- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- I-773-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02889-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 400 Eur neturtinės žalos.
Pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu jis buvo laikomas perpildytose kamerose. Be to, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas. Pažymėjo, kad kamerose nepakako baldų, nebuvo signalizacijos mygtukų arba jie neveikė. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K jis turėjau teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Be to, pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Kiemelių stoguose, Lukiškių TI-K sienose ir kanalizacijoje yra asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kameros nėra tinkamai vėdinamos, jose neužtikrinamas tinkamas apšvietimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat kildavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne – jam išdavė vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, bet neišdavė užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo iš pradžių neplovė, o sąskaitoje neturint pinigų viršutiniai drabužiai plaunami tik kartą per du mėnesius. Taip pat nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. Anot pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kuri nuo kitų esančių kalinių yra atskirta sienele ne aukštesnė nei 1,35 m., nėra jokios kabinos. Ne kartą pareigūnai atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad pareiškėjas nesinaudoja sanitariniu mazgu. Be to, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų, tekdavo patirti stresą.
Pareiškėjas pabrėžė, jog ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu. Lukiškių TI-K administracija nekeitė grafiko, o atsiradus šiltam vandeniui, pareiškėjas nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės. Be to, dušo patalpos neatitinka higienos reikalavimų – yra nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama laiku arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų, kurių neregistruodavo, o atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi, suimtieji buvo priversti kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams. Pareiškėjas taip pat skundžiasi nekaloringu ir neskaniu maistu, bei nesuteikta galimybe turėti ilgalaikį pasimatymą su gyvenimo drauge.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų netinkamų sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą ir priteisti iš pareiškėjo 4,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 27–40).
Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Taip pat nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklėms ir unitazams valyti.
Dėl iškvietimo mygtukų paaiškino, kad 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 p., kuriame nurodyta, kad kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti neteko galios nuo 2010 m. sausio 27 d. Paaiškino, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji.
Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Pažymėjo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tik gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl ventiliacijos, vėdinimo pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.
Dėl patalynės ir skalbimo paslaugų Lukiškių TI-K nurodė, kad patalynė išduodama pagal normas. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad SVĮ 22 str. yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šio įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurių 65 p. yra teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, be to, ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.
Pabrėžė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip objektyvius, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, teiginiai dėl neva patirtos neturtinės žalos neindividualizuoti, o neturtinė žala visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, to asmens sveikatos būkle ir kt.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais,
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog buvo laikomas kamerose, kurių plotas 6,43 kv. m. – 8,1 kv. m. Byloje esantys duomenys paneigia šiuos pareiškėjo teiginius, kadangi pareiškėjas beveik visą savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį (išskyrus kelias dienas) praleido kamerose, kurių plotas nuo 23,32 kv. m iki 40,40 kv. m. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 36 paras, iš kurių tik 2 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad tam tikrų baldų trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų higienos reikalavimų nesilaikymo.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
HN 76:2010 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma buvo taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, kad HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų nenustato. Lukiškių TI-K teigimu, visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, sanitarinio mazgo sienelių aukštis siekia 1,5 m, taigi darytina išvada, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, užtikrina minimalius privatumo reikalavimus, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta. Tuo tarpu veidrodžio ar tualeto reikmenų spintelės trūkumas kameroje negali būti laikomas tokio pobūdžio pažeidimu, kuris gali sukelti asmeniui neturtinę žalą, tuo labiau, kad pareiškėjas nekonkretizavo dėl šio trūkumo jam kilusių pasekmių.
HN 76:2010 24 p. ir HN 134:2015 17 p. įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjo kamerose buvo langai, taigi pareiškėjas turėjo galimybę išsivėdinti kamerą.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir bendrovių, užsiimančių buitinių kenkėjų naikinimu, buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, pagal kurias minėtos bendrovės vykdė buitinių kenkėjų naikinimą Lukiškių TI-K (b. l. 99–106). Be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo tarakonų ar kitų buitinių kenkėjų buvimo kamerose nenustatyta.
Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo. Į bylą pateikti Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolai įrodo Lukiškių TI-K teikiamo maisto energetinės vertės atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintoms Fiziologinėms mitybos normoms asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (b. l. 43–45).
Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, o šaltuoju periodu – temperatūra 18–22 °C. HN 134:2015 16 p. nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Tiek HN 76:2010 22 p., tiek ir HN 134:2015 14 p. įtvirtina, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėjas teigia, kad žiema kameros nebuvo tinkamai šildomos, temperatūra siekė 10°C – 14°C, o vasarą net iki 35°C, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu išmatavo kameros temperatūrą, apšvietimo lygį. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K jo prašymo išmatuoti temperatūrą netenkino. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas žiemos laikotarpiu, todėl nusiskundimai per šaltomis kameromis atmestini. Be to, į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai taip pat paneigia pareiškėjo nusiskundimus dėl dalies kamerų apšvietos bei temperatūros (b. l. 46–97). Nors Lukiškių TI-K pateikė patikrinimų duomenis ne apie visas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui nepagrindus savo pateiktų temperatūros bei apšvietos skaičiavimų, pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais.
Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas.
HN 76:2010 68 p. bei HN 134:2015 44 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Prausimosi trukmė teisės aktuose nereglamentuota. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jam tokia teisė nebuvo užtikrinta, nes duše vyko remonto darbai. Tačiau pareiškėjas šių savo teiginių nedetalizavo, nenurodė, kada tiksliai buvo pažeista jo teisė nusiprasti po dušu, todėl šie jo teiginiai laikytini neįrodytais.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi per mažu kiekiu išduodamo tualetinio popieriaus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl asbesto daroma žala jo sveikatai, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad asbesto yra Lukiškių TI-K konstrukcijoje ir kanalizacijoje, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šią aplinkybę.
Dėl čiužinių, patalynės ir rankšluosčių išdavimo teismas pažymi, kad pagal HN 76:2010 63 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kaip pats pareiškėjas nurodė, galimybė skalbti apatinius ir viršutinius drabužius Lukiškių TI-K yra suteikiama suimtiesiems, tačiau viršutinių drabužių skalbimas yra mokama paslauga. Pažymėtina, kad nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymais dėl lėšų trūkumo skalbimo paslaugomis pasinaudoti nemokamai, todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl materialinio aprūpinimo, teigia, jog jam nebuvo išduodamas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigoje vyrams išduodamos 4 paklodės, 2 vnt. rankšluosčių, jų dėvėjimo terminas – 1 metai, užvalkalų užklotams išdavimas nenumatytas. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neneigia, jog jam buvo išduotas tam tikras rankšluostis (pareiškėjo teigimu, virtuvinis), taigi šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitokios rūšies rankšluosčio išdavimas galėjo pareiškėjui sukelti tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų sukelti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir tokie jo prašymai būtų netenkinti. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas, paklaustas apie ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą, teigė, jog norėjo susitikti su motina ir sese, tačiau susitikimu su drauge neminėjo, taigi pareiškėjo teiginiai apie ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą ir dėl to kilusią žalą, nesant duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl tokių pasimatymų suteikimo, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Eksploatavimo taisyklių 14.4 p. nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (aliarminis iškvietimas). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios galėjo išvengti pasinaudodamas aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius socialinių reabilitacijos programų nepakankamumu. Pareiškėjas nedetalizavo šio, jo nuomone, padaryto pažeidimo, nenurodė, kokių konkrečių socialinių programų jam pritrūko, kokio pobūdžio žala jam dėl to kilo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teismas pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjas 2 dienas buvo laikomas kameroje, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto). Kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, sprendžia, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovė turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti 4,08 Eur išlaidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo G. M. teisė į tinkamą kameros plotą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.