- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1-1940-651/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Kaltinamasis
- G. V.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. 2012-02-29, apie 18.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, išplūdo M. V. necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, bei tyčia, be jokios priežasties, savo galva vieną kartą smogė M. V. į galvą, rankomis smogė jam į nosį ir vieną kartą spyrė į galvą, dėl ko šis prarado samonę, tuo padarė nukentėjusiajam lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu elgesiu G. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis G. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-02-29 buvo grįžęs iš darbo, išeidinėjo iš namų ir 1-ojo aukšto laiptinėje susitiko nukentėjusįjį su draugais, papriekaištavo jam, kad jis nuolat palieka šiukšlynus, taip pat papriekaištavo ir dėl to, jog prieš pora savaičių jis buvo užpuolęs jo žmoną, jai grasino, buvo labai išgąsdinęs vaikus, kurie net bijojo išeiti į kiemą, pasakė jam, kad negrasintų žmonai ir taip tarp jų įvyko apsižodžiavimas, abu apsikeikė ir tada nukentėjusysis jam smogė į veidą, jis nuo smūgio nukrito, kai atsikėlė išėjo į lauką ir pamatė nukentėjusįjį su tais pačiais draugais prie namo kampo, nukentėjusysis toliau jį plūdo, grasino, o jis nuėjo į stotelę, nes ruošėsi važiuoti pas draugą. Teigia, kad tą dieną buvo truputį neblaivus, tačiau tai įtakos jo veiksmams tikrai neturėjo. Iki 2012-02-29 jie su nukentėjusiuoju nesipyko, tačiau buvo toks konfliktas, kai jis susipyko su jo žmona, ją užsipuolė, gąsdino, kad nuveš į mišką, tuomet jie dėl to policijoje parašė pareiškimą, tačiau joks tyrimas dėl to nebuvo atliktas. Nežino kaip nukentėjusysis susižalojo, tačiau kaltės nepripažįsta, kadangi jis pareiškimą parašė tik praėjus 9 dienoms, todėl mano, kad per tą laiką jį galėjo sumušti bet kas. Taip pat nurodė, kad tą dieną nukentėjusysis jį sumušė, jam buvo ištinęs žandas, Panemunės PN rašė pareiškimą, bet iš ten jis buvo persiųstas į Petrašiūnų PN, o ten jį atmetė ir pasakė, kad jis kreiptųsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jų susitikimas su nukentėjusiuoju vyko pirmo aukšto laiptinės hole, o ne kieme. Be jo ir nukentėjusiojo jų konfliktą matė tik keturi nukentėjusiojo draugai, kuriuos žino iš matymo, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Į konfliktą jie nesikišo, nors tiksliai pasakyti negali, kadangi smūgį pajuto netikėtai, gal dar sudavė ir vienas iš jų. Po smūgio buvo praradęs sąmonę, o atsikėlęs išėjo į lauką. Teigia, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, tik abu kartu keikėsi. Laiptinė yra prieinama daugeliui žmonių, tačiau tuo momentu niekas nėjo. Negalvojo, kad su kaimynu vienas kito atžvilgiu rašys pareiškimus, tačiau pareiškimą parašė po to, kai jo atžvilgiu pareiškimą parašė nukentėjusysis. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nieko nukentėjusiajam nesugadino.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei rašytine medžiaga:
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. 2012-02-29 apie 18.00 val. jis kartu su E. K. ėjo link namų, priėję prie laiptinės sustojo pailsėti, kadangi E. po avarijos vaikščiojo su ramentais, jam buvo sunku eiti. Jiems sustojus iš kiemo pusės atėjo kaltinamasis, priėjo prie jų, pasisveikino, paspaudė ranką. Jie kalbėjosi, viskas buvo gerai, kol kaltinamasis nepradėjo sakyti, koks jis blogas, kokia jo motina kalė ir žiurkė, nes nesutaria su jo žmona. Jis jam pasakė, kad į jų reikalus nesikiša, tada jis jį išvadino gaidžiu, daunu, smogė iš galvos jam į galvą, nuo ko jis nukrito ir prarado sąmonę, o kas buvo po to, nežino. Kai atsigavo, buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba, kuri jį išvežė į klinikas. Konflikto metu suduoti jam gal ir būtų galėjęs, tačiau nesuspėjo sureaguoti, nesitikėjo to smūgio. E. jam sakė, kad kai jis nugriuvo, kaltinamasis dar jį spardė, gal tuomet ir sužalojo jam koją. Kuomet kaltinamasis jam sudavė galva į galvą, krentant smogė dar kartą, tik nežino su ranka ar koja. Iki šio įvykio jų santykiai su kaltinamuoju buvo geri. Teigia, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir viskas vyko kieme prie įėjimo, o ne viduje hole. Kaltinamojo elgesys skiriasi – kai jis yra blaivus, niekada nieko nepadarys, bet, kai išgeria, tuomet pasikeičia. Mano, kad kaltinamojo žmona per langą nieko negalėjo matyti, kadangi jų langai yra į kitą pusę. Nurodė, kad buvo dviese su E. K., daugiau draugų nebuvo. Jeigu būtų buvęs su draugais, tai kaltinamasis net nebūtų puolęs. Buvo atvejis, kuomet jis buvo su penkiais draugais laiptinėje, kaltinamasis ėjo pro juos, pradėjo kabinėtis, tačiau pamatė, kiek jų yra ir pabijojo. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1017,40 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro striukė, kurią buvo pirkęs Anglijoje, ji gražinta, tačiau visa suplėšyta, sudraskyta, taip pat buvo suskaldytas laikrodžio stikliukas ir telefono ekranas. Kaip buvo suplėšyta striukė ir sudaužytas stikliukas nežino, nes tuo metu gulėjo be sąmonės. Laikrodžio stikliuko keitimas kainuoja 80 Lt, o striukės kaina 257,40 Lt. Mobiliojo ryšio telefono garantiniame netaiso, kadangi jis sugadintas dėl jo kaltės, todėl taisykloje paklausė kiek kainuos, ten jam pasakė, kad kainuos 560 Lt. 5000 Lt neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai dėl sužaloto veido, skausmas, išgyvenimai, buvo pažeista kairės kojos girnelė ir kelio meniskas, reikia operuoti, pastoviai jaučia skausmą. Medikams aprodė visą kūną, tačiau jie pasakė, kad gal sportuodamas pasitempė ir to į išvadą nerašys, nes ten nėra mėlynių, tačiau jis jiems skundėsi skausmu.
Liudytojas E. K. parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas, o kaltinamąjį žino tik iš matymo. 2012-02-29 susitiko su nukentėjusiuoju, ėjo pas jį į namus, prie laiptinės susitiko jo kaimyną, jie pasisveikino. Priėjus prie laiptinės jie užlipo ant laiptų pailsėti, kadangi jis buvo po avarijos ir jam buvo sunku vaikščioti. Tuomet kaltinamasis pradėjo negražiai vadinti M. mamą ir smogė jam su galva į galvą, M. nugriuvo ir tada jis jį spardė. Jautėsi, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis tuo metu nieko negalėjo padaryti, tačiau kai M. nustojo mušti, iš paties M. telefono paskambino jo mamai, ji atėjo ir netrukus atvyko medikai. Telefono ekranas buvo įdužęs, tačiau telefonas veikė. Ar vėliau Mykolas skundėsi skausmais negali pasakyti, kadangi po avarijos dingsta atmintis, todėl visų aplinkybių nepamena.
Liudytoja R. V. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, o kaltinamasis –kaimynas. Tą vakarą jai buvo suleisti vaistai, ji miegojo, kai suskambo telefonas, atsiliepė, išgirdo rėkiantį vaikiną, kuris pasakė, kad ji leistųsi į apačią, nes sudaužė M.. Paklausė, kas sudaužė, tai pasakė, kad tas, kuris pastoviai guli, nes kaimynas G. V. dažnai išgeria ir guli kur papuola. Dar pasakė, kad M. be sąmonės, tada ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, apsirengė, išėjo į pirmojo aukšto fojė ir pamatė kraujo baloje gulintį M., jo nosis buvo kreiva, nubrozdintos rankos. E. pasilenkęs jį tąsė, ji bandė jį pasodinti, nes iš E. buvo mažai naudos, kadangi jis buvo po avarijos, sunkiai vaikščiojo. M. vienu metu lyg atsigavo, tačiau ir vėl susmuko, per tą laiką atvyko policija ir greitoji pagalba. E. pasakė policijai, kad kaltinamasis išbėgo iš laiptinės, tada M. nunešė į greitąją. M. buvo lūžusi nosis, ją reikia operuoti, taip pat buvo sužalota koja. Policija važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ieškoti kaltinamojo, o juos nuvežė į klinikas, ten prileido vaistų ir naktį jie grįžo į namus. Įvykio metu buvo sugadintas sūnui dovanotas laikrodis, kuris buvo pirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje, sudaužytas telefono ekranas, suplėšyta striukė. Anksčiau konfliktų tarp sūnaus ir kaltinamojo nebuvo, tik su ja jis nesisveikindavo, o su M. viskas buvo draugiškai, visos bėdos prasidėjo nuo sausio mėnesio, kai jo sutuoktinė veržėsi pas ją į butą, grasino, kad apipils ją sieros rūgštimi, ji kvietė policiją, santykiai su kaltinamojo žmona nėra geri, o su kaltinamuoju buvo geri iki tol, kol ji kreipėsi į policiją. Pirmas sūnaus užpuolimas buvo prieš 2 savaites iki šio įvykio, bet sūnus buvo su draugais ir kaltinamasis išsigando. Nurodė, kad jų buto langai yra į kiemo pusę, kur viskas vyko, o Vaičiakauskų buto – į priešingą pusę.
Liudytoja R. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Konfliktas tarp jos vyro ir nukentėjusiojo vyko apie 17-18 val. pirmojo aukšto hole, vyras pamatė M. stovintį su draugais, jie apsižodžiavo, vyras pasakė jam dėl jos, kad negąsdintų, nes jie yra parašę pareiškimą policijoje, dėl ko ir įvyko konfliktas, o kai norėjo tyrėjai šias aplinkybes pasakyti, niekas į ją nekreipė dėmesio. Teigia, kad jos vyras tą dieną buvo truputį išgėręs. Anksčiau konfliktas yra įvykęs tarp jos, M. ir jo motinos, o apie šį konfliktą vyras jai pasakė paskambinęs telefonu. Ji pati nėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nes buvo namuose su vaikais, tačiau buvo nuėjusi pas tėvus į butą ir per virtuvės langą matė, kaip vyras ėjo link gatvės, o M. buvo su draugais, atrodė gerai, kraujo nesimatė, stovėjo ir rėkavo, iš viso jų buvo 4-5. Vyras sakė, kad jie pešėsi hole, o, kai jie buvo kitoje pusėje, ji juos jau matė pati. Per langą matė kiemą, tačiau įėjimo į laiptinę nematė, nes jis buvo iš šono. Apie tai, kad buvo kviesta greitoji ir, kad nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, sužinojo iš kaltinamojo akto. Tą vakarą vyro nematė, o kitą dieną pamatė, kad jo žandas ištinęs, sakė, kad iš vakaro jį sumušė M..
Liudytoja N. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Tą dieną apie 18 val. buvo susitikusi žentą prie sustojimo, liepė jam vykti į traumatologinį, nes buvo ištinęs žandas. Jis pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir M.. Sakė, kad jie buvo penkiese, jis liepė jiems nešiukšlinti, gynė savo žmoną, jie susikivirčijo ir M. jam trenkė. Visą tai žino iš žento pasakojimo, su juo tada kalbėjo apie 10 minučių. Maždaug po 5 minučių grįžusi namo nematė nei M., nei greitosios pagalbos, nei policijos, kieme lakstė vaikai, tačiau daugiau nieko nebuvo, kraujo taip pat nematė. Namuose iš dukros sužinojo apie įvykį, nes jai G. skambino ir pasakė, kad buvo konfliktas. Nurodė, kad ji gyvena 50-ame bute, o 51-ame gyvena G. tėvas ir sesuo, šių butų langai yra į skirtingas puses.
2012-03-01 pareiškimu, 2012-03-09 protokolu pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad M. V. pranešė apie tai, jog 2012-02-29, apie 18.20 val., kaimynas G. V. jį išplūdo necenzūriniais žodžiais bei sumušė. Įvykio metu buvo suplėšyta striukė, sudaužytas laikrodžio stiklas bei mobiliojo telefono ekranas (b.l. 2, 4).
2012-03-01 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba 2012-02-29 į Kauno klinikas iš namų pristatė M. V., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas. Diagnozuotas veido sumušimas, po apžiūros paleistas į namus. Policijos pajėgos išsiųstos 2012-02-29 18.41 val. (b.l. 3).
2012-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, kuriame ties įėjimu ir ant laiptų buvo matyti tamsiai rudos spalvos dėmės (b.l. 5, 6).
Specialisto išvada Nr. G 696/12(02) nustatyta, kad M. V. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 10).
2012-02-29 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad GMP kvietimo priėmimas užfiksuotas 18.36 val., perdavimo laikas – 18.37 val., išvykimo laikas – 18.38 val., atvykimo laikas – 18.43 val., grįžimo laikas – 19.13 val. (b.l. 13, 14).
Daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais, kuriais nustatyta, kad buvo pateikta ir apžiūrėta juodos spalvos striukė „Fishbone“, fiksuoti striukės sugadinimai (b.l. 15-18).
Daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais, kuriais nustatyta, kad buvo pateikti ir apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ bei laikrodis „Q&Q Quartz“. Fiksuotas mobiliojo ryšio telefono sugadinimas (b.l. 19-23).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo pateiktas dokumentas be pavadinimo, kuriame užrašytas pateikto telefono modelis, IMEI, SIW ir kita informacija (b.l. 25).
Apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas rankinis laikrodis „Q&Q Quartz“, fiksuotas stikliuko skilimas( b.l. 27-29). Daiktai grąžinti M. V. (b.l. 30).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu ir kitais įžūliais veiksmais. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Pažymėtina, kad šį nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink kitų žmonių nėra. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sąmyšis. Pažymėtina ir tai, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles, jeigu veikoje yra nusikaltimo, už kurį numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis gina tokią vertybę, kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką panaudojant fizinį smurtą paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. V. 2012-02-29, apie 18.20 val., viešoje vietoje, išplūdo M. V. necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, bei tyčia, be jokios priežasties, savo galva vieną kartą smogė M. V. į galvą, rankomis smogė jam į nosį ir vieną kartą spyrė į galvą, dėl ko šis prarado samonę, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo kaltės neigimas vertintinas kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo M. V., įvykio vietoje buvusio liudytojo E. K. parodymams, liudytojos R. V. parodymams bei rašytiniams įrodymams. Nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo E. K. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis G. V. užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį viešoje vietoje – R. Kalantos g. 87 namo kieme, prie įėjimo į laiptinę, tai patvirtino ir liudytoja R. V., kuri iškvietė medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad M. V. buvo užpultas 2012-02-29, greitoji medicinos pagalba jam buvo kviesta 18.36 val. ir jis iš įvykio vietos nugabentas į LSMUL VšĮ Kauno klinikos priėmimo skyrių. Policijos pareigūnams apie viešosios tvarkos pažeidimą pranešta 2012-02-29 18.35 val., policijos pajėgos išsiųstos 2012-02-29 18.41 val. Nors kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo su 4-5 draugais, kurių negalėjo įvardinti, o liudytoja R. V. parodė, kad po konflikto per virtuvės langą matė, kaip vyras ėjo link gatvės, o Mykolas buvo kieme su draugais, atrodė gerai, kraujo nesimatė, jis stovėjo ir rėkavo, teismas sprendžia, jog šie liudytojos parodymai yra visiškai paneigti teisme ištirtų įrodymų visetu (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, specialisto išvada), todėl teismas šios liudytojos parodymais nesivadovauja. Liudytojos N. D. parodymus teismas laiko neinformatyviais, kadangi ji įvykio nematė, apie buvusį konfliktą sužinojo iš kaltinamojo ir dukros R. V..
Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad savo veiksmais G. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, jog kaltinamasis „pagrasino su juo susidoroti, sunaikinti namus, kuriuose jis gyvena“, kadangi šių aplinkybių teismo posėdžio metu nei nukentėjusysis nei liudytojai nenurodė.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1017,40 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro 257,40 Lt vertės striukė, kurią buvo pirkęs Anglijoje, ji gražinta, tačiau suplėšyta, taip pat buvo suskaldytas 200 Lt vertės laikrodžio stikliukas ir 560 Lt vertės telefono ekranas. Neturtinę žalą sudaro patirti nepatogumai dėl sužaloto veido, skausmas, išgyvenimai, buvo pažeista kairės kojos girnelė ir kelio meniskas, reikia operuoti, nukentėjusysis pastoviai jaučia skausmą.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dėl 1017,40 Lt turtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu sugadintas 200 Lt vertės laikrodis veikia, tačiau buvo suskaldytas laikrodžio stikliukas, taip pat nurodė, kad stikliuko keitimas kainuoja 80 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikrodis nėra nepataisomai sugadintas, turtinės žalos dydį dėl laikrodžio sugadinimo sumažina iki 80 Lt.
Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamojo G. V. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam M. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus dėl sužaloto veido, skausmą, išgyvenimus, todėl prašoma piniginė kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, neturtinės žalos dydis M. V. nustatytinas 5000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo G. V. (LR CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis G. V. padarė tyčinį nesunku nusikaltimą (BK 11 str.), neteistas (b.l. 71), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 72), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninė stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 78), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 80), dirba. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti G. V. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti bausmę – 10 MGL t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.
Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Priteisti iš G. V. M. V. naudai 897,40 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Lt 40 ct) turtinės žalos bei 5000 Lt (penkis tūkstančius Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.