Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. G., atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovei Julijai Ožereljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretieji suinteresuoti asmenys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-10-28 sprendimą Nr. 1P-164, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos krovinių posto vyriausiajai inspektorei R. B.

Paaiškina, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011-08-22 įsakymu Nr. 3B-547 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos krovinių posto vyriausiosios inspektorės R. B. veiksmų 2011-07-12 atliekant fizinį prekių tikrinimą deklaranto pageidaujamoje vietoje, patikrinant iš jūrinių konteinerių iškraunamas ir deklaruojamas prekes pagal BAD Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2011-08-11 rašto Nr. (6.3)3B-5586 „Dėl informacijos pateikimo“ pagrindu, kuriame buvo nurodyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai, 2011-07-12 atlikę pakartotinį importuojamų prekių patikrinimą iš karto po importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimo, nustatė didesnį prekių kiekį negu nurodyta deklaracijoje. Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnas prekes deklaravusiam D. Ž. įmonės savininkui 2011-07-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1KM9802628 dėl LR ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad muitinei pagal BAD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nedeklaruota 36 vnt. lagaminų iš tekstilės medžiagų (buvo deklaruota 217 vnt., rasta 253 vnt.) ir 23 kg maketavimo peiliukų (buvo deklaruota 23 kg, rasta 46 kg). Pagal BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių fizinį patikrinimą atliko R. B., kuri pagal RIKS nurodymus, pateiktus patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo patikrinti prekių vertę, kiekį, klasifikavimą, esant reikalui imti mėginius, tačiau atlikusi tikrinimą pažeidimų nenustatė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje komisija konstatavo, kad nurodytu atveju R. B. nevykdė posto vyriausiosios inspektorės pareigos, nustatytos Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte, t. y. atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir 7.6 punkte, t. y. vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevencijos priemones. R. B. netinkamai atliktų pareigų pasekmė yra ta, kad nebuvo nustatytas padarytas administracinis teisės pažeidimas. Vadovaudamasi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinio nusižengimo išvadoje komisija siūlė R. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kauno teritorinės muitinės viršininkė, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvada, pareigūnės paaiškinimu ir visa kita surinkta medžiaga, 2011-10-12 rezoliucija pavedė paruošti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos. Kadangi R. B. išrinkta į Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamuosius organus, Kauno teritorinė muitinė 2011-10-17 raštu Nr. 1B-2.7-19149 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti R. B. tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2011-10-28 raštu Nr. 1P-164 atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnės neteisėta veikla, kaltė, nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti tik formaliai, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos Kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punkto nuostatos ir profesinės sąjungos teisės ginti ir atstovauti savo narius. Profesinė sąjunga padarė išvadą, kad pareigūnė yra persekiojama už jos aktyvią profsąjunginę veiklą, nesitaikstymą su Panevėžio I kategorijos vadovaujančių atskirų pareigūnų savavaliavimu ir muitinės pareigūnų tarnybos salygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, nesiskatymą su pareigūnais ir jų teisėmis, neetišką elgesį pareigūnų atžvilgiu ir kitų socialinių negerovių paviešinimą.

Kauno teritorinė muitinė nesutinka su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pateiktu atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu ir mano, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl profesinės sąjungos nurodomo Kolektyvinės sutarties 33 punkto, kuriame nustatyta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, pažeidimo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A261-982/2008, A442-1363/2008, A143-1385/2008, kuriose teismas nusprendė, kad toks Kolektyvinės sutarties punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir todėl negalioja, kad profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo ir tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais, o teismui turi būti pateikiami duomenys, kad tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. R. B. tarnybinė nuobauda numatoma skirti nustačius jos pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su R. B. tarnybinių pareigų netinkamu atlikimu muitinėje, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ne tik R. B. atžvilgiu, bet ir kitų Panevėžio I kategorijos krovinių posto pareigūnų (E. G., V. I., V. K.) atžvilgiu, siekiant įvertinti visų pareigūnų veiksmų teisėtumą atliekant pavestas pareigas, todėl atmestinas profsąjungos argumentas, kad pareigūnė yra persekiojama už jos aktyvią profsąjunginę veiklą. Muitinė nepažeidė Kolektyvinės sutarties 32 punkto nuostatų, nes apie tai, kad yra sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti siekiant įvertinti ir R. B. veiksmus, muitinė informavo profesinę sąjungą 2011-08-26 raštu Nr. 1B-2.7-16176. Atsakydama į profsąjungos 2011-09-06 raštą Nr. 1P-143 muitinė 2011-09-08 raštu Nr. 1B-2.7-17022 pateikė profsąjungai informaciją apie R. B. tarnybos eigą muitinėje. Nepagrįsti yra ir kiti profesinės sąjungos argumantai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje komisijos pažymėta, kad įmonės savininkas D. Ž. pakartotinio patikrinimo metu pats nurodė pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) įvežtų prekių buvimo vietą, o rastoms nedeklaruotoms prekėms jis neturėjo ir nepateikė jokių papildomų dokumentų apie tai, kad jo įmonėje galėjo būti anksčiau įsigytos prekės, kurios pakartotinio patikrinimo metu menamai buvo priskaičiuotos prie deklaruotų prekių. Tai paneigia Muitinės darbuotojų profesinė sąjungos skundžiamo sprendimo teiginius, kad komisija neišsiaiškino R. B. paaiškinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad prekės buvo sandėliuojamos patalpoje, kurioje jau buvo ir kitų prekių iš anksčiau sandėliuojamų prekių, taip pat jos buvo sandėliuojamos koridoriuje, per kurį nešamos iš konteinerio iškraunamos deklaruotos prekės, todėl atliekant pakartotinį prekių siuntos patikrinimą per klaidą prie deklaruotų iškrautų įmonės sandėliuose prekių galėjo būti priskaičiuotos jau anksčiau įmonės sandėliuotos prekės. Kauno teritorinė muitinė nesutinka ir su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos išvada, kad komisija neišsiaiškino, kada konkrečiai Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai atvyko į D. Ž. įmonei priklausančius sandėlius ir atliko pakartotinį deklaruotų prekių patikrinimą, nes ši aplinkybė buvo išsiaiškinta. Su 2011-09-27 raštu Nr. 1B-18-5-18024 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo kreiptasi į Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrių, prašant pateikti informaciją, taip pat informaciją, kada tiksliai Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjas M. N. ir vyr. tyrėjas D. S. atvyko į D. Ž. įmonę. Muitinės kriminalinė tarnyba su 2011-10-05 raštu Nr. 10T-7.17/2-1437 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad minėti pareigūnai į D. Ž. įmonę atvyko iš karto po deklaracijos įforminimo, nes iki to laiko jokie veiksmai su muitinamomis prekėmis negalėjo būti atliekami, t. y. muitinamos prekės negalėjo būti maišomos su anksčiau gautomis prekėmis. Atvykus pareigūnams, visi patalpose esantys žmonės sėdėjo ir valgė. Pareigūnai užtikrino, kad jokie veiksmai su prekėmis iki nebus atlikta jų rekontrolė nebūtų atliekami. Minėtiems pareigūnams atvykus į tikrinimo vietą, R. B. nebuvo. Šio patikrinimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar atlikdama tarnybines pareigas, t. y. 2011-07-12 atlikdama fizinį prekių tikrinimą deklaranto pageidaujamoje vietoje, R. B. nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Todėl nepagrįsti yra skundžiamo sprendimo argumentai, kad komisija nesiaiškino pareigūnės paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl jos 2011-07-12 sulaikymo ir atvežimo į D. Ž. įmonei priklausančius sandėlius. Komisija neturėjo nei teisės, nei pareigos aiškintis šių aplinkybių, nes tai buvo kitos tarnybos (Muitinės kriminalinės tarnybos) veiksmai, kurių teisėtumo ir pagrįstumo muitinei nesuteikta teisė vertinti. Profesinė sąjunga, nepagrįstai atsisakydama duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos tarnybinės atsakomybės užtikrinimo funkciją.

