Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-472-845/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2-472-845/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04657-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2-472-845/12
Civilinio proceso Nr. 2-03-3-04657-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.1.; 50.11.1.; 50.11.2.; 20.3.10.; 42.11.1.; 99.5.; 116.4.
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei E. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. J. ir V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus V. J. ir V. J. su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių Dariaus ir Girėno g. 73-3, Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovų 3 260,11 Lt skolos už nuomą, 5 379,51 Lt skolos už šilumos energiją, 5 proc. procesinių metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) yra buto (toliau - butas), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui - savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas" (toliau - SĮ „Vilniaus miesto būstas") patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą. Pažymėjo, kad 2011-03-29 tarp UAB „Naujininkų ūkis” ir J. J. buvo sudaryta Vilnius miesto savivaldybės butų fondo nuomos sutartis Nr. 71 (toliau – Sutartis), pagal kurią gyvenamosios patalpos, esančios bute (duomenys neskelbtini),Vilniuje, buvo išnuomotos J. J.. Tačiau 2008-10-16 pagrindinis buto nuomininkas J. J. mirė ir išnuomotose patalpose liko gyventi jo žmona V. J. ir sūnus V. J.. Pasak ieškovo, pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardyti sutartyje. Kadangi 2001 m. kovo 29 d. Sutartyje jokie nuomininko J. J. šeimos nariai nėra nurodyti, ieškovo manymu, atsakovai bute gyvena neteisėtai. Atkreipė dėmesį, kad net jei atsakovai ir būtų pripažinti nuomininko J. J. šeimos nariais, turinčiais teisę kartu apsigyventi nuomojamame bute, turėtų būti taikoma CK 6.602 str. 2 dalis, numatanti, kad nuomininko šeimos narių susitarimu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Pažymėjo, kad atsakovai V. J. ir V. J. po J. J. mirties nors ir įgijo teisę pasirašyti nuomos sutartį, tačiau to laiku nepadarė. Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovai nemoka mokesčių už nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi atsakovai naudojasi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininkų teisėmis, jiems už tai tyra skaičiuojamas nuomos mokestis. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo, todėl susidarė 3 260,11 Lt skola. Taip pat atsakovai nėra atsiskaitę už suteiktas šilumos energijos paslaugas, t.y. už teiktas UAB „Vilniaus energija" paslaugas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai įsiskolino 3 326,65 Lt. Dėl nurodytos aplinkybės, 2010 m. spalio 13 d. tarp UAB „Vilniaus energija" ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudarytas Susitarimas dėl 3 326,65 Lt skolos sumokėjimo. Be to, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. už šildymą atsakovai įsiskolino 2 052,86 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovams V. J. ir V. J. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė bei prašė iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš atsakovų 3 260,11 Lt skolą už nuomą, o ieškinį dalyje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo patikslino ir prašė priteisti 5.656,28 Lt skolos bei 5 proc. procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai V. J. ir V. J. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, tačiau apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai. Kadangi iki teismo posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, atsakovų neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, teismas ieškovo sutikimu bei CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 2 d. pagrindu išnagrinėjo bylą atsakovams V. J. ir V. J. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 17-18). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą (b.l. 8). 2001-03-29 gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo Nuomos sutarties Nr. 71 pagrindu buvo išnuomotos J. J. (b.l. 26-28). Pagrindinis buto nuomininkas J. J. 2008-10-16 mirė (b.l. 22). Iš 2010 m. kovo 23 d. Buto patikrinimo akto Nr. 1278 bei 2010 m. lapkričio 2 d. Buto patikrinimo akto Nr. 2886 matyti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena atsakovai V. J. ir V. J. (b.l. 45-48). Vilniaus gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė V. J. gyvenamąją vietą bute deklaravo nuo 1971 m. liepos 13 d., o atsakovas V. J. - nuo 1990 m. lapkričio 29 d. (b.l. 23-24). Kadangi atsakovai naudojasi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininkų teisėmis - už tai jiems skaičiuojamas nuomos mokestis. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo, todėl susidarė 3 260,11 Lt skola (b.l. 50). Taip pat atsakovai nemokėjo mokesčių už suteiktas šilumos energijos paslaugas ir už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsiskolino 3 326,65 Lt. 2010 m. spalio 13 d. tarp UAB „Vilniaus energija" ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo sudarytas Susitarimas dėl 3 326,65 Lt skolos sumokėjimo (b.l. 54-58). Taip pat nustatyta, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. už šildymą papildomai įsiskolino 2 329,63 Lt (b.l. 92). Taigi atsakovų skola už šildymą ir karštą vandenį sudaro 5 656,28 Lt. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2010 m. gegužės 12 d. posėdyje svarstė klausimą dėl atsakovų V. J. ir V. J. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pritarė šių asmenų iškeldinimui, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (b.l. 31).

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 str., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 4.98 str. nurodo, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus.

Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė iškeldinti atsakovus CK 6.590 str. 1 d. pagrindu bei paaiškino, jog pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardyti sutartyje. Pasak ieškovo, 2001 m. kovo 29 d. Sutartyje nebuvo nurodyti pagrindinio buto nuomininko J. J. šeimos nariai, todėl atsakovai bute gyvena neteisėtai ir turi būti iškeldinti. Taip pat nurodė, kad net ir pripažinus atsakovus nuomininko J. J. šeimos nariais, turinčiais teisę kartu apsigyventi nuomojame bute, turėtų būti taikoma CK 6.602 str. 2 dalis, kuri numato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Kadangi atsakovai po J. J. mirties įgijo teisę pasirašyti nuomos sutartį, tačiau to laiku nepadarė, jie laikytini gyvenančiais ginčo bute neteisėtai. Tačiau teismas su nurodytais ieškovo argumentais nesutinka dėl sekančių motyvų.

Pažymėtina, kad CK XXXI skyriaus (Gyvenamosios patalpos nuoma) normose nustatyta, kad be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa turi jo šeimos nariai, t.y. asmenys, atitinkantys CK 6.588 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nagrinėjamojoje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai yra pagrindinio nuomininko J. J. (mirusio 2008-10-16) sutuoktinė ir sūnus, jų deklaruotos gyvenamosios vietos ginčo bute yra atitinkamai nuo 1971 m. liepos 13 d. ir nuo 1990 m. lapkričio 29 d. (b.l. 23-24). Ginčo bute jie gyvena iki šiol. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai atitinka nuomininko šeimos nario kriterijus, nurodytus CK 6.588 str. 2 d.

CK 6.589 str. 1 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Nustačius, jog atsakovai kartu gyveno su pagrindiniu nuomininku kaip šeimos nariai ginčo bute atitinkamai nuo 1971 m. liepos 13 d. (atsakovė) ir nuo 1990 m. lapkričio 29 d. (atsakovas) bei gyvena iki šiol, darytina išvada, kad atsakovai perėmė mirusio pagrindinio nuomininko teises, dėl ko jie pripažintini sutarties šalimi. Įvertintina ir tai, kad ieškovas neginčijo nurodytų duomenų viešame registre nei pagrindiniam buto nuomininkui J. J. esant gyvam, nei jam mirus, be to, atsakovų iš buto nekeldino, nuomos ir kitus mokesčius jiems skaičiavo, juo labiau, kad laikotarpiu nuo 2009-07-21 iki 2011-08-12 atsakovams išsiuntė net 14 pretenzijų ir įspėjimų dėl nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus nemokėjimo, tačiau nei vienoje iš jų nenurodė, kad atsakovai gyvena neteisėtai. Taigi nurodytos aplinkybės liudija, jog ieškovas pripažino faktą, kad atsakovai po pagrindinio buto nuomininko J. J. mirties perėmė jo, kaip nuomininko, teises ir pareigas. Vadinasi, nors atsakovai nebuvo sudarę nuomos sutarties su ieškovu, tačiau po pagrindinio nuomininko mirties, jie neprarado teisių į šį butą, nes jų ryšys su ginčo butu nenutrūko: atsakovai ir toliau jame gyveno. Be to, iš 2010-03-23 ir 2010-11-02 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimų aktų, kurių tikslas – nustatyti, kokie asmenys faktiškai jame gyvena, matyti, jog juose aiškiai užfiksuota, kad ginčo bute gyvena atsakovai V. J. ir V. J. (b.l. 45-48). Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai faktiniais veiksmais perėmė mirusio pagrindinio nuomininko pareigą mokėti mokesčius ir išlaikyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovai ginčo bute gyveno neteisėtai atmeta kaip nepagrįstus.

