Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-05 · Administracinė byla Nr. I-231-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
I-231-644/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01318-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. B. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-231-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01318-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjos V. B. B. atstovams A. K. ir advokatui K. G.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. M. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 8SD-661-(14.8.94); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. lT-16-(7.5); 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių spręsti V. B. B. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į iki nacionalizacijos V. Z. valdytas žemės dalis (b. l. 22-26).

Pareiškėja skunde bei jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. vasario 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) priėmė sprendimą Nr. 8SD-661-(14.8.94), kuriuo numatyta V. B. B. spręsti žemės atkūrimo klausimą į K. Z. ir jos vaikų: J., O. ir T. turėtą iki nacionalizacijos valstybės išperkamą žemę, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje. Šiuo sprendimu neišspręstas nuosavybės atkūrimo klausimas į V. Z. iki nacionalizacijos turėtą žemę ir K. Z. sūnui J. Z. iki nacionalizacijos tenkančią žemės sklypo dalį. Šis sprendimas apskųstas ikiteisminio nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. lT-16-(7.5) netenkino prašymo toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į V. Z. iki 1930 metų (jo mirties) valdytą žemę ir į J. Z. iki 1931 metų (jo mirties) valdytą žemę. Ginčijamame akte taip pat nurodyta, kad pareiškėja privalo pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame būtų nurodyta juridinę reikšmę turintis faktas apie asmenis, kurie po 1931 m. kovo 31 d. iki nacionalizacijos valdė J. Z. priklausiusią žemę bei pateikti teismo nutartį, kuria atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Šiuo NŽT direktoriaus sprendimu panaikinti Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2015 m. vasario 24 d. protokolinio sprendimo Nr. 8PRT-6-(14.8.6)1.1 ir 1.2 papunkčiai, kuriais pripažinta, kad V. Z. iki savo mirties 1930 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise valdė 1,81 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlyta pretendentams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo.

Pareiškėja su priimtais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad jai 2001 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 1/3577 buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. Z. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės 0,3 ha., o 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3701 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. Z. ir jos vaikų: J., J., O. ir T. valdytą žemės dalį 0,45 ha. Šie sprendimai dalyje dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo į valstybinės reikšmės miško plotą buvo panaikinti 2013-06-12 (neatlygintinai suteiktas 0,13 ha miško plotas sumažėjo iki 0,0686 ha) ir 2013-01-28 (dalyje dėl 0,18 ha miško) Kauno apygardos administracinio teismo priimtais sprendimais.

NŽT 2014 m. liepos 18 d. raštu pareiškėjai ir kitam pretendentui A. M. nurodė, kad į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės bus atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 2 d. NŽT Kauno skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į teismo sprendimais panaikintą žemės dalį, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių kas ir kokiomis dalimis po V. Z. mirties 1930 m. gegužės 12 d. ir po K. Z. sūnaus J. Z. mirties 1931 m. kovo 31 d. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jų iki mirties nuosavybės teise valdytą žemę, pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl termino pateikti dokumentams, susijusiems su galimybe atkurti nuosavybės teises į V. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų dalis, atnaujinimo. 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3525-505/2015 Kauno apygardos administracinis teismas administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad procesas dėl prašymo atnaujinti terminus nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti negalimas, kadangi nuosavybės atkūrimo procesas į V. ir K. Z. ir jų vaikų J., J., O. ir T. turėtą iki nacionalizacijos žemę jau yra prasidėjęs ir iš naujo prasidėti galėtų tik nuginčijus Kauno apskrities viršininko sprendimus ir įsakymus atkurti nuosavybės teises į visą sprendimuose nurodytą turtą (žemę). Teismas konstatavo, kad sprendimas, kuriuo būtų atnaujinti terminai nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti V. B. B. nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad tik dėl pačios valstybinės institucijos kaltės parenkant nuosavybės atkūrimo būdą ir dalį žemės grąžinant natūra valstybinės reikšmės miško plote, Kauno apygardos administracinis teismas priėmė 2013 m. sausio 28 d. ir 2013 m. birželio 12 d. sprendimus. NŽT 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr.lT-16-(7.5), patvirtindama ginčijamą Kauno skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimą nepradėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjai, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme numatytą įstatymo viršenybės principą skelbiantį, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymu. Šiuo ginčijamu aktu atsakovė pripažino NŽT Kauno skyriaus teisiškai nepagrįstą nuostatą ir atsisakė pavesti teritorinei institucijai vykdyti nuosavybės atkūrimo procedūras. Pakartotinai pareiškėjai nurodydama pateikti juridinį faktą patvirtinančius duomenis bei teismo sprendimą atnaujinti terminą šiems duomenims pateikti, peržengė savo kompetencijos ribas ir tuo pažeidė ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šioje situacijoje sudaroma juridinė aklavietė, kadangi esant nepanaikintiems nuosavybės teisių atkūrimo administraciniams aktams, kuriais pripažinta, kad nuosavybės teisių atkūrimui 2001 metais nuosavybės teises patvirtinančių duomenų, tame tarpe ir į V. Z. ir J. Z. priklaususias žemės dalis, pakako, reikalaujama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei atnaujinti terminą šiems duomenims pateikti. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė viešajame administravime deklaruojamo proporcingumo principo, numatančio, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus bei atsakomybės už priimtus sprendimus deklaruojančio viešojo administravimo subjekto atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Dėl to atsakovo priimtas ginčijamas 2016 m. birželio 15 d. sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas ir NŽT Kauno skyrius turi būti įpareigotas tęsti nuosavybės atkūrimo procesą vadovaujantis 2001 m. balandžio 25 d. ir 2001 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities viršininko nuosavybės atkūrimo sprendimais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 31-34) bei atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir nurodė, kad prieš atkuriant nuosavybės teises privalu nustatyti, kas buvo žemės savininku po J. Z. mirties 1931 m. kovo 31 d. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos. Nustačius savininką (-us) žemės nacionalizavimo metu, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusiems savininkams ar jų įpėdiniams (teisių perėmėjams) ir tik į tokią žemės dalį, kuri jiems priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipusiems savininkams (jų įpėdiniams ar teisių perėmėjams) arba jeigu nėra duomenų kas buvo žemės savininkas, teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės neatkuriamos. Nagrinėjamu atveju administracine tvarka nėra galimybės nustatyti, kas buvo žemės savininku po J. Z. mirties 1931 m. kovo 31d. iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo, kadangi NŽT neturi dokumentų, patvirtinančių, kokie asmenys ir kokiomis dalimis paveldėjo J. Z. žemę ar kokie asmenys ir kokiomis dalimis iš J. Z. buvo įgiję šią žemę remiantis kitais civiliniais sandoriais. Dėl šių priežasčių nuosavybės teisių atkūrimo į J. Z. žemę procedūra negali būti vykdoma, nes būtų pažeistos Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Taip pat nurodė, kad pareiškėja ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant nustatyti asmenį (-ius) nacionalizacijos metu valdžiusį (- ius) nuosavybės teise žemę, kurią iki 1931 m. kovo 31 d. valdė J. Z., ir kokiomis dalimis šis asmuo (asmenys) žemę valdė nacionalizavimo metu. Paduodama tokį pareiškimą pareiškėja ar kiti suinteresuoti asmenys taip pat turėtų prašyti teismo atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti bei prašymui atkurti nuosavybės teises į savininko, teismo sprendimu nustatyto kaip asmens, valdžiusio ginčo žemę nacionalizavimo metu, o esant būtinybei ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. Z. žemę, nurodė, kad jis mirė 1930 m. gegužės 11 d. Nepaisant šio mirties fakto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 1933 m. gruodžio 5 d. išdavė V. Z. žemės perleidimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Žemės reformos valdyba savo 1930 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 1438 ir 1933 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 2567 (duomenys neskelbtini) išskirstymo plane pažymėtą 1,81 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybėn V. Z.. Kadangi miręs asmuo nei faktiškai, nei juridiškai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose bei įgyti subjektinių teisių ir pareigų, todėl V. Z. 1933 m. negalėjo būti 1,81 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Atsakovas padarė išvadą, kad minėtu žemės perleidimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame paminėtais Žemės reformos valdybos nutarimais V. Z., miręs 1930 metais, neįgijo ir negalėjo įgyti nuosavybėn (duomenys neskelbtini)kaimo išskirstymo plane pažymėto 1,81 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nėra dokumentų patvirtinančių, kad V. Z. iki savo mirties 1930 m. gegužės 11 d. valdė nuosavybės teise žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šio žemės sklypo negalėjo paveldėti ir V. Z. įpėdiniai. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad nuosavybės teisių atkūrimo į V. Z. žemę procedūra negali būti vykdoma, todėl ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos raštai yra pagrįsti ir teisėti.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016-01-07 pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno skyrių dėl tolesnio nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų V. Z. ir K. Z. ir jos vaikų valdytą žemę (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 237). NŽT Kauno skyrius ginčijamu 2016-02-04 sprendimu Nr. 8SD-661-(14.8.94) nurodė, kad įvertinus jau atkurtas nuosavybės teises bei pateiktus prašymus, už likusią neatkurtą K. Z. ir vaikų: J., O. ir T. turėtą iki nacionalizacijos valstybės išperkamą žemę bus rengiamos išvados, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje (b. l. 11). Pareiškėja, nesutikdama su priimtu NŽT Kauno skyriaus 2016-02-04 sprendimu, jį apskundė NŽT direktoriui. 2016-02-22 skundu pareiškėja prašė įpareigoti NŽT Kauno skyrių spręsti V.B. B. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į iki nacionalizacijos V. Z. ir J. Z. valdytas žemės dalis (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 251-253). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius ginčijamu 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. lT-16-(7.5) pareiškėjos skundo netenkino bei įpareigojo NŽT Kauno skyrių inicijuoti Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 19/3577, kurio dalys liko galiojančios įsiteisėjus 2013 m. birželio 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui, panaikinimą bei 2001 m. balandžio 25 d. sprendimų Nr. 19/3575, Nr.19/3574, Nr. 19/3576, kurių dalys liko galioti įsiteisėjus 2013 m. birželio 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui, panaikinimą. Ginčijamame akte taip pat nurodyta, kad pareiškėjai (ar kitiems turto paveldėtojams) pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame būtų nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas apie asmenį (-ius), nacionalizacijos metu valdžiusį (-ius) nuosavybės teise žemę, kurią iki 1931-03-31 valdė J. Z., taip pat pateikus teismo nutartį, kuria atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, ir pareiškėjai turint teisę atkurti nuosavybės teises į nurodyto asmens (-ų) valdytą žemę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko (-ų) valdytos žemės dalį. Be to, šiuo NŽT direktoriaus sprendimu nuspręsta panaikinti Kauno miesto skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2015 m. vasario 24 d. protokolinio sprendimo Nr. 8PRT-6-(14.8.6) 1.1 ir 1.2 papunkčiai, kuriais pripažinta, kad V. Z. iki savo mirties 1930 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise valdė 1,81 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlyta pretendentams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo (b. l. 12-15).

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į neatkurtą V. Z. ir J. Z. valdytos žemės dalį. Atsakovas ginčijamais NŽT Kauno skyriaus 2016-02-04 bei NŽT 2016 m. birželio 15 d. sprendimais atsisakė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į V. Z. bei J. Z. valdytą žemę.

Nuosavybės teisės yra atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikus nuosavybę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu Nr. VIII-359 prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti buvo nustatytas terminas – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų bei pakeitusiu šį įstatymą 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (1 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nuosekliai ir teisingai išspręsti bylą, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės statuso (priklausomybės) iki nacionalizacijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (žr. pvz., 2003 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-232/2003, 2004 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-178/2004, 2009 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-532/2009, 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-364/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr.A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas, nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 Administracinė jurisprudencija. 2010, 20).

Bylos medžiaga patvirtina, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į K. Z. ir vaikų: J., J., O. ir T. t. y. savo, iki nacionalizacijos valdytą žemę pateikė T. Z.. Prašyme, kaip žinomą pretendentę atkurti nuosavybės teises be kitų piliečių nurodė ir pareiškėją (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Be to, T. Z. 1991 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Prašyme, kaip žinomą pretendentę atkurti nuosavybės teises be kitų piliečių ji nurodė pareiškėją (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. liepos 20 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. Z. žemę (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 54). Pareiškėjai Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 19/3701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei V. B. B.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. Z. ir vaikų: J., J., O., T. tenkančią valdytos žemės dalį 0,45 ha (įskaitant J. Z. valdytos žemės dalį - 0,536 ha), grąžinant natūra 0,18 ha žemės plotą su kitais bendrasavininkais 1,08 ha ploto žemės sklype ir už 0,27 ha žemės plotą kompensuojant pinigais (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-22-414/2013 panaikino įsakymą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į valstybinės reikšmės 0,18 ha miško plotą. Taip pat, pareiškėjai 2001 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 19/3577 atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą 0,3 ha žemės Kaune (suteikiant neatlygintinai 0,14 ha žemės, 0,13 ha miško ir už 0,03 ha žemės atlyginant pinigais). Pažymėtina, kad 2013 m. birželio 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-17-505/2013 dalis, kuria pareiškėjai natūra grąžinta valstybinės reikšmės 0,13 ha miško, buvo panaikinta (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 111).

Kaip minėta, bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į neatkurtą V. Z. ir J. Z. valdytos žemės dalį.

Nagrinėjamu atveju, atkuriant nuosavybės teises, yra privalu nustatyti, kas valdė turtą nuosavybės teise jį nacionalizuojant 1940 m. liepos 22 d. Archyvo pažymos patvirtina, kad V. Z. mirė 1930-05-11, o J. Z. mirė – (duomenys neskelbtini) (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Sprendžiant iš šių duomenų darytina išvada, kad V. Z. ir J. Z. priklausantis turtas negalėjo būti nacionalizuotas nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų prasme, todėl norint tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, yra reikšminga nustatyti, kas valdė nekilnojamąjį turtą po V. Z. ir J. Z. mirties ir iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, nes tik šių asmenų teisių perėmėjui ar jo įpėdiniams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pagal pareiškėjos pradėto ginčo apimtį (prašo, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės būtent į V. Z. ir J. Z. valdytą žemę) nėra svarbu, kam perėjo buvusių savininkų V. Z. ir J. Z. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą po jų mirties, tačiau bet kuriuo atveju teisės aktai nenumato nuosavybės teisių atkūrimo galimybės į V. Z. ir J. Z. mirties dieną valdytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes T. Z. bei pareiškėjos V.B. B. prašymai atkurti nuosavybės teises į V. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos valdytą žemę, negali (ir negalėjo) būti tenkinami. Motyvas, kad jau yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį V. Z. ir J. Z. valdytos žemės ir vien tik dėl šios aplinkybės, kad jie (sprendimai) yra nepanaikinti, negali būti laikomas pagrįstu.

Esant šioms aplinkybėms atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai įvertino pareiškėjos teisę į nuosavybės atkūrimą ir, nenustatęs tam teisinio pagrindo, teisėtai pripažino, kad nuosavybės teisės atkūrimo į neatkurtą V. Z. ir J. Z. žemės dalį procedūros negali būti tęsiamos, nesant įrodymų, patvirtinančių, kas valdė žemės sklypus jų nacionalizavimo metu. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškoje byloje atitinkamai pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką (LVAT 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-472-261/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus NŽT Kauno skyriaus 2016 m. vasario 4 d. bei NŽT 2016 m. birželio 15 d. sprendimus nėra, kadangi nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė šio turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu. Atsižvelgiant į tai atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių spręsti V. B. B. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į iki nacionalizacijos V. Z. valdytas žemės dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Jolanta Medvedevienė