Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-822-314/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
2YT-822-314/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01091-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
G. M.
Advokatai
Jonas Amšiejus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-822-314/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01091-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. sausio 30 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai A. L., pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti palikimui pagal įstatymą priimti nustatytą terminą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina R. M., tėvas V. M. miręs anksčiau – (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties į notarus dėl paveldėjimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, jog galioja 6 mėnesių terminas palikimui priimti, kaip buvo po tėvo mirties. Per Vėlines iš giminių sužinojo, kad 6 mėnesių terminas palikimui priimti seniai panaikintas, todėl iš karto kreipėsi į notarus, kur jai buvo paaiškinta, kad ji praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas (b. l. 1–2).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas advokatas Jonas Amšiejus pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo G. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalį, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos, jos atstovo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9, 18). Po R. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 4). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad mirties dieną R. M. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–37). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po motinos R. M. mirties likusį turtą. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2018 m. lapkričio 5 d. liudijimas patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 5 d. duomenimis, po R. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo, kad palikimą priimti reikia per 3 mėnesius nuo motinos mirties, o apie tai sužinojo tik per Vėlines iš giminaičių. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja į Druskininkų savivaldybės 1‑ojo notaro biuro notarę kreipėsi 2018 m. lapkričio 5 d. (b. l. 4), t. y. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleidusi vos 2 dienas, o sužinojusi, jog paveldėjimo teisės liudijimas jai negali būti išduotas, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų (b. l. 20). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį po to, kai ji sužinojo apie praleistą įstatymo nustatytą terminą, taip pat įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, kad atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).

Teismas turėjo 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu . Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 20), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi šios išlaidos (5,22 Eur X 50 proc.) yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. L. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po motinos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas