Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu gydomas ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 277 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž., būdamas pasirašytinai įspėtas, kad neturi teisės pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes serga (duomenys neskelbtini), kuri yra epidemiologiškai pavojinga, nes S. Ž. skiria (duomenys neskelbtini) ir tuo yra pavojingas kitų žmonių sveikatai, nepaisydamas šio įspėjimo, jis, 2020 m. balandžio 15 d., apie 13.00 val., tiksliau ikiteisminio trimo nenustatytu laiku, savavališkai pasišalino iš minėtos gydymo įstaigos patalpų ir nesilaikydamas jokių saugumo priemonių iki 2020 m. balandžio 15 d., apie 15.20 val., kuomet sugrįžo į minėtos gydymo įstaigos patalpas, vaikščiojo Vilniaus miesto gatvėmis bei tokiu būdu sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad apie keturis mėnesius gydosi (duomenys neskelbtini), nes serga (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad buvo įspėtas ir pasirašė vidaus taisykles, jog negali išeiti iš gydymo įstaigos, taip pat supranta, kad išėjęs iš ligoninės galėjo užkrėsti kitus žmones, tačiau turėjo skolų (kitiems ligoninės pacientams), kurias norėjo grąžinti, o niekas kitas jam pinigų atnešti negalėjo. 2020 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., niekam nesakęs išėjo iš ligoninės, nuėjo į bankomatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusiimti pinigų. Nusiėmęs pinigų nuėjo į šalia esančią parduotuvę „Maxima“, apsipirko ir grįžo į ligoninę. Sugrįžo maždaug po valandos. Nepagalvojo, kad apie išėjimą ligoninės darbuotojai praneš policijai. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 32).

Liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Šioje ligoninėje visi ligoniai yra gydomi priverstinai. Ligoninėje nuo 2019 m. lapkričio 22 d. gydomas S. Ž., kuris serga (duomenys neskelbtini) ir yra atsparus keturių rūšių vaistams. S. Ž. yra epidemiologiškai pavojingas – skiria (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos gydomas priverstinai. S. Ž. neturi teisės išeiti iš ligoninės pastato. S. Ž. yra pasirašytinai įspėtas, kad privalo būti gydymo įstaigoje, taip pat yra supažindintas su tvarka dėl apsaugos priemonių, kurių privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis. 2020 m. balandžio 15 d. darbo pamainą ji pradėjo 07.00 val., o darbą turėjo baigti – 14.30 val. Apie 14.00 val., kaip ir kiekvieną dieną, tikrino visas patalpas, žiūrėjo kaip maitinasi ligoniai. Užėjusi į palatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje turėjo būti ligonis S. Ž., jo nebuvo, ant S. Ž. stalo buvo padėtas maistas, kuris tiekiamas laikotarpiu nuo 12.50 val. iki 13.30 val. Neradusi ligonio S. Ž., paklausė toje pačioje palatoje gulinčio kito ligonio J. S. – kur yra S. Ž.. Šis atsakė, kad S. Ž. išėjo į tualetą parūkyti. Po to nuėjo į palatą Nr. (duomenys neskelbtini) pas A. P., su kuria bendrauja S. Ž.. Paklausus A. P., kur yra S. Ž., ji atsakė, kad nežino. Paaiškinus A. P., kad iškvies policiją, A. P. pasakė, kad S. Ž. nuėjo į parduotuvę pasiimti pinigų. Tada paskambino į policiją ir pranešė, kad S. Ž. pabėgo iš ligoninės. Ligoninėje pacientai gali vaikščioti koridoriais, naudojasi bendru tualetu, tačiau visos išėjimo durys visada užrakintos, todėl į lauką pacientai išeiti negali. Mano, kad S. Ž. pabėgo kai apie 12.50 val. ligoniams yra atvežamas maistas ir buvo paliktos neužrakintos išėjimo į lauką durys. 2020 m. balandžio 15 d., apie 15.20 val., S. Ž. sugrįžo ir paskambino skambučiu į ligoninės skyriaus duris, budinti seselė S. Ž. įleido. Pabendravus su S. Ž., jis paaiškino, kad buvo išėjęs maisto, su savimi S. Ž. atsinešė maisto produktų, kokioje parduotuvėje pirko nepasakojo. S. Ž. minėta liga pirmą kartą susirgo 2010 metais, tada gydėsi ir pasveiko. 2019 m. spalio pabaigoje S. Ž. vėl pasijuto blogai – atsirado silpnumas, kosulys, skaudėjo kairę krūtinės ląstos pusę, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, plaučiuose buvo aptikta pakitimų ir 2019 m. lapkričio 20 d. S. Ž. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). Tačiau S. Ž. nustačius atsparumą vaistams, 2019 m. lapkričio 22 d. jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), kur yra gydomas iki dabar. S. Ž. iš ligoninės pabėgo pirmą kartą, ligoninėje jis dažnai piktnaudžiauja svaigalais (b. l. 17).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie 2020 m. balandžio 15 d., apie 13.00 val. – 13.30 val., iš (duomenys neskelbtini) pabėgusį ligonį S. Ž., kuris serga (duomenys neskelbtini), nurodomi ligonio požymiai, duomenys ir papildoma informacija apie patikrinimą ( b. l. 3).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas objektas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) skyriaus įėjimo durys bei pirmas aukštas. Nustatyta, kad į ligoninę iš gatvės yra du įėjimai, kurie visada būna užrakinti, įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 4-11).

Tyrėjos G. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įtariamasis S. Ž. 2020 m. balandžio 15 d., apie 15.20 val., grįžo į (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Iš Vilniaus universiteto ligoninės 2020 m. balandžio 17 d. Santaros klinikos Stacionaro epikrizės nustatyta, kad S. Ž. pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nuo 2019-11-20 iki 2019-11-22 gydytas (duomenys neskelbtini) skyriuje. (duomenys neskelbtini) tyr. – rasta (duomenys neskelbtini), 2019-11-22 perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: ligonis piktybiškai girtauja, į pastabas nereaguoja, rėžimo nesilaiko, išeina iš stacionaro be leidimo, dar neabacilintas, epidemiologiškai pavojingas kaip infekcijos šaltinis, būtinas priverstinis gydymas (duomenys neskelbtini)(b. l. 21-23).

Pasižadėjimas patvirtina, kad S. Ž. buvo pasirašytinai supažindintas su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis bei nustatytomis pacientų teisėmis ir pareigomis (b. l. 24).

Vyresniosios tyrėjos M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 20 d., apie 13.40 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini) skyrių, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) T. P., kuri patikslino, kad negauta objektyvių duomenų apie tai, kad S. Ž. 2020 m. balandžio 15 d. išėjęs iš ligoninės užkrėtė (duomenys neskelbtini) kitus asmenis (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

BK 277 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. žinodamas, kad serga (duomenys neskelbtini), kuri yra epidemiologiškai pavojinga, nes jis skiria (duomenys neskelbtini) ir tuo yra pavojingas kitų žmonių sveikatai, gydomas priverstinai ir būdamas pasirašytinai įspėtas, kad neturi teisės pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2020 m. balandžio 15 d., apie 13.00 val., savavališkai pasišalino iš minėtos gydymo įstaigos ir nesilaikydamas jokių saugumo priemonių iki 2020 m. balandžio 15 d., apie 15.20 val., kuomet sugrįžo į minėtos gydymo įstaigos patalpas, vaikščiojo Vilniaus miesto gatvėmis taip sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga. S. Ž. veiksmai atitinka BK 277 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes būdamas tinkamai informuotas medicinos įstaigos apie savo ligą ir pasirašytinai įspėtas, nesilaikydamas jokių apsaugos priemonių ir draudimų palikti medicinos įstaigos patalpas, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga.

Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

S. Ž. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 46-50).

Skirdamas bausmę S. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (žinodamas apie savo pavojingą ligą ir draudimą palikti ligoninės patalpas, siekdamas savo asmeninių poreikių patenkinimo, sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, šiuo metu priverstinai gydomas medicinos įstaigoje, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka du kartus, baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja, neigia priklausomybę alkoholiui), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 277 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis). Kaltinamajai skirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36-37), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 277 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei uždraudžiant pasišalinti iš gydymo įstaigos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei uždraudžiant pasišalinti iš gydymo įstaigos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.