Teisme Kauno teritorinės muitinės atstovė palaikė skundą, prašė tenkinti.

Paaiškina, kad muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas ir kiti teisės aktai. Kadangi nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato garantijų muitinės pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, todėl, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šis garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 3 dalyje suteikta teise sudaryti Kolektyvinę sutartį ir tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, 2008-06-20 buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis su Panevėžio teritorinės muitinės administracija, kuri galioja ir Kauno teritorinėje muitinėje, kaip teisių perėmėjai.

Įvertinusi Kauno teritorinės muitinės viršininkės 2011-10-17 pasirašytą raštą Nr. 1B-2.7-19149 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybės, dėl kurių siūloma skirti tarnybinę nuobaudą R. B., o taip pat trukdymą profesinės sąjungos atstovui pasinaudoti teisės aktuose nustatytomis teisėmis dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-09-06 raštas Nr. 1P-143), Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga padarė išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, o nuobauda skiriama tendencingai. Išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina R. B. kaltės, pati pareigūnė savo kaltės nepripažįsta, pareigas vykdė pagal teisės aktus ir susiklosčiusią situaciją, todėl nebuvo pagrindo duoti sutikimą nuobaudos skyrimui.

Paaiškina, kad tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai, nenustatyta jos neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Netirta, ar Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnų veika atliekant pakartotinį importuotų prekių patikrinimą buvo teisėta, ar pareigūnų veikoje nėra tarnybinio nusižengimo požymių. Kauno teritorinės muitinės prašyme teismas yra klaidinamas, nes nurodoma, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams atvykus į tikrinimo vietą, R. B. nebuvo. Tačiau nepaaiškinama, kad jos prekių tikrinimo vietoje ir negalėjo būti, nes prekių fizinio tikrinimo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patikrinus prekes, jų deklaracijos įforminimas vykdomas MDAS priemonėmis poste, kuris yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Atliekant tarnybinį patikrinimą komisijai buvo žinoma, kad D. Ž. jam skirtą nuobaudą ginčija, todėl negalima buvo teigti, kad buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio nenustatymo menamai ji yra kalta. Komisija tarnybinį patikrinimą baigė neišsiaiškinusi visų aplinkybių, nesulaukusi teismo sprendimo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, skubėjo kalta pripažinti ją ir siūlė ją nubausti drausmine tvarka. Tai aiškiai rodo, kad siekiama ne išsiaiškinti visas 2011-07-12 įvykio aplinkybes, nustatyti, ar nepažeidė įstatymų Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurie galimai siekia nuslėpti savo padarytus pažeidimus (neteisėtą dokumentų paėmimą iš posto, jos neteisėtą laisvės suvaržymą, atliktą neteisėtą parodymų patikrinimą), o siekiama nubausti ją už aktyvią profsąjunginę veiklą, nesitaikstymą su kai kurių vadovaujančių pareigūnų, kai kurių tarnybų savavaliavimu ir aktyvią pilietinę poziciją ginant eilinių muitinės pareigūnų teises, už tai, kad ji drįso paviešinti Muitinės kriminalinės tarnybos kai kurių pareigūnų netinkamus ir galimai pažeidžiančius įstatymus darbo metodus, kad apie įvykį informavo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę.

R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei R. B. ketinama skirti nustačius jos pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūnės netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnei ketinama skirti, diskriminuojant ją kaip profesinės sąjungos renkamo organo narę, o ne įgyvendinant tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją. Todėl profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. B. yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsisakymas iš esmės grindžiamas tarnybinio patikrinimo išvados nepagrįstumu. Tokiu pagrindu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinė sąjunga trukdo darbdaviui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją.

Teisme atstovė prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad apylinkės teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl juo remtis negalima. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad tarnybinę nuobaudą R. B. norima skirti už jos profsąjunginę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-10-28 sprendimo Nr. 1P-164 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo R. B. atžvilgiu“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos krovinių posto vyriausiajai inspektorei R. B..

Kauno teritorinė muitinė 2011-10-17 raštu Nr. 1B-2.7-19149 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę, prašydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei R. B. (b. l. 16), kadangi ji yra išrinkta į profesinės sąjungos renkamuosius organus (b. l. 38-39). Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinė muitinė kreipėsi po to, kai dėl muitinės pareigūnės R. B. veiksmų atliekant D. Ž. įmonės importuotų prekių muitinį patikrinimą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinio patikrinimo komisija, įvertinusi R. B. veiksmus, pasiūlė skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 17-29, 62-103).

Skundžiamame sprendime Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga analizuoja muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, nustatytą Statute, finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintose Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taip pat analizuoja įrodymus dėl tariamo pareigūnės R. B. padaryto tarnybinio nusižengimo. Daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnės neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Nurodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija neišsiaiškino R. B. 2011-09-21 paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad D. Ž. įmonės tikrinamos importuotos prekės buvo sukrautos patalpoje, kurioje jau buvo ir kitų anksčiau sandėliuojamų prekių, kad patikrintos prekės iš karto buvo skirstomos į sandėlius pagal prekių rūšis, visa tai galėjo sąlygoti klaidingą pakartotinį D. Ž. įmonės muitinei 2011-07-12 BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių siuntos patikrinimą. Komisija tarnybinį patikrinimą grindžia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nors žinojo, kad administracinio teisės pažeidimo byla teisme dar nebaigta. Komisija neišsiaiškino, kada konkrečiai Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai atvyko į D. Ž. įmonei priklausančius sandėlius ir atliko pakartotinį deklaruotų prekių patikrinimą. Nesiaiškino ir pareigūnės 2011-09-21 paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl jos 2011-07-12 sulaikymo ir atvežimo į D. Ž. įmonei priklausančius sandėlius, kai buvo atliekamas pakartotinis deklaruotų prekių tikrinimas. Taip pat nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos profesinės sąjungos teisės ginti ir atstovauti savo narius. Profesinė sąjunga, vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 12.3 punktu, kreipėsi su prašymu informuoti apie tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarytos komisijos posėdžių laiką ir sudaryti galimybę juose dalyvauti, tačiau informacijos apie posėdžius ir jų laiką negavo. Vadovaudamasi Kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, atsižvelgdama į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina Kauno teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės R. B., atliekančios pareigas Panevėžio I kategorijos krovinių poste, kaltės, o pati pareigūnė savo kaltės nepripažįsta, ir atsižvelgdama į gautą informaciją apie jos tarnybą muitinėje, paskatinimus, tai, kad ji neturėjo tarnybinių nuobaudų, profesinė sąjunga mano, kad pareigūnė nenusižengė tarnybinei drausmei, o pareigas vykdė, kaip nustatyta teisės aktuose ir pagal susiklosčiusią situaciją, todėl nėra pagrindo duoti sutikimą nuobaudos skyrimui. Profesinė sąjunga padarė išvadą, kad pareigūnė persekiojama už jos aktyvią profsąjunginę veiklą, nesitaikstymą su Panevėžio I kategorijos posto vadovaujančių atskirų pareigūnų savavaliavimu ir muitinės pareigūnų tarnybos sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nesiskaitymą su pareigūnais ir jų teisėmis, neetišką elgesį pareigūnų atžvilgiu ir kitų socialinių negerovių paviešinimą (b. l. 14-15).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą grindžiamas tuo, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinkti įrodymai neįrodo R. B. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir pažeidžiant profesinės sąjungos teises ginti ir atstovauti savo narius. Tuo tarpu profesinės sąjungos išvados, kad pareigūnė persekiojama už jos aktyvią profsąjunginę veiklą, visiškai nemotyvuotos.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams nėra tiesiogiai nustatytų papildomų garantijų dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Todėl šiam ginčui taikytinas Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Dėl profesinės sąjungos duodamo sutikimo ar nesutikimo ribų yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, ir svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz., 2004-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2011-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011 ir kt.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismas privalo tokia praktika vadovautis.

