Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-11-22 · Administracinė byla Nr. eI-10559-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
eI-10559-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02395-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Atsakovas
G. A.
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-10559-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02395-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant atsakovui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui G. A. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. A. 662,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2020-04-20.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad 2012-05-01 Vilniaus rajono savivaldybė įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-301 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, bei Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (toliau 2009 m. Rinkliavos nuostatai). Patvirtinusi 2009 m. Rinkliavos nuostatus, pareiškėja nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimas Nr. T3-301 pakeistas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-12-23 sprendimu Nr. T3-507 „Dėl 2009-09-30 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-301 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių ir Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T3-514 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ yra patvirtinti, šiuo metu galiojantys Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2016 m. Rinkliavos nuostatai), kurių 10 punkte reglamentuota, kad vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovui G. A. iki 2020-04-20 nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2020-04-20 – 662,11 Eur. Per šį laikotarpį mokėtojas mokėjimų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neatliko. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo ir raginimai, tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas G. A. teismo posėdžio metu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas buvo renovuojamas iki pat jo pardavimo. Pastate niekas negyveno, taigi komunalinės atliekos nesusidarė ir atliekų konteineris nebuvo pastatytas. Pažymėjo, kad šiuo atveju teismas turėtų taikyti Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintą senaties terminą.

Prašymas patenkintinas iš dalies.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybai patvirtinus 2009 m. Rinkliavos nuostatus ir 2016 m. Rinkliavos nuostatus, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes jis nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą.

Iš į bylą pateikto 2022-09-28 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti kad atsakovui G. A. iki 2020-04-20 nuosavybės teise priklausė Pastatas - Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovas atitinka 2009 m. Rinkliavos nuostatose ir 2016 m. Rinkliavos nuostatose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą, nes jis nuosavybės teise iki 2020-04-20 valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad jis nurodytu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, pastatas buvo rekonstruojamas ir negyvenamas iki pat jo pardavimo.

Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto būklė ginčo laikotarpiu – nebaigtas statyti, baigtumas - 80 proc. Minėtais duomenimis nustatyta, kad duomenys apie statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 2021-10-04.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad apskaičiuojant vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektą buvo skaičiuojamos pastovioji ir kintamoji dedamosios dalys. 2016 m. Rinkliavos nuostatų 45 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, išskyrus nuostatų 34 punkte nustatytais atvejais. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas, Pastatas - Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal aukščiau minėtą reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kyla pareiga mokėti vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-12-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

Kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-12-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 pažymėjo, kad pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

2016 m. Rinkliavos nuostatų 47 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama mišrių komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebuvo naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus garažų paskirties) objektu. Vietinės rinkliavos mokėtojas, kurio nekilnojamojo turto (išskyrus garažų paskirties) objektas buvo nenaudojamas ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis, savivaldybės administracijai pateikia prašymą kartu su elektros energijos tiekėjo pažyma apie sunaudotą elektros energijos kiekį nekilnojamojo turto objekte arba seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažyma, įrodančia nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą (išskyrus gyvenamosios paskirties objektams). Vietinės rinkliavos kintamoji dalis neskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu per vieną ketvirtį, už kurį vietinės rinkliavos mokėtojas prašo netaikyti kintamosios dalies, nebuvo sunaudota daugiau nei 35 kWh elektros energijos (arba atitinkamai 140 kWh elektros energijos per metus) (2016 m. Rinkliavos nuostatai 48 p.).

Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo seka, jog kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021, 2021-04-07 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas pareiškėjai būtų deklaravęs nesinaudojimo ginčo nekilnojamojo turto objektu faktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie vietinės rinkliavos lengvatos taikymą atsakovo atžvilgiu. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, teisėtai bei pagrįstai buvo apskaičiuota ir vietinės rinkliavos kintama dalis.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pagrįstas.

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., LVAT 2015-04-07 nutartį byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (žr., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2020-04-20. Pareiškėja prašymu į teismą kreipėsi 2022-10-05, todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2022 m. ir tris praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2020-04-20.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-04-20 buvo priskaičiuota 129,50 Eur (99,12 Eur + 30,38 Eur) vietinės rinkliavos (pastoviosios ir kintamosios dalies) mokesčio suma, kurios jis nesumokėjo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjos reikalavimas mažintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 129,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-04-20.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos naudai 129,50 Eur (vienas šimtas dvidešimt devyni eurai, 50 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis