Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, bylos teisena R. L. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo R. L. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir pripažinti R. L. kaltu padarius šį pažeidimą bei skirti sankcijoje ribose numatytą baudą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus. Skunde nurodoma, kad pareigūno įžeidimo objektyvusis požymis - valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Skunde nurodo, kad įstatyme nėra numatytų aplinkybių, kurios pateisintų pareigūno įžeidinėsimą, todėl nei galimi pareigūnės padaryti procesiniai pažeidimai, nei didelis asmens susijaudinimas nėra atsakomybę šalinančios aplinkybės.Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepatikimais laikė liudytojos I. K. parodymus, nurodydamas, kad ji yra įžeistosios pareigūnės kolegė, viršininkė, nes jos šališkumo nepatvirtino net pats R. L., be to, liudytoja parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. O skundo autoriaus nuomone, patraukto atsakomybėn asmens artimųjų parodymai kelia abejonių, nes jie vertintini kaip siekimas padėti R. L. išvengti atsakomybės. Skunde taip pat nurodoma, kad konfliktas užfiksuotas saugos kamera, kurioje matyti, kad įvykio metu pro minėtą kabinetą praėjo kiti pareigūnai – G. B., K. B., J. T., kurie taip pat galėjo matyti ir girdėti konfliktą ar jo dalį, todėl prašo šiuos asmenis iškviesti ir apklausti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. L. prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas įrodymus vertino teisingai ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant R. L. veiksmuose ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymių. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai ir neišsamiai vertino bylos duomenis. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiąją bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nebuvimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.R. L. savo kaltės dėl policijos pareigūnų įžeidimo nepripažino ir parodė, kad dėl tėvo mirties buvo susijaudinęs, nuvažiavus į policijos komisariatą, pareigūnė pasakė, kad lavonas išvežtas į Kaspiną, jam atrodė, kad taip neturėjo būti pasielgta, kad turėjo paskambinti artimiesiems, todėl jis, suprasdamas, kad pareigūnės veiksmai nebuvo tokie, kokie turėtų būti atlikti, paklausęs jos, ką ji baigusi, pasidomėjęs, kodėl ji nepaskambino jam. Kad būtų pavadinęs pareigūnę ,,avimi ir durne“, neatsimenantis, tokių žodžių nesakęs. Nukentėjusioji, policijos pareigūnė E. Š. nurodė kitokias aplinkybes, kad pas ją į kabinetą įėjo trys asmenys, buvo agresyviai nusiteikę, neprisistatė, iš karto pradėjo ant jos šaukti, rėkauti, pasakė iš karto - ką, paskambinti nereikia, maišą ant gatvės radai. Ji liepusi nusiraminti, paaiškinusi, kad žmogaus ant gatvės palikti nereikėjo, reikėjo iš vietos iš karto paimti, kad ilgai negulėtų. Atėjo kriminalinio skyriaus viršininkė I. K., prie jos, jos akivaizdoje asmuo nenusiramino, pradėjo rėkauti, įžeidinėti, pavadino avimi, pasakė – ką tu esi baigusi, išvadino ,,durne“, ji dėl to patyrusi stresą, dėl ko negalėjusi kurį laiką atlikti savo darbo. Viskas greitai vyko, ta sumaištis, ji liepusi nusiraminti, bet asmuo toliau nenusiramino. Kai pasakė tuos žodžius, ji tuo metu iš viso nesusigaudžiusi, stresą patyrusi. Ji savo pareiga atlikto tinkamai. Kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas po to, kai R. L. kreipėsi su skundu į generalinę prokuratūrą, nežinanti, neturinti jokios informacijos. Kodėl pradėta byla vėlai, kad jos tarnybinis parašytas kovo mėnesį, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas balandžio 12 dieną, nežinanti. E. Š. versiją palaikė liudytoja I. K., kuri apklausta teismo posėdyje parodė, kad yra Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausia tyrėja. Nukentėjusioji šiuo metu yra jos pavaldinė, jų santykiai tarnybiniai. Įvykio dieną ji užėjo į operatyvinės grupės kabinetą, ten jau buvo didelis triukšmas, garsiai rėkė R. L., iš triukšmo girdėjusi tokius žodžius - kaip „avie, ar nemoki elgtis telefonu, ką tu baigusi“, jis tą savo kalbą toliau tęsė, nes vienas tiktai ir kalbėjo. Atsimenanti, kad tyrėja paaiškino, kad rastas lavonas neturėjo prie savęs asmens dokumentų, nebuvo žinoma asmenybė. Visą tą laiką tai tikrai nepertraukiamai rėkė, vis tuos pačius žodžius – „avie, durne“ pasakė. Kiek ji buvusi, tai gal truko kokią minutę laiko tas visas sąmyšis. Kabinete buvo ji ir tyrėja E. Š. bei R. L., jo sutuoktinė ir mama. Liudytojos įsitikinimu, šie asmenys įžeidimo žodžius turėjo girdėti, nes kabinetas nėra didelis. Kai ji užėjusi, jau buvo konfliktas, ji nebuvo konflikto pradžioje, šituos žodžius ji tikrai išgirdusi, nes jis juos kartojo pastoviai. Kad kartojo pastoviai tuos žodžius, kad tarnybiniuose to nėra, ji nežinanti, kaip ten išsireiškusi, trumpai surašiusi, atėjusi į teismą, paliudijusi. Būtent tokiais šių pareigūnių parodymais ir grindžiamas kaltinimas bei Institucijos skundas, siekiant įrodyti, jog R. L. pavadino E. Š. „avimi ir durne“, tokiais savo veiksmais įžeidė pareigūnę. Tačiau teismui ištyrus visus bylos duomenis ir juos sugretinus, skundžiamame nutarime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad E. Š. ir I. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės nėra objektyviai atitinkančios įvykio metu buvusią situaciją.Apklausiamos teismo posėdyje liudytojos J. L. ir J. L. parodė, kad trise, kartu su R. L. nuvažiavę į policiją, nuėję į pirmą pasitaikiusį kabinetą, jame buvo pareigūnė. Jiems įėjus ir pasakius, dėl ko atvyko, pareigūnė nemandagiai, kramtydama gumą pasakė, kad mirusysis išvežtas į (duomenys neskelbtini). J. L. pasakė jai ,,ką, maišą radot ant gatvės“, pareigūnė pastūmė maišelį, su mirusiojo daiktais. Jos matė, kad R. L. susinervavo, dėl tokios pareigūnės elgesio, jis paklausė ,,ką tu esi baigusi“, daugiau R. L. nieko jai nesakė ir jie visi išėjo iš kabineto. Žodžių ,,avis, durnė“ jos negirdėjo.Taigi, neginčijamai nustatyta tik ta aplinkybė, kad R. L. paklausė pareigūnės ,,ką tu baigus?“, kas, vertinant situacijos kontekste, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinta kaip jos darbo kritika ir laikytinas kritikos ribų peržengimu, bei jos įžeidimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat teigiama, kad R. L. įžeidė policijos pareigūnę E. Š. pavadindamas ,,avimi“, ,,durne“ kurie laikytini įžeidimu. Tačiau aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad būtent dėl šių R. L. atliktų veiksmų byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų. Kaip jau minėta trečiajame nutarties punkte, situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių, yra gaunama skirtinga informacija, kaip yra ir šiuo atveju, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nurodė, kad teismas be pagrindo šališkais laikė liudytojos I. K. parodymus, nes ji yra pareigūnė, su nukentėjusiąja ją sieja tik tarnybiniai santykiai, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas patvirtina jos parodymų teisingumą. Ir tuo pačiu kėlė abejones dėl patrauktos atsakomybėn asmens šeimos narių parodymų teisingumo. Su tokiais argumentais sutikti negalima. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens artimųjų giminaičių parodymai gali būti vertintini, kaip bandymas padėti išvengti administracinės atsakomybės, tik tuo atveju, kai jų parodymus neginčijamai ir neabejotinai paneigia kitos bylos aplinkybės, kadangi nei vieno asmens parodymai neturi viršenybės prieš kito. Tačiau nukentėjusiosios policijos pareigūnės parodymus patvirtina tik jos viršininkės I. K. parodymai. Jokių kitų įrodymų, kuriais būtų galima patikrinti šios liudytojos ir nukentėjusiosios parodymus nėra. Abejoti liudytojos I. K. parodymais duoda pagrindo ir jų neatitikimas pačios nukentėjusiosios E. Š. parodymams. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad girdėjo, kaip R. L. nepertraukiamai rėkė, nesivaldė, kartojo vis tuos pačius žodžius – ,,avie, durne“, jis vis kartojo pastoviai tuos žodžius. Tuo tarpu E. Š., tarnybiniame pranešime ir duodama parodymus teisme visur nurodė vienodai, kad „R. L. pavadino mane avimi, išvadino durne“, neakcentuodama, kad jis šiuos žodžius kartojo daugybę kartų. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, ši liudytoja tokiu būdu siekė palaikyti E. Š. poziciją, todėl nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad ji gali nebūti suinteresuota bylos baigtimi. Skunde Institucijos atstovas nurodo, jog įvykį matė ir girdėjo daugiau policijos darbuotojų, kuriuos reikėtų apklausti ir peržiūrėti vaizdo įrašą. Aukštesnysis teismas tokį argumentą laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš paties skundo, minimi asmenys tik ėjo pro šalį kabineto, kuriame vyko konfliktas, todėl nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad kuris nors iš jų galėtų pateikit tokius duomenis, kurie neginčijamai patvirtintų R. L. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, paaiškinančių, kodėl šie asmenys, apie kuriuos, akivaizdu, pažeidimą tyrusi institucija žinojo nuo pat jo tyrimo pradžios, nebuvo apklausti, o daiktiniai įrodymai ištirti, nebuvo nepateikti teismui, ar nebuvo prašyta pirmosios instancijos teismo šiuos asmenis apklausti, įrodymus ištirti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. L. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje teisingai ir pagrįstai nutraukta, nesant R. L. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.