Taigi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies esmė yra ta, kad išankstiniu profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimu yra siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Todėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais, nes profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę tik stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Motyvuojant, kad tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi būti pateikiami tai patvirtinantys duomenys. Kolektyvinės sutarties 33 punkto nuostatos, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį (b. l. 33-36), turi būti aiškinamos ir taikomos tiek, kiek tai atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, gavusi Kauno teritorinės muitinės prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei R. B., turėjo teisę patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūnės narystės profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje. Todėl skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais analizuojamas atliktas tarnybinis tyrimas, sprendžiama dėl tarnybinio nusižengimo sudėties ir tarnybinio patikrinimo procedūrinių klausimų (dėl profesinės sąjungos teisių ginti ir atstovauti narius pažeidimo) negali būti laikomi teisėtais ir pagrindžiančiais atsisakymą duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą. Nei Profesinių sąjungų įstatymo, nei Statuto, nei Darbo kodekso nuostatos nenumato, kad profesinės sąjungos gali darbdaviui nurodyti, kaip teisingai atlikti tarnybinį patikrinimą ir kokias tarnybines nuobaudas jis turi skirti, taip pat pareikšti savo poziciją dėl jų skyrimo tikslingumo, negali neduoti sutikimo tuo pagrindu, kad joms atrodo, jog gali būti pažeistos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat ir visais kitais atvejais, išskyrus atvejį, kai ketinama skirti tarnybinę nuobaudą už profesinės sąjungos nario veiklą profesinėje sąjungoje. Minėti profesinės sąjungos argumentai, kaip ir pačios R. B. atsiliepimo motyvai dėl pažeidimo sudėties jos veiksmuose nebuvimo, gali būti vertinami tik byloje dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Profesinė sąjunga nėra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje dalyvaujantis subjektas, todėl negali įsiterpti į nuobaudos skyrimo procedūras tiek, kad uždraustų skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga savo nario teises ginti gali kitais būdais: dalyvauti tarnybinio nusižengimo komisijos darbe, padėti darbuotojui ginčijant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Profesinė sąjunga nurodo, kad jai apie komisijos posėdį nebuvo pranešta, nors ji ir prašė 2011-09-06 raštu Nr. 1P-143 (b. l. 40), dėl to buvo apribotos jos teisės ginti ir atstovauti R. B.. Apie tai, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011-08-22 įsakymu Nr. 3B-547 yra sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui R. B. atžvilgiu atlikti, Kauno teritorinė muitinė profesinę sąjungą informavo 2011-08-26 raštu Nr. 1B-2.7-16176 (b. l. 32). Taigi profesinė sąjunga žinojo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, todėl pati galėjo labiau domėtis tyrimo eiga. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarnybinio patikrinimo komisija būtų uždraudusi profesinei sąjungai dalyvauti jos posėdžiuose. Kita vertus, tokie procedūriniai pažeidimai nėra pagrindas profesinei sąjungai atsisakyti duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą.

Minėta, kad profesinės sąjungos skundžiamo sprendimo išvados dėl pareigūnės persekiojimo už jos aktyvią profsąjunginę veiklą yra visiškai nemotyvuotos. Atsisakymas negrindžiamas konkrečia R. B. profsąjungine veikla, dėl kurios galimai pareigūnė būtų diskriminuojama. Tik teismo posėdyje profesinės sąjungos atstovė paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas R. B. atžvilgiu inicijuotas tuo metu, kai laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio vyko tyrimas dėl Panevėžio I kategorijos krovinių poste daromų darbo teisės pažeidimų, o R. B. apie darbo teisės pažeidimus liudijo komisijoje. Tokios aplinkybės galėjo lemti, kad R. B. santykiai su tiesiogine vadovybe galėjo būti įtempti, tačiau tai niekaip negalėjo įtakoti tarnybinio tyrimo, nes tarnybinis tyrimas pradėtas, gavus Muitinės departamento tarnybinių tyrimų tarnybos 2011-08-11 raštą Nr. (6.3)3B-5586 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėta surinkta medžiaga dėl galimų pažeidimų Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos krovinių poste (b. l. 67). Be to tarnybinis tyrimas pradėtas ne tik R. B., bet ir kitų pareigūnų, kurie 2011-07-12 atliko importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) muitinio įforminimo veiksmus, atžvilgiu, t. y. V. K., E. G., V. I.. Dėl minėtų pareigūnų padaryta išvada, kad jie pažeidimo nepadarė (2011-09-07 tarnybinio patikrinimo išvada, b. l. 94-96). V. I. taip pat yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys (b. l. 39), tačiau pripažinta, kad jis pažeidimo nepadarė. Tokios aplinkybės paneigia, kad pareiškėja galėjo būti persekiojama už jos profsąjunginę veiklą, už tai, kad dalyvavo nustatant darbo teisės pažeidimus, apie kuriuos nurodė profesinės sąjungos atstovė teismo posėdyje. Profesinės sąjungos atstovė teisme aplinkybę, kad darbdavys galėjo inicijuoti tarnybinį patikrinimą, nes R. B. liudijo dėl daromų darbo teisės pažeidimų, nurodė tik kaip galimą priežastį, bet ne kaip faktą, susijusį su R. B. veikla profesinėje sąjungoje. Byloje neteikta daugiau duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti, kad tarnybinis patikrinimas gali būti siejamas su R. B. veikla profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamu atveju visa tarnybinio tyrimo medžiaga rodo, kad tarnybinis nusižengimas galėjo būti padarytas. Vadovybė atsižvelgė į atlikto tyrimo rezultatus ir nusprendė skirti nuobaudą, dėl kurios ir prašė profesinės sąjungos sutikimo. Negali būti tokios situacijos statutinėje įstaigoje, kad Kauno teritorinės muitinės administracijos tarnybinės drausmės užtikrinimo teises ribotų profesinė sąjunga. Priešingu atveju profesinė sąjunga galėtų daryti poveikį įstaigos funkcijų įgyvendinimui, o tai trukdytų įstaigai vykdyti įstatyme nustatytus uždavinius, pažeistų šių įstaigų veiklos principus. Atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, viršijo savo kompetenciją, svarstė tarnybinio tyrimo procedūrinius, įrodymų ir kvalifikavimo klausimus. Šiuo atveju nagrinėjamas ne tarnybinis ginčas dėl įsakymo skirti drausminę nuobaudą teisėtumo, o ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Tuo tarpu atsisakymas duoti sutikimą nebuvo grindžiamas R. B. konkrečia profsąjungine veikla, tik abstrakčiai nurodyta, kad pareigūnė persekiojama už aktyvią profsąjunginę veiklą. Tokios profesinės sąjungos išvados tinkamai neargumentuotos ir nepagrįstos. Atsakovė iš esmės vertino skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su R. B. naryste ar jos veikla profesinėje sąjungoje. Taigi profesinė sąjunga atsisakymą duoti sutikimą grindžia dalykais, kurie galės būti įvertinti tik nagrinėjant tarnybinį ginčą (jeigu toks kils).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnei tarnybinę nuobaudą negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Kauno teritorinės muitinės skundą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-10-28 sprendimą Nr. 1P-164 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo R. B. atžvilgiu“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.