Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-2051-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
e2S-2051-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12381-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2051-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12381-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) viešosios įstaigos ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 38 124,23 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 38 124,23 Eur vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti. Nurodė, kad pagal 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. finansinę ataskaitą didžioji atsakovės gautinų pajamų dalis yra pirkėjų įsiskolinimai bei kitos gautinos sumos, kurios, nežinia, ar yra gautos. Atsakovė nėra pateikusi finansinės ataskaitos už 2017 metus, o remiantis paskutiniais duomenimis jos veikla nuostolinga. Taip pat nurodė, kad atsakovės turtui jau yra pritaikytas areštas kitoje byloje, ji nesutinka gera valia atlyginti nuostolių ieškovei, o visos šios aplinkybės padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl vertino, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad atsakovei yra pareikšta ne mažai reikalavimų tiek ginčo, tiek supaprastinto proceso tvarka, jos turtui jau yra taikytas areštas civilinėje byloje Nr. e2-15648-294/2018. Kadangi duomenų apie jos finansinę veiklą 2017 metais byloje nėra, o 2016 metų balansas rodo, kad atsakovė dirbo nuostolingai, didžiąją dalį jos turto sudarė trumpalaikis turtas, daugiausiai gautinos sumos, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškiniu reiškiama 38 124,23 Eur suma atsakovei yra pakankamai didelė ir egzistuoja didelė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė yra skolinga atsakovei už savo neatliktus įsipareigojimus ir yra gavusi reikalavimą atsiskaityti, todėl laikytina, kad šis ieškinys piktnaudžiavimas teise ir ieškovės siekis išvengti prievolės atsakovei. Atsakovė yra absoliučiai moki, turi pilną veiklos draudimą ir yra kreditorė didesnei nei 2 500 000 Eur sumai, neturi didelių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, jos lėšos ir turtas nėra areštuoti ar kitaip apriboti, veikla vykdoma visa apimtimi, todėl abejoti jos mokumu nėra jokių pagrindų ir priežasčių. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės nurodytai sumai, kai ta suma jokia apimtimi neatitinka realių įsiskolinimų, o ir atsižvelgiant į ieškovės įsiskolinimą atsakovei, nėra teisiškai pagrįsta ir teisinga.

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas nustatė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir egzistuoja didelė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apaugos priemones. Atsakovė nepaneigė realios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovės teiginiai, kad „lėšos ir turtas nėra areštuoti ar kitaip apriboti“ yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi nuo dienos, kai ieškovė pateikė ieškinį, atsakovei yra pritaikyti net keletas turto areštų. Šioje civilinėje byloje reikalaujama iš atsakovės atlyginti tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės sumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, už kuriuos yra atsakinga atsakovė, todėl atsakovės teiginiai, esą nuostoliai nėra realūs, yra nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Pasisakydamas dėl UAB „VSA Vilnius“ ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė siekia nuostolių atlyginimo dėl netinkamų atsakovės pareigų vykdymo pagal sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo. Prie ieškinio pridedami įrodymai, kuriais ieškovė siekia pagrįsti ieškinio reikalavimą, nuostolių atsiradimo faktą. Įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Taigi, to pakanka sprendžiant, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, taip įvykdydama CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliantė taip pat nesutinka ir su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimu – grėsmės būsimo sprendimo įgyvendinimui. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šiuo atveju, apeliantė ne tik, kad nepateikė teismui papildomų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl sunkios atsakovės finansinės padėties, bet ir pateikia teismui akivaizdžiai melagingus teiginius. Skunde nurodoma, jog apeliantės atžvilgiu jokie kiti areštai nėra taikomi, nors iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad šiuo metu atsakovei laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) pritaikytos ir civilinėse bylose Nr. e2-15648-294/2018, e2-21879-809/2018, e2-20029-608/2018, e2-4046-653/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o apskritai pačių bylų, kuriose atsakove patraukta VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ yra dar daugiau. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju 38 124,23 Eur reikalavimas laikytinas dideliu atsakovei. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, paduodama atskirąjį skundą, galėjo paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jai nėra didelė, pateikdama duomenis, įrodančius jos (gerą) turtinę padėtį, tačiau kaip minėta – apeliantė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodė, jog jos turtinė padėtis yra gera (CPK 13, 178, 314, 338 straipsniai). Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės nurodytai sumai, kai ta suma jokia apimtimi neatitinka realių įsiskolinimų, o ir atsižvelgiant į ieškovės įsiskolinimą atsakovei, nėra teisiškai pagrįsta ir teisinga. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikydamas atsakovės turto areštą, areštavo ieškinio sumą atitinkantį turto dydį. Ši laikinoji apsaugos priemonė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, užtikrina proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tai, kad atsakovė teigia turinti priešpriešinių reikalavimų ieškovei šiuo atveju nėra aktualu, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikytomis šioje byloje, yra siekiama užtikrinti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą (38 124,23 Eur nuostolių atlyginimą), o ne atsakovei. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas