Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), gim. 1973 m. balandžio 6 d. Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Anykščių r., Viešintų sen., Didžiuliškių k., turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, teistas:

1) 1991-08-01 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1994-04-12 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, dalinai prijungus neatliktą bausmę pagal 1991-08-01 nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) 2004-10-29 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T(duomenys neskelbtini) žinodamas, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu yra įpareigotas mokėti lėšas savo vaiko Ž. P., gim. 1999 m. kovo 11 d., išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, nuo 2004 m. sausio 22 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą, nes vaiko neišlaikė, dėl ko nuo 2004 m. sausio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. susidarė 29 568,03 Lt įsiskolinimas.

K. T. (duomenys neskelbtini) kaltu neprisipažino ir parodė, kad teismas dėl santuokos nutraukimo įvyko jam nedalyvaujant, už akių. Jam teisme nebuvo sudaryta galimybių pareikšti savo nuomonę. Apie teismo sprendimą jis sužinojo tik gavęs raštą, kuriame jau buvo nustatyta beveik 7000 Lt skola. Tuo metu jis dar dirbo. Jam dirbant oficialiai, antstolis nuskaičiuodavo įsiskolinimą nuo atlyginimo. Tokiu būdu jis negavo dviejų atlyginimų iš eilės. Jis suprato, kad teismo sprendimas jį „paleido vėjais“. Prie sūnaus išlaikymo jis prisideda kiek išgali, kiek leidžia jo lėšos. Kai turėjo pinigų nupirko sūnui televizorių, drabužių. Supranta, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 500-600 litų. Jo sūnaus išlaikymui lėšas skiria valstybė. Oficialiai jis nebedirba nuo 2006 metų, t.y. nuo tos dienos kai negavo atlyginimo. Darbo biržoje užsiregistravo praeitais metais, t.y. praėjus beveik 5 metams po to, kai išėjo iš darbo. Pragyvena iš darbo biržos mokamų pinigų, yra remiamas draugų. Oficialių pajamų iš darbo jis negauna. Yra sveikas, nustatyto nedarbingumo lygio neturi. Jis turėtų rasti darbą, kad „į rankas“ gautų 3000 litų, tada jis galėtų išgyventi iš tokio atlyginimo atskaičius visus mokesčius. O dirbti, jei nieko neuždirbsi, nemato prasmės. Jis buvo gavęs pasiūlymą iš darbo biržos dirbti buhalteriu, bet jis jau yra praradęs kvalifikaciją tokioms pareigoms.

N. V(duomenys neskelbtini) parodė, kad ji buvusi kaltinamojo sutuoktinė. Jie išsiskyrė piktuoju. Apie skyrybų procesą buvęs sutuoktinis buvo informuotas, jam buvo siųsti šaukimai būtent tuo adresu, kur dabar jis gyvena ir kur jis buvo ir yra registruotas. Kadangi jo ten nerado, kaip ir reikalauja įstatymas, jis buvo informuotas per respublikinę ir rajoninę spaudą. Jis nuo pat pradžių pasakė, kad alimentų nemokės. Nukentėjusioji teismo sprendimu prisiteisė išlaikymą vaikui už tą laikotarpį, kurį kartu negyveno, kadangi jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Dėl jo tokio gyvenimo būdo, tai jis visą gyvenimą taip gyveno ir gyvena. Kai dar jie gyveno kartu, jis nesistengė dirbti. Jie butus keisdavo kas mėnesį, nes nesusimokėdavo už nuomą. Jai pinigus vaiko išlaikymui moka Garantinis fondas. Kaltinamasis, nors ir nesistemingai, bet prisideda prie vaiko išlaikymo. Kai vaikui buvo septyni metai, t.y. kai vaikas pradėjo eiti į mokyklą, jis nupirko vaikui televizorių, drabužių.

Liudytoja B. P. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs žentas. Pernai jis buvo atvažiavęs, pasiėmė sūnų trims - keturioms dienom. Šiaip retai atvažiuoja. Su sūnumi bendrauja telefonu. Vasaros metu sūnui Žygimantui reikėjo sportinės aprangos, nupirko. Kad vaiką pasiima kartą į metus, ji nemananti, kad tai yra rūpinimasis vaiku. Ryšį su sūnumi palaiko, pasikalba telefonu, bet pinigais nepadeda.

Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo matyti, kad iš T. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Ž. P., gim. 1999-03-11, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 21-22).

Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-3186-198/2004 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo išieškotojai V. P. iš skolininko T. P. buvo išduotas 2005-09-27 (b.l. 20).

Iš 2011 m. lapkričio 2 d. antstolės Nijolės Jutkienės pažymos matyti, kad T. P. nuo 2004 m. sausio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. Ž. P. išlaikymui V. D. skolingas 29 568,03 Lt (b. l. 26).

Iš byloje esančio 2011-08-29 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog Ž. P. iš Vaikų išlaikymo fondo yra išmokėtos išmokos, kurios sudaro T. P. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui 7860,52 Lt (b.l. 8-10).

Iš Lietuvos darbo biržos pateiktų duomenų matyti, kad T. P. į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrių atvyko 2010 m. spalio 13 d., nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 68).

Iš 2011 m. lapkričio 4 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymos matyti, kad T. P. 2011 m. liepos 1 d. buvo siūlyta siųsti gyvenimo aprašymą dėl įsidarbinimo apskaitininku UAB „Bacmetall“ (b. l. 72).

Iš 2012 m. vasario 21 d. UAB „Bacmetall“ pažymos matyti, kad T. P. į siūlytą darbo vietą nekandidatavo (b. l. 75).

Iš 2012 m. sausio 10 d. pažymos matyti, kad T. P. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. registruotas Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriuje (b. l. 77).

Iš 2012 m. vasario 7 d. UAB „Tromina“ pažymos matyti, kad T. P. jų įmonėje dirbo nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. sausio 5 d. Iš darbo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu) (b. l. 86).

Iš 2012 m. vasario 10 d. AB „Vilniaus lytagra“ pažymos matyti, kad T. P. šioje bendrovėje dirbo nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 4 d. Iš darbo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu (už pravaikštas) (b. l. 82).

Iš policijos registrų matyti, kad T. P. 2005 m. liepos 17-28 d.d. iš viso 4 kartus kirto Lietuvos sieną Šalčininkų tarptautiniame ir Krakūnų dvišaliame pasienio kontrolės punktuose (b. l. 86).

Iš 2012 m. sausio 20 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad T. P. paskirta socialinė pažyma laikotarpiui nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Išmokėta laikotarpiais nuo 2002 m. rugpjūčio iki 2003 m. liepos ir nuo 2011 m. balandžio iki 2011 m. gruodžio iš viso 5 743,32 Lt (b. l. 95, 99).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu, tačiau šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje, kaip jau buvo minėta, svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokių turtinių galimybių, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaikus. Kartu pažymėtina, jog atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies.

Kaip matyti iš byloje esančio teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-08-26 sprendimo, santuoka tarp T. P. ir V. P. nutraukta dėl T. P. kaltės. Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-08-26 sprendimą iš T. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Ž. P., gim. 1999-03-11, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta, kad V. P. 2005-09-27 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šis vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei Nijolei Jutkienei. Iš antstolės Nijolės Jutkienės 2011-11-02 rašto Nr. 0092/2006/00746/S-6039 matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal vykdomojoje byloje turimus duomenis nuo 2004-01-22 iki 2011-11-01 yra 29 568,03 Lt. V. D. (buvusi (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 21 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo Ž. P.. Vaikų išlaikymo fondo administracija per laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2011 m. birželio mėn. išmokėjo 7860,52 Lt Ž. P. išlaikymui. Po santuokos nutraukimo T. P. dirbo UAB „Tromina“, tačiau iš šios darbovietės 2006-01-05 buvo atleistas pagal LR DK 127 str. 1 d., t.y. darbuotojo pareiškimu. Nuo to laiko T. P. niekur nebedirbo. T. P. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, todėl turėdamas galimybes be pateisinamų priežasčių vengia mokėti išlaikymą savo sūnui Ž. P., gim. 1999-03-11. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, jog dirbti jam neapsimoka, nes visi jo uždirbti pinigai būtų nuskaičiuojami įsiskolinimui padengti. Teigė, jog pati valstybė verčia jį taip elgtis. Tokia kaltinamojo pozicija, kad jis negali dirbti ir už tai nieko negauti, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą). Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamasis nuo pat teismo sprendimo pateikimo vykdymui sąmoningai vengė išlaikyti sūnų, nedirbo, darbo neieškojo. Kaltinamasis teismui neįrodė, jog darbo ieškojo ir jo niekur nepriėmė. Kaltinamojo sveikata gera, yra jauno amžiaus ir darbingas. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamasis turėjo pajamų - gaudavo socialinę pašalpą, iš jo parodymų matyti, jog jis dirba įvairius pagalbinius darbus, nors verslo liudijimo nėra įsigijęs, tačiau teismo sprendimo nevykdo. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvada, jog T. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

K. T(duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. K. T. (duomenys neskelbtini) yra 39 metų amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, administracine tvarka baustas (b.l. 105-106), teistas (b.l. 109-111). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam T. P. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.1. 64), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu įpareigoti T. P. pradėti dirbti.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti T. P. neatlygintinai išdirbti 100 valandų, per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.