Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2869-986/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-06
Bylos Nr.
1-2869-986/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35160-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
K. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2869-986/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35160-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.12.2.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 6 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajai K. E., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, dirbantis pagal kvitus, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, teistumas išnykęs, 2017-12-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27), BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2018-07-23).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. lapkričio 27 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo šeimos nare- sugyventine K. E. metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į veidą ir, sugriebęs už plaukų, ištempė ją į kiemą, kur tyčia keliais sudavė dešimt smūgių jai į rankas, kuriomis ji dengėsi veidą, padarydamas dešinio žando sumušimą su poodine kraujosruva, ir taip šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. A. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 23 d. apie 13.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei – sugyventinei K. E. tyčia sugriebė už rūbų, pastūmė ją pro duris, o pastarajai pargriuvus ir atsisėdus koridoriuje ant grindų, keturis kartus kumščiais sudavė jai į veidą, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies sumušimą, tuo sukėlė K. E. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis E. J. apklausiamas dėl 2017 m. lapkričio 27 d. nusikalstamos veikos 2017 m. lapkričio 29 d. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 27 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto su sugyventine metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į veidą, sugriebęs už plaukų, ištempė ją į kiemą, kur tyčia keliais sudavė apie dešimt smūgių jai į rankas, kuriomis ji dengėsi veidą. Su nukentėjusiąja gyvena jau apie 3 metus, veda bendra ūkį. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (2 t., b. l. 111- 113).

Kaltinamasis E. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje 2018 m. liepos 30 dieną dėl 2018 m. liepos 23 d. nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 23 d., apie 13.20 val., su sugyventine K. E., su kuria kartu gyvena trys metai, išgėrinėjo. Jis vienas buvo išgėręs gal pusę litro degtinės. Begeriant įvyko žodinis konfliktas. Virtuvėje paėmęs už sugyventinės suknelės pastūmė ją į koridorių, kur ji nugriuvo. Išeidamas jai dar sudavė keturis kartus kumščiais į veidą. Alkoholis darė savo. K. E. iš skausmo verkė, paskui rėkė. Jam dėl to gėda, pripažįsta kad blogai padarė, gailisi. Pažadu nesmurtauti, tvarkytis, nevartoti alkoholio. Sutiktų, kad jam būtų uždrausta vartoti alkoholį, sutiktų gydytis. Kiekvieną pavasarį jį darbdavys veža koduotis. Su nukentėjusiąja gyvens atskirai- jis dabar gyvena pas mamą, o nukentėjusioji gyvena kitame namo gale, name yra atskiri įėjimai.

Nukentėjusioji K. E. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamoje patalpoje. Bendro gyvenimo su kaltinamuoju nebemato, su juo nebendrauja, ieškausi kito buto. Kaltinamojo nebijo, tačiau nenori su juo matytis ir bendrauti. Kaltinamasis pavasarį važiuodavo koduotis vien dėl darbo, po to pusę metų negerdavo ir nesmurtaudavo, o smurtaudavo tik būdamas blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2018 m. liepos 23 d. nusikalstama veika: tarnybinis pranešimas dėl nustatyto smurto artimoje aplinkoje (b. l. 11- 13), iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), K. E. paaiškino, jog prieš ją smurtavo E. J.. K. E. po kaire akimi matoma kraujosruva, nubrozdinta dešinė alkūnė; liudytoja apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos K. E. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji su E. J. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, kartu gyvena tris metus. Po E. J. tėvo mirties (duomenys neskelbtini), E. J. pradėjo vėl gerti alkoholį, kilo nesutarimų. 2018 m. liepos 23 d. ji su E. J. gėrė degtinę. Kilusio konflikto metu E. J. pašoko, sugriebęs už suknelės ją stūmė lauk pro virtuvės duris, ji koridoriuje nugriuvo ant nugaros. Jai atsisėdus ant grindų E. J. abiem rankomis, kumščiais, sudavė tris ar keturis kartus į veidą, pataikė į nosį, į kairį žandą. Jai dėl to skaudėjo. Tose vietose, kur buvo suduoti smūgiai, atsirado kraujosruvos, skaudėjo (1 t., b. l. 42- 43); Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2218/2018(02), kurioje konstatuota, kad K. E. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 57).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, smurtinių veiksmų intensyvumas ir jų kiekis patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes, t. y. kad jo smurtinio pobūdžio veiksmai- stiprus stūmimas, nukentėjusiajai išlekiant į kitą patalpą, vėlėsnis daugkartinis sudavimas į gyvybiškai svarbią galvos sritį, sukels jo sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. J. 2018-07-23 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kadangi E. J. padarė jam šioje byloje inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką taip pat būdamas 2017-12-07 Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka (už nusikalstamą veiką padarytą 2017-11-27), todėl ankstesniam teismo sprendimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojus galioti BK 38 str. 4 d. pagrindu, sprendžiama dėl jo atsakomybės už abi padarytas nusikalstamas veikas. Įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Bausmės skyrimas.

E. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės– veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, jos baigtos, nesunkios, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; atsižvelgtina į padarytų veikų motyvus, tai kad smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį- moterį. Kaip charakterizuojantys duomenys vertintina tai, kad kaltinamasis praeityje baustas adm. tvarka, pažeidimai padaryti jam būnant neblaiviam, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 110- 112), praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 104- 105). Jis nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 116- 117), kaip paaiškino dirba pagal kvitus pas ūkininką. E. J. nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, tačiau registruotas (duomenys neskelbtini) PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (1 t., b. l. 115). Kaltinamojo padaryta antroji nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio- ji padaryta praėjus vos pusei metų nuo pirmosios nusikalstamo sveikos padarymo prieš tą patį asmenį.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmą kartą asmeniui, teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., turi būti skiriamos sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, nustatant tokius bausmės terminus ir skiriant tokius įpareigojimus (BK 48 str. 6, 7 d.), kurie įtakotų kaltinamojo elgesį ir suteiktų galimybę jam pasikeisti. Įvertinus tai, kad kaltinamasis registruotas (duomenys neskelbtini) PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jam pastoviai kyla problemų su alkoholio vartojimu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis (jo nusikalstamos veikos, administraciniai nusižengimai padaryti apsvaigus), paties kaltinamojo sutikimu teismo posėdžio metu, kad jam būtų uždrausta vartoti alkoholį, kas teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos jo elgesiui ir bausmės tikslams pasiekti, nes gydymas nėra niekaip suderinamas su alkoholio vartojimu, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.). Išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 str. 5 p., psichiką veikiančios medžiagos yra alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos.

Bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį (jos padarytos prieš tą patį šeimos narį), tai, kaltinamasis bylos duomenimis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, o anksčiau teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį (2 t., b. l. 111- 113), jo elgesiui įtakos neturėjo, Š. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 72² str.).

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltu. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2017-11-27 iki 2017-11-29 (2 t., b. l. 41- 42, 92) ir nuo 2018-07-23 iki 2018-07-25 (1 t., b. l. 1 t., b. l. 68- 71), viso keturios paros- BK 66 str.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 94). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Baudžiamojoje byloje saugomas CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 31), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307, 432 straipsnio 1 dalyje,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27), BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2018-07-23) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2017-11-27) 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas 2018-07-23) 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę– laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę– laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės metu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-27 iki 2017-11-29 ir nuo 2018-07-23 iki 2018-07-25 (keturias paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

E. J. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą- CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad E. J. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas