Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1483-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
1-1483-369/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1483-369/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28818-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 27 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. liepos 30 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė L. K. priklausančią auksinę grandinėlę 5 000 eurų vertės ir D. K. priklausančius 2 500 (duomenys neskelbtini) kronų, kas atitinka 222,50 eurų sumą. Tokiu būdu A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 90-100). Nurodė, kad teismo nagrinėjamo įvykio metu gyveno tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo pradėjęs vartoti narkotines medžiagas ir jam reikėjo pinigų. Kai jo sesuo L. K. su dukra D. sugrįžo iš (duomenys neskelbtini), jas pasitiko (duomenys neskelbtini) ir atsivežė į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Sesuo jam pasakė, kad atsivežė vyro auksinę grandinėlę į Lietuvą, nes bijojo, kad sūnus jos neparduotų. Jis žinojo, kad sesers dukra atsivežė kronų. Kai sesuo su dukra išėjo į miestą, likęs vienas namuose iš sesers kuprinės paėmė auksinę grandinėlę ir iš jos dukters kuprinės 2 500 kronų. Po to išėjo iš buto ir pagrobtą auksinę grandinėlę įkeitė (duomenys neskelbtini) stoties mikrorajono lombarde. Už grandinėlę gavo 1 600 eurų. Paimtas kronas iškeitė į eurus. Visus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms. Po šios vagystės daugiau į butą nebegrįžo. Su seserimi nebebendrauja. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Pateiktą civilinį ieškinį pripažįsta. Pastovios gyvenamosios vietos neturi. Šiuo metu niekur nedirba. Pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų ir jo mėnesio pajamos šiuo metu yra apie 300 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

L. K. 2022 m. rugpjūčio 1 d. su pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pareiškime nurodė, kad sugrįžus iš užsienio į butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apvogta brolio. Pavogta 61 gramų svorio auksinė grandinėlė, kurios vertė 5 000 Eur, ir iš dukters D. K. kuprinės ištraukta 2 500 kronų grynais. Brolis grandinėlę pardavė stoties lombarde už 1 677 Eur. Prisipažino padaręs vagystę (b. l. 1).

Apklausta 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2017 metais su savo vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji turėjo butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos tėtis. Pablogėjus tėčio sveikatai jį paguldė į pensionatą. 2022 m. apie balandžio mėnesį jos brolis A. K. apsigyveno šiame bute. Pirmus du mėnesius jis mokėjo už komunalines paslaugas, tačiau vėliau nustojo mokėti. Su broliu ji dažnai kalbėdavo. Brolis lankydavo jų tėtį. Brolis turėjo problemų su narkotikais. Jis gydėsi, buvo reabilitacijoje. Jos manymu, buvo atsistatęs. 2022 m. liepos 28 d. su dukra D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., jos parskrido į Lietuvą. Brolis jas pasitiko ir į (duomenys neskelbtini) atsivežė vairuodamas „X“ automobilį. Pirmomis dienomis viskas buvo gražiai. 2022 m. liepos 30 d. ji pastebėjo, kad iš kuprinės dingo jos mirusio vyro grandinėlė, o iš jos dukros kuprinės dingo 2 500 kronų (apie 250 Eur). Ji paklausė brolio, ar tai jis pavogė grandinėlę ir kronas. Iš pradžių brolis nenorėjo pripažinti. Jai pradėjus ant jo rėkti brolis prisipažino ir pasakė, kad nuvažiuos ir atveš grandinėlę. Brolis išvyko ir negrįžo. Tada ji paskambino į policiją. Nuo tos dienos brolio nematė. Jis rašė jai SMS žinutes, tačiau į jos skambučius neatsiliepė. Mano, kad tuos pinigus jis paėmė narkotikams arba sumokėti už „X“ automobilio nuomą. 2022 m. rugpjūčio 1 d. iš brolio į „Messenger“ gavo nuotrauką, kurioje matyti lombardo pirkimo pardavimo sutartis. Brolis jai paaiškino, kurioje vietoje yra tas lombardas, kur jis pardavė jos grandinėlę. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta grandinės suma 1 677 Eur. Daugiau brolis jai neberašė. Brolio pavogta jos mirusiojo vyro auksinė grandinėlė buvo 61 gramo, kurią ji vertina 5 000 eurų suma (b. l. 15, 17-18). Ikiteisminio tyrimo metu L. K. pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove (b.l. 27).

