželio 12 d. antstoliui Irmantui Gaideliui, pardavus iš varžytinių jam priklausančius sklypus, dalis lėšų - 2212,75 Eur - buvo pervesta į antstolės N. Lipeikienės sąskaitą atlyginti M. H. padarytą žalą, M. H. turtinei žalai atlyginti buvo pervesta 834,33 Eur, o už moralinę žalą ir advokato išlaidoms - 1063,95 Eur. Paskutinį kartą antstolė N. Lipeikienė jo pervestas lėšas užskaitė M. H. žalai atlyginti 2019 m. rugpjūčio 30 d. Antstolė iš jo darytų pavedimų skyrė tik 900 Eur žalai atlyginti, o 1900 Eur skyrė M. H. advokato išlaidoms ir moralinei žalai dengti. Taigi, už M. H. advokato išlaidas ir moralinę žalą antstolė pervedė 2729,22 Eur (kas sudaro 60% išieškomos sumos), už padarytą M. H. žalą buvo pervesta tik 1603,56 Eur (kas sudaro tik 1% išieškomos sumos). Susidaro įspūdis, kad galimai yra susitarimas tarp antstolės ir M. H. maksimaliai apsunkinti jam galimybes vykdyti teismo įpareigojimą. Jis kelis kartus kreipėsi į M. H. ir jos advokatą su prašymu pateikti M. H. atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau jokio atsakymo negavo. Jo tėvai, norėdami padėti, nusprendė pervesti savo santaupas - 12000 Eur už jį M. H. žalai atlyginti (pinigų pavedimo kopiją pateiks teismui iki 2020 m. vasario 20 d.).

13. Nepagrįsti skundo teiginiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ buvo restruktūrizuojama nuo 2012 metų, vėliau pervadinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankrotas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi. Nuo 2012 m. iki bankroto įmonei paskelbimo, įmonės veiklą kontroliavo teismo paskirtas administratorius, kuris nieko bendro nei su juo, nei su A. G. neturi. Apeliacinio teismo nutartis, pakeitusi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, paskelbta praėjus 5 mėnesiams po to, kai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas bankrotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Lietuvos Respublikos probacijos (toliau – Probacijos) įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. BPK 358 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus klausimus teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK bei Probacijos įstatymo nuostatomis.

16. Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados, jog nuteistasis E. G. vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, tačiau iki Vilniaus apygardos teismo nustatyto termino pabaigos (2019 m. lapkričio 30 d.) visos žalos atlyginti nespėjo dėl objektyvių priežasčių (gaunamas atlyginimas nėra pakankamas turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti), kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo, yra teisinis pagrindas Probacijos tarnybos teikimą tenkinti ir pakeisti nuteistajam E. G. teismo paskirtą įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai dalį, t. y. 30 000 Eur yra teisingos, nutartis, kuria patenkintas probacijos tarnybos teikimas, yra teisėta ir pagrįsta.

17. Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis E. G. vykdo teismo jam paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, be probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. E. G. nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. spalio 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis, nuteistasis administracine tvarka nebaustas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką nustatyta, kad asmuo priskiriamas žemai rizikai (5 balai iš 168 galimų). Tačiau nuteistasis neįvykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo iki 2019 m. lapkričio 30 d. atlyginti dalį, t.y. 30 000 Eur nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo atlyginęs 1 432,59 Eur.

18. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad E. G. dirbdamas gauna pastovias pajamas, iš jo vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius raštus, be to, jis pats papildomai kas mėnesį nuo 2019 m. kovo mėnesio daro pervedimus į antstolės N. Lipeikienės banko sąskaitą, nuteistasis turi ir kitų skolų, kurių pagrindu antstoliai vykdo išieškojimus (bendra įsiskolinimų suma 751 846,54 Eur), iš jo išieškoti 1 876,32 Eur pervesti į antstolės M. Gaivenienės depozitinę sąskaitą (priteistai neturtinei žalai bei teismo proceso išlaidoms atlyginti), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis sąmoningai vengia atlyginti jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nustatytą turtinės žalos dalį. Atsiliepime nuteistasis nurodė, kad jo tėvai, norėdami padėti, nusprendė pervesti savo santaupas - 12000 Eur už jį M. H. žalai atlyginti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis pateikė teismui pinigų perlaidos kvitus, iš kurių matyti, kad antstolei N. Lipeikienei E. G. 2020 m. vasario 19 d. pervedė atskirais pavedimais 12 000 Eur bei 400 Eur, 2020 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu trečiasis asmuo antstolei pervedė 2000 Eur sumą, nurodant, kad sumos pervedamos žalos atlyginimui M. G. (H.) už E. G..

19. Skunde Vilniaus apygardos teismui nesutinkama su aukščiau nurodyta apylinkės teismo išvada, teigiant, jog tai, kad E. G. neparodo teismui ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiam antstoliui viso turto, kuris gautas iš nusikalstamu būdu gautos turtinės naudos, nereiškia, kad jis to turto neturi ir gali atlyginti M. H. padarytą žalą tik iš darbo užmokesčio, be to, E. G. per pusantrų metų (nuo 2018-03-01 iki 2019-09-31) uždirbo tik 6561,41 Eur, neatskaičius mokesčių, kas negali būti pripažinta nuoširdžiu siekimu įvykdyti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, jog turtinės žalos atlyginimo išieškojimą vykdančiam antstoliui yra prieinami duomenys apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą. Iš E. G. prie atsiliepimo pridėtų 2019 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. liepos 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktų Nr. S-19-8-15145 ir S-19-8-18459 matyti, jog antstolis I. Gaidelis pardavė iš varžytinių du E. G. priklausančius žemės sklypus, o dalis lėšų buvo pervesta į antstolės N. Lipeikienės sąskaitą M. H. padarytai žalai atlyginti. Nukentėjusiosios atstovas pateikia neteisingus skaičius apie E. G. darbo užmokestį. Iš apygardos teismui pateiktų 2019 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 2 d. pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog skunde nurodomu laikotarpiu (nuo 2018-03-01 iki 2019-09-31) nuteistasis uždirbo ne 6 561,41 Eur, neatskaičius mokesčių, kaip teigiama skunde, o 6 602,66 Eur, ir ši suma yra jau atskaičius mokesčius, be to, E. G. gaunamas darbo užmokestis didėja – 2019 m. sausio-rugsėjo mėn. gaunamo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, sudarė 1206,67, o nuo 2020 m. sausio mėn. - 1 500 Eur. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad nuteistasis E. G. kas mėnesį nuo 2019 m. kovo mėnesio savanoriškai daro pervedimus į antstolės N. Lipeikienės banko sąskaitą M. H. padarytai žalai atlyginti. Tai, kad iki šiol M. H. yra atlyginta nedidelė priteistos turtinės žalos bei E. G. nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės dalis sąlygoja tai, kad išieškojimą vykdo antstolis, todėl ne visos lėšos yra skiriamos nukentėjusiajai, o tik jų dalis. Iš E. G. pateiktų elektroninių laiškų M. H. ir advokatui A. Juozapavičiui kopijų matyti, kad nuteistasis dėjo pastangas sužinoti nukentėjusiosios atsiskaitomąją banko sąskaitą, į kurią galėtų pervedinėti pinigines lėšas priteistai turtinei žalai atlyginti, tačiau atsakymo į šiuos laiškus negavo.

20. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas ir skundo argumentas, jog siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslas buvo perkeltas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavys nėra suinteresuotas didinti E. G. darbo užmokesčio.

21. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nuteistasis E. G. nesiekia išvengti paskirto įpareigojimo vykdymo, stengiasi tinkamai juos vykdyti. Dėl įpareigojimo per 1 metus 8 mėnesius (iki 2019 m. lapkričio 30 d.) atlyginti dalį padarytos turtinės žalos M. H., t. y. 30 000 Eur, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo pakeistas, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog esamomis aplinkybėmis yra pagrindas vertinti, jog šio įpareigojimo įvykdymas iš dalies yra sąlygotas objektyvių nuteistojo galimybių – stengėsi, visą laikotarpį dirbo, tačiau išieškojimas vykdomas per antstolį, be to, probuojamasis turi ir kitų antstolių vykdomų išieškojimų.

22. Atsižvelgdamas į esminį probacijos tikslą – naujų nusikalstamų veikų prevenciją, siekiant padėti nuteistajam savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis bei integruotis į visuomenę, taip pat į jau minėtas aplinkybes apie E. G. elgesį priežiūros laikotarpiu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą. Skundžiama nutartimi nuteistajam nustatyto įpareigojimo dėl žalos atlyginimo pakeitimas, aukštesniojo teismo nuomone, užtikrins teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir leis pasiekti probacijos tikslus.

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą tik dėl probacijos sąlygos (t. y. baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą) pakeitimo, ką numato Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, ir tuo nėra keičiamas įsiteisėjęs nuosprendis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtina atriboti nuosprendžiu E. G. skirtą įpareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajai kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, kurios neįvykdžius asmeniui gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuo šiuo nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio. Taigi, įpareigojimo dėl žalos atlyginimo sąlygų pakeitimas nedaro jokios įtakos ir nepakeičia nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo.

24. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnį, bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, Probacijos įstatymo 29 straipsnis numato galimybę probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi išspręstas probacijos sąlygų pakeitimas nereiškia įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmės keitimą.

25. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo nagrinėjamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl E. G. paskirto įpareigojimo per 1 metus 8 mėnesius (iki 2019 m. lapkričio 30 d.) atlyginti dalį (30 000 Eur) padarytos turtinės žalos M. H. sąlygų - sumokėjimo termino, nustatant mėnesinį įmokos dydį, pakeitimo, aukštesnės instancijos teismui pasisakyti ir spręsti dėl E. G. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kaip to prašoma nuketėjusiosios atstovo skunde bei minėtu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo sumažinimo iki 15 000 Eur, kaip nurodoma E. G. atsiliepime į skundą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios M. H. (buvusi pavardė G.) atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.