- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-217-334/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. R. atstovo advokato G. B. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. V. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo atmesti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės G. P. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2017 m. birželio 23 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2017 m. birželio 23 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), R. B., vairuodamas automobilį „Suzuki XL-7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir partrenkė ant šaligatvio buvusius du pėsčiuosius. Eismo įvykio metu nukentėjo pėstieji P. R. ir S. R.
2. 2018 m. sausio 22 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorė G. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas (kazusas), vairuotojas R. B. negalėjo numatyti, kad praras sąmonę ir savo veiksmais sukels pavojingas pasekmes.
3. 2018 m. balandžio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2018 m. sausio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr(duomenys neskelbtini) panaikintas ir pavesta atlikti papildomą tyrimą, nurodant ištirti R. B. sveikatos būklę vertinamo įvykio metu bei betarpiškai po jo.
4. Atnaujinus tyrimą ir gavus papildomus duomenis, 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorė G. P., vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 139 straipsniu, 212 straipsnio 1 punktu, 214 straipsniu ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. atžvilgiu pakartotinai nutraukė.
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. V. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu atsisakė tenkinti nukentėjusiojo S. R. atstovo advokato G. B. skundą, nurodant, kad prokurorės G. P. 2018 m. rugpjūčio 20 d. priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o jį naikinti nėra pagrindo, nes pagrįstai nustatyta, kad R. B. veikoje negalima nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių sudarančių baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą.
6. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nukentėjusiojo S. R. atstovo advokato G. B. skundas buvo atmestas, motyvuojant, kad negalima daryti tvirtos ir įrodymais pagrįstos išvados dėl R. B. veiksmuose buvusio neatsargumo požymių.
7. 2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį. Nurodo, kad nepagrįstai nustatyta, jog S. R. partrenktas todėl, kad R. B. vairuojant sutriko sveikata, t. y. jis prarado sąmonę. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina, jog R. B. sveikata, kai jis partrenkė S. R. 2017 m. birželio 23 d., sutrikusi nebuvo, R. B. nurodoma neva sutrikusi sveikata tėra jo gynybinė priemonė siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog R. B. buvo nualpęs kada nors anksčiau, kas patvirtina, jog S. R. buvo partrenktas dėl neatsargumo. Jokie R. B. sveikatos tyrimai neparodo, kad jis nualpo dėl prarastos sąmonės. Teigia, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys apie R. B. ligą nepatvirtina, kad pastarasis nukentėjusįjį galėjo partrenkti dėl neva sutrikusios sveikatos. Pažymi, kad, grąžinus medžiagą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, bei atlikus papildomus veiksmus, neįrodyta, kad R. B. įvykį, kurio metu S. R. patyrė žalą, sukėlė dėl sveikatos sutrikimų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
9. Skundas atmetamas.
10. Apygardos teismui pateiktu skundu pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo nutraukimu ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nustatyta, kad R. B. partrenkė S. R. dėlto, kad jam sutriko sveikata (prarado sąmonę) ir tai lėmė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad R. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamus procesinius sprendimus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
11. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.
12. Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal vyresniosios tyrėjos tarnybinį pranešimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tiriant pranešime nurodytas aplinkybes, buvo apžiūrėta įvykio vieta, atliktas automobilio „Suzuki XL-7“ techninės būklės patikrinimas ir apžiūra, apklaustas nukentėjusysis S. R., liudytojai J. M., R. P., P. R., J. B., gauti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų G. A., J. N. ir I. T. paaiškinimai, atlikti papildomi medicininiai tyrimai, ištirtos teismo medicinos specialistų išvados, ištirti vaizdo įrašai, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo nagrinėjamu atveju, objektyvių duomenų, kad R. B. nukentėjusįjį būtų partrenkęs dėl savo paties neatsargumo, byloje nėra. Priešingai, aplinkybę, kad R. B. vairuojamo automobilio išvažiavimą ant dešiniame šaligatvyje įrengtų laiptų lėmė sutrikusi sveikata, patvirtina, ne tik paties R. B. apklausų metu nurodyti nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys parodymai, bet ir kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog iki eismo įvykio R. B. jau buvo vieną kartą nualpęs ir dėl to, dar 2015-11-24 jis kreipėsi į specialistę G. A., jam buvo diagnozuotas alpimas ir lėtinė galvos smegenų išemija. 2018-07-10 atlikus R. B. sveikatos būklės įvertinimą, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017-06-23 įvykusio eismo įvykio metu, R. B. galėjo būti apalpęs arba trumpalaikėje sąmonės netekimo būsenoje ir tai galėjo būti dėl lėtinių ligų, t.y. lėtinės išeminės širdies ligos ir lėtinės galvos smegenų išemijos. Be to, specialistas nurodė, kad 2015 m. R. B. diagnozuota lėtinė smegenų išemija galėjo įtakoti trumpalaikį sąmonės netekimą nurodyto eismo įvykio metu. 2017-06-23 medicinos dokumentų išraše R. B. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Abejoti medicinos dokumentų išrašuose pateikta informacija ir specialistų išvadomis nėra pagrindo. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo tik tais atvejais, kai jį padaręs asmuo arba numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis ir skunde nurodytas aplinkybes, sutiktina tiek su prokurorų, tiek ir su ikiteisminio tyrimo teisėjo padaryta išvada, kad R. B. savo veiksmais nekaltai sukėlė pavojingas pasekmes – sužalojo du pėsčiuosius, kadangi šių pasekmių paprasčiausiai negalėjo numatyti, jam tuo metu netikėtai sutriko sveikata, todėl jo veikoje negalima nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 281straipsnio 1 dalyje požymių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, siekiant ištirti ir išsiaiškinti visas pranešime nurodytas aplinkybes, buvo atlikti būtini tyrimo veiksmai, ir jų pilnai pakako sprendimui priimti. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys bei atsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas nekartodamas ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų rezultatų ir tik pritardamas prokurorų argumentams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad prokurorai tinkamai įvertino ir išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, t.y. nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos prokurorams ar ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kurios nebūtų įvertintos. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su padarytomis išvadomis, nesuteikia pagrindo spręsti apie šių išvadų prieštaringumą ir nepagrįstumą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei pareiškėjo dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti esminės reikšmės teismo daromoms išvadoms.
15. Galiausiai pažymėtina, kad esant vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės pagrindams, nukentėjusiojo patirtą žalą atlygina draudimo bendrovė, o esant nesutarimams – nukentėjusysis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, tiek Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės G. P. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. V. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas bei skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėti bei priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir juos naikinti ar keisti pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
S. R. atstovo advokato G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.