Apklausta 2022 m. lapkričio 3 d. nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. su mama atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini). Mama turėjo su savimi jos 2 500 kronų. Tuo metu mamos brolis žinojo, kad jos pinigai buvo kuprinėje. Mamos brolis matė, kaip ji mašinoje įsidėjo mamos paduotus pinigus ir paklausė, kiek pas ją pinigų, ar tai eurai ar kronos. Tuo metu mamos mašinoje nebuvo. Mama buvo nuėjusi gryninti pinigų. Mamos brolis A. K. jas paėmė iš oro uosto ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Kai grįžo namo, viskas buvo normaliai. Po dviejų dienų, liepos 30 dieną, kai ruošėsi važiuoti į kaimą, pastebėjo, kad kuprinėje nebuvo jos 2 500 kronų. Pinigai gulėjo kuprinės šoninėj kišenėj. Ji paklausė mamos, gal ji paėmė jos pinigus. Po to pastebėjo, kad dingo tėčio grandinėlė, kuri gulėjo mamos kuprinėje. Mama pradėjo klausti brolio, ar jis paėmė tuos daiktus. Brolis pasakė, kad ne, tačiau dar pasakė, kad paimtų viską. Mama pradėjo kaltinti brolį ir ji nenorėdama klausyti barnių išėjo pas draugę. Paimti 2 500 kronų yra jos pinigai, nes kiekvieną mėnesį (duomenys neskelbtini) ji gauna 1 250 kronų, kaip vaiko pinigus. Ji du mėnesius pinigų neleido ir juos taupė kelionei į Lietuvą. Jos pinigai gulėjo jos kuprinėje, tėčio grandinėlė gulėjo mamos kuprinėje (b. l. 43).

Iš byloje esančios 2022 m. liepos 20 d. UAB „Y“ lombardo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1.3693 (kopija) matyti, kad A. K. pardavė grandinėlę, kurios svoris 61,20 gr., praba - auksas 585, vertė – 1 683 Eur, šalių susitarimu aptarta pardavimo kaina 1 677 Eur (b. l. 25).

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo A. K. kaltė pilnai įrodyta tiek jo paties teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek nukentėjusiųjų L. K. ir D. K. parodymais, 2022 m. liepos 20 d. UAB „Y“ lombardo pirkimo – pardavimo sutartimi ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nurodytų daiktų vagystę jis įvykdė iš jam ir nukentėjusiajai L. K. priklausančio buto, todėl jo veiksmuose nėra įsibrovimo į patalpą kvalifikuojančio požymio.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. K. teisiamas jau 28 kartą. Byloje nėra duomenų, kad po 2014 m. gruodžio 12 d. jo atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio iki 2022 metų liepos mėnesio jo atžvilgiu būtų priimti kiti nuosprendžiai, tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad anksčiau A. K. buvo teisiamas už sistemingą nusikalstamų veikų nuosavybei vykdymą (b.l.133). Jo teistumai išnykę. A. K. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, jam paskirtos baudos nesumokėtos (b.l. 127).

Nagrinėjant bylą teisme A. K. pripažino, kad nors ir turi verslo liudijimą, tačiau šiuo metu niekur nedirba. Nurodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos. Šiuo metu apsistojęs (duomenys neskelbtini), esančiuose nakvynės namuose. Jis yra iš dalies darbingas, pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, A. K. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1-2 dalys ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Teismas netaiko A. K. atžvilgiu konfiskavimo instituto ir iš jo nekonfiskuoja valstybės nuosavybėn, kaip prašė teismo valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, piniginių lėšų -1 677 eurų, gautų realizavus lombarde pagrobtą nukentėjusiosios auksinę grandinėlę. Teismas mano, kad įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas ir nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį, kaltinamojo atžvilgiu pritaikius BK 72 straipsnį bei iš jo konfiskavus valstybės nuosavybėn 1 677 eurų, A. K. galimybės greitu laiku atlyginti visą ar bet dalį nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio tampa labai abejotinomis.

Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Šioje byloje nukentėjusioji L. K. pareiškė 5 000 eurų ir 2 500 (duomenys neskelbtini) kronų (222,50 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove (b.l. 27). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.) ir 5 222,50 eurų turtinė žala priteisina iš kaltinamojo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant A. K. sudaro 90 Eur ir prašė jas priteisti iš kaltininko.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje advokatas A. K. buvo paskirtas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, kai teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Kaltinamasis A. K. formaliai dirba pagal verslo liudijimą, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas iš šios veiklos nėra, jis neturi gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, kas patvirtina, kad jo finansinė padėtis labai sunki. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. K. yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. K. jos naudai 5 222,50 eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. K. netenkinti.

Išaiškinti A. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)@kaunoti.lt), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas