Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal S. N. ieškinį atsakovei Č. B., trečiajam asmeniui M. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės Č. B. priešieškinį ieškovui S. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2006-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A49-339/2006 nustatytą ieškovo S. N. bendravimo su nepilnamete dukra E. B. tvarką ir iki E. B. sueis 18 metų, patvirtinti naują bendravimo tvarką:metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku kartu dalyvaujant ir globėjai Č. B., kas antrą sekmadienį nuo 10 val. iki 14.30 val.;po metų laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovas turės teisę bendrauti su vaiku, globėjai Č. B. kartu nedalyvaujant, tokia tvarka:kas antrą šeštadienį nuo 10 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14.40 val.;poriniais kalendoriniais metais: per Naujuosius metus (gruodžio 31- sausio 1 d.), Šv. Velykas ieškovas dukrą iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos iki 19 val.;neporiniais kalendoriniais metais: per Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 d. - 26 d.), ieškovas dukrą iš gyvenamosios vietos pasiima šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą šventinės dienos iki 19 val.

prašė priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė Č. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti ieškovo S. N. tėvo valdžią dukros E. B. atžvilgiu bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo M. B. palaikė priešieškinį, o ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė atmesti.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, atsakovės priešieškinį tenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. birželio 20 d. gimė E. B., kurios biologiniai tėvai yra ieškovas S. N. ir trečiasis asmuo M. B., atsakovės Č. B. vyro A. B. sesuo. Vaikas gimė tėvams nebūnant santuokoje. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas S. N. yra E. B. tėvas, vaiko pavardę paliekant B., o vardą – E.. Šiuo teismo sprendimu iš ieškovo S. N. buvo priteistas išlaikymas dukrai E. B. 100,00 Lt periodinė išmoka, taip pat nustatyta S. N. bendravimo su vaiku tvarka, kuri pakeista Vilniaus apygardos 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A49-339/2006. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu E. B., buvo atskirta nuo motinos M. B. ir tėvo S. N.. E. B. nustatyta nuolatinė globa, jos globėja paskirta Č. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja.Atsižvelgdamas byloje esančią medžiagą bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po teismo sprendimo, kuriuo vaikas buvo atskirtas nuo tėvų, faktinė situacija dėl tėvų M. B. ir S. N. dalyvavimo vaiko auklėjime nepasikeitė. S. N. negyvena kartu su savo dukra nuo pat jos gimimo, vaiko ir tėvo ryšys niekada nebuvo užmegztas ir yra nutrūkęs. Tėvas niekada nesirūpino dukra, su ja nebendrauja, jos auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja, vaiko interesais nesidomi, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, daugiau nei 7 m. nuo sprendimo atskirti vaiką nuo tėvų, nesikreipė į teismą dėl dukros atskyrimo nuo jo panaikinimo, taip pat nesikreipė į skyrių dėl ryšio su dukra atstatymo, su globėjais nekontaktavo, nebendravo. Teismo posėdžio metu nepilnametė E. B. nebuvo apklausta, kadangi mergaitė nuo gimimo gyvena Č. ir A. B. šeimoje, yra įsitikinusi, kad pastarieji yra jos tėvai ir nežino, kad yra globojama. Mergaitė S. N. nepažįsta ir nežino, kad jis yra jos tėvas.Įvertinęs į byloje esančius duomenis apie ieškovą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gyvena vieno kambario 23,5 kv. m. ploto bute su daliniais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Yra neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas), 2015 m. spalio 14 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2016-05-17 – 06-27 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta, kad S. N. iš vaikystės nustatytas lengvas protinis atsilikimas, vėliau diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, šizotipinis sutrikimas, jam rekomenduotas stacionarus gydimas, tačiau ieškovas gydytis atsisakė.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir tai, kad ieškovas S. N. nuo vaiko gimimo negyvena kartu su dukra E. B., po teismo sprendimo, kuriuo dukra atskirta nuo ieškovo, ieškovas septynis metus nebendravo su vaiku, nematė vaiko, nedalyvavo jo auklėjime, neteikė priteisto teismo sprendimu išlaikymo bei tai, kad nepilnametė E. B. nuo pat gimimo gyvena Č. B. ir A. B. šeimoje, vaikas yra įpratęs prie dabartinių gyvenimo sąlygų ir aplinkos šeimoje, Č. B. ir A. B. laiko savo motina ir tėvu, kitų tėvų ji nežino, sprendė, jog yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinį ir neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukros atžvilgiu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. N. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog prieš pateikdamas ieškinį ieškovas ne kartą bandė susisiekti su nepilnamete dukra, tačiau atsakovė jam neleido matytis su dukra. Apelianto nuomone, taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jis tinkamai nesirūpino dukra, kadangi jis neturi objektyvių galimybių teikti išlaikymą dėl savo sveikatos būklės ir sunkios materialinės padėties. Ši aplinkybė negali būti lemianti priimant sprendimą neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukros atžvilgiu ir neleisti su ja matytis. Ieškovo siekį ir norą bendrauti su dukra patvirtina tai, kad jis pats inicijavo procesą dėl tėvystės nustatymo. Be to, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovui jau buvo suteikta galimybė bendrauti su dukra, nusprendus, kad ieškovas jokios žalos dukrai nedarys. Ši aplinkybė iki šiol nėra pasikeitusi. Apelianto nuomone, tai kad nepilnametė dukra jo nepažįsta taip pat nėra pagrindas apriboti ieškovo teises ir valdžią ir turėtų būti sudaryta galimybė ieškovui palaipsniui padedant specialistams pradėti bendrauti su dukra.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Č. B. prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovė pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog jam nebuvo leidžiama bendrauti su dukra. Atsakovės nuomone, apelianto argumentai, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog tinkamai nesirūpino dukra, tik patvirtina, jog ieškovas nesupranta ką reiškia rūpintis vaiku, nesugeba identifikuoti vaiko poreikių bei tinkamai vykdyti tėvo pareigų. Atsakovės įsitikinimu, būtina palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, siekiant apsaugoti vaiko gerovę ir interesus, kadangi ieškovui trūksta socialinių įgūdžių, be to byloje atlikus ekspertizę konstatuota, jog ieškovui nustatytas lengvas protinis atsilikimas, vėliau diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, šizotopinis sutrikimas, tačiau rekomenduojamo gydymo jis atsisakė. Atsakovė sutiko, jog 2005 m. kuomet mergaitei buvo 6 mėn., ieškovo bendravimas su dukra nebūtų turėjęs neigiamos įtakos ar žalos, tačiau svarbu tai, kad šiuo metu mergaitei yra 11 m., brendimo laikotarpis ir kyla grėsmė dėl vaiko maištavimo sužinojus, kad atsakovė ir jos vyras nėra biologiniai mergaitės tėvai. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo vaikas atskirtas nuo ieškovo praėjo 7 m., ieškovas turėjo galimybę naudotis tėvo teisėmis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu, turėjo teisę kreiptis panaikinti atskyrimą, tačiau šių savo teisių nerealizavo. Tai įrodo, kad ieškovas buvo pasyvus dukros atžvilgiu, nesirūpino ir nesidomėjo vaiku. Remiantis šiomis aplinkybėmis, atsakovės nuomone yra visi CK 3.180 str. numatyti pagrindai neterminuotai apriboti ieškovo kaip tėvo valdžią.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo neterminuotai apribota ieškovo valdžia jo dukros E. B. atžvilgiu ir atmestas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovas S. N. yra E. B., gim. 2005 m. birželio 20 d., tėvas. Šiuo teismo sprendimu iš ieškovo S. N. buvo priteistas išlaikymas dukrai E. B. – 100,00 Lt periodinė išmoka, mokant ją kas mėnesį, pradedant nuo 2005 m. gruodžio 22 d. iki dukros pilnametystės. Taip pat nustatyta S. N. bendravimo su dukra tvarka, kuri Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeista nustatant, kad S. N. bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai M. B., kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatęs, kad E. B. liko be tėvų priežiūros, teismas padarė išvadą, kad vaiko motina M. B. ir tėvas S. N. negali tinkamai vaiku pasirūpinti, jį auklėti ir išlaikyti ir nėra tikimybės, kad tėvai pradės rūpintis vaiku ir jį auginti, tėvų emocinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, todėl priėmė sprendimą atskirti nepilnametį vaiką E. B. nuo jos motinos M. B. ir tėvo S. N.. 2015 m. balandžio 16 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti ieškovo valdžią jos globojamos E. B. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neleido ieškovui matytis su dukra, nors ieškovas norėjo ir siekė su ja bendrauti. Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių mokėti išlaikymą dukrai dėl sveikatos būklės ir sunkios materialinės padėties, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jis nesirūpino dukra, o vien ta aplinkybė, jog dukra nepažįsta ieškovo, neturėtų būti pagrindu apriboti jo kaip tėvo valdžią uždraudžiant matytis su dukra. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo teisėtumui ir pagrįstumui.Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).Kolegija atmeta kaip neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas siekė ir norėjo bendrauti su dukra, tačiau atsakovė tam trukdė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino šiuos argumentus ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, jog byloje įrodymų patvirtinančių šiuos ieškovo teiginius nėra. Tokie įrodymai nepateikti ir kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178 str.). Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas nuo 2005 m. nevykdė savo kaip tėvo pareigų dukros atžvilgiu, nesirūpino, nesidomėjo dukra ir nerodė tokios iniciatyvos. Minėta, jog tėvystė ieškovui nustatyta 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu, vaikui priteistas išlaikymas ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, po šio sprendimo ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti dukros gyvenime ir auklėjime, formuoti emocinį ryšį bei vykdyti savo kaip tėvo pareigas, tačiau jomis nesinaudojo. Ši aplinkybė lėmė, jog ieškovui visiškai nusišalinus nuo tėvo pareigų, 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu mergaitė atskirta nuo tėvų. Po šio sprendimo priėmimo ieškovas taip pat turėjo galimybę pakeisti požiūrį į dukrą, prašyti teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarką ir pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų, kreiptis į teismą dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Tačiau iki pat ieškinio pareiškimo, t.y. 7 m. ieškovas jokia forma nedalyvavo dukros gyvenime ir tokios iniciatyvos nerodė. Nors kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas laikytinas kraštutine priemone, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovui iki skundžiamo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo apribota jo kaip tėvo valdžia dukros atžvilgiu, buvo suteiktos visos galimybės pakeisti aplinkybes lėmusias dukros atskyrimą nuo ieškovo, tačiau jomis ieškovas nesinaudojo ir iš esmės visą vaiko gyvenimą, t.y. 10 m. buvo visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų. Tai savaime patvirtina byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog mergaitė net nepažįsta ieškovo ir nežino, kad jis yra mergaitės tėvas. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr.3K-3-95/2009,3K-3-544/2008). Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime, apelianto argumentai, jog jis nesirūpino dukra dėl sunkios materialinės padėties ir sunkios sveikatos būklės, patvirtina, jog ieškovas nesupranta tėvo valdžios turinio, kuri apima ne tik materialinį išlaikymą. Be kita ko atkreiptinas apelianto dėmesys, jog aplinkybė, kad ieškovo materialinė padėtis sunki, nepateisina nusišalinimo nuo tėvo pareigų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą ir apriboti ieškovo kaip tėvo valdžią dukros atžvilgiu.Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taip pat reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad mergaitė, kuriai šiuo metu yra 12 m. nepažįsta ieškovo, atsakovę ir jos vyrą laiko savo tikraisiais tėvais, kurie rūpinasi emocine ir materialine mergaitės gerove. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, jog ieškovo ieškinio tenkinimas gali neigiamai paveikti tokio amžiaus mergaitės emocinę būklę, todėl prieštarauja vaiko interesams. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog ši aplinkybė nelaikytina reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovo valdžios apribojimo dukros atžvilgiu.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui byloje spręsti aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, užtikrinantį prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.