CK 6.576 str. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.487 str. 1 d. reikalauja, kad nuomininkas laiku mokėtų nuomos mokestį. Tuo tarpu pagal CK 6.584 str., mokestis už šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Pažymėtina, kad mokestis už šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 str. 2 d. nustatyto termino. CK 6.584 str. 1 d. įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 876, pagal kurio 5 punktą, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindai yra reglamentuoti CK 6.497 ir 6.611 straipsniuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą sudaro 3 260,11 Lt (b.l. 50), o už šilumos energiją – 5 656,28 Lt (b.l. 92). Kadangi atsakovus su ieškovu siejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai - jie nuolat gyveno ginčo bute, atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkai privalėjo vykdyti CK 6.576 ir 6.611 straipsniuose nustatytas pareigas, kurias perėmė po pagrindinio nuomininko mirties, t.y. mokėti nuomos mokestį bei mokestį už komunalines paslaugas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai, būdami faktiniais ginčo buto nuomininkais bei faktiniais šilumos energijos ir komunalinių paslaugų vartotojais, turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį ir atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją bei suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi atsakovai šių prievolių nevykdė, jie laikytini pažeidusiais CK 6.487 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį, taip pat pažeidusiais CK 6.584 straipsnį, reglamentuojantį mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo tvarką. Pagal CK 6.611 str., jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.497 str. 1 d. 3 p. suteikia teisę nuomotojui pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą susidarė nuo 2010-01-01. Nepaisant siųstų pranešimų atsakovams, pastarieji nuomos mokesčio nemokėjo. Kadangi butui buvo tiekiamas karštas vanduo ir šilumos energija, o atsakovai tiekiama šilumos energija naudojosi, todėl privalėjo už faktiškai sunaudotos energijos kiekį atsiskaityti (CK 6.388 str.). CK 6.38 str. 1 d. reikalauja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.611 str., reglamentuojantis sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustato, kad nuomininkui nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemokant buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina, kad socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis). Dėl to savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar už suteiktą socialinį būstą yra mokamas nuomos bei komunaliniai mokesčiai. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.), o CK 6.497 str. 1 d. 3 p. suteikia teisę nuomotojui pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, konstatuoja, kad atsakovai pažeidė nuomos teisinių santykių dalyvio pareigas, įtvirtintas tiek įstatyme, tiek sutartyje, todėl, remiantis CK 6.497 str. 1 d. 3 p. ir 6.611 str., 6.217 str., nutraukia nuomos teisinius santykius bei iškeldina atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.138 str. 2 p.). Tačiau teismas, iškeldindamas atsakovus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsižvelgia į teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principus, įtvirtintus CK 1.5 str. 4 d. Teismo manymu, iškeldinant atsakovus iš buto ir nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, svarbu yra įgyvendinti ne tik teisinį, bet ir socialinį, moralinį teisingumą. Pažymėtina, kad teisėtumas ne visada reiškia teisingumą ir sąžiningumą, ir būtent dėl to teisės doktrinoje siūloma yra itin pažangi nuostata, leidžianti susiaurinti arba apskritai panaikinti teisės normos (tiek imperatyvios, tiek dispozityvios) taikymo galimybę, jeigu jos taikymas sukeltų aiškiai neteisingą, neprotingą arba nesąžiningą rezultatą. Įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį, t.y. nuomos teisinių santykių nutraukimą su atsakovais bei pastarųjų iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos žiemos metu, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu teisingumo principu, iškeldina atsakovus iš buto, esančio Dariaus ir Girėno g. 73-3, Vilniuje, nuo 2012 m. gegužės 1 d.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai bute gyvena ir faktiškai juo naudojasi, jie turi pareigą atsiskaityti už buto nuomą ir tiektas šilumos energijos paslaugas. Kadangi atsakovai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-31 už buto nuomą įsiskolino ieškovui 3 260,11 Lt, remiantis CK 1.138 str., 1.71 str. 2 d., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.575 str., 6.583 str., iš jų ieškovo naudai, solidariai, priteistina už buto nuomą 3 260,11 Lt dydžio skola.

Taip pat atsakovai turėjo pareigą atsiskaityti už butui tiektas šilumos energijos paslaugas, tačiau pastarieji laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. mokesčių už šildymą ir karštą vandenį nemokėjo, todėl susidarė 5 656,28 Lt skola, kuri remiantis CK 1.138 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.716 str., priteistina iš atsakovų solidariai ieškovo naudai.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d., iš atsakovų, solidariai, ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, t.y. nuo 8 916,39 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2011-10-03, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., iš atsakovų ieškovo naudai, lygiomis dalimis, priteistina 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 8,70 Lt už Gyventojų registro išrašą kompiuterinėse laikmenose, iš viso – 11,70 Lt (vienuolika Lt 70 ct), t.y. iš kiekvieno po 5,85 Lt.

Taip pat pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., iš atsakovų, lygiomis dalimis, priteistina 267 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, t.y. iš kiekvieno po 133,50 Lt bei remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų, lygiomis dalimis, į valstybės biudžetą priteistina 19,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 9,52 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti nuomos teisinius santykius tarp ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į.k.: 124568293, Švitrigailos g. 7/16, Vilnius ir atsakovų V. J., gim.: 1951 m. ir V. J., gim.: 1972 m., gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2012 m. gegužės 1 d.

Iškeldinti atsakovus V. J., gim. 1951 m., gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir V. J., gim. 1972 m., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, nuo 2012 m. gegužės 1 d.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir V. J. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į.k. 124568293, Švitrigailos g. 7/16, Vilnius, naudai, solidariai, 3 260,11 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt Lt 11 ct) nuomos mokesčio.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir V. J. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai, solidariai, 5 656,28 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis Lt 28 ct) skolos už šildymą ir karštą vandenį.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir V. J. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai, solidariai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 8 916,39 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2011-10-03, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir V. J. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 8,70 Lt už Gyventojų registro išrašą kompiuterinėse laikmenose, iš viso – 11,70 Lt (vienuolika Lt 70 ct), lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 5,85 Lt.

Priteisti iš atsakovų V. J. ir V. J. 267 Lt žyminio mokesčio bei 19,05 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 295,45 Lt (du šimtus devyniasdešimt penkis Lt 45 ct) į valstybės biudžetą, lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 147,72 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė