- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1309-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aviaturas ir partneriai“
- Atsakovas
- individualiai įmonei „D. Š. firma“
procesinio dokumento kategorija: 110.1, 110.5, 122.1., 122.3, 122.5.
NUTARTIS
2009 m. spalio 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviaturas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-15281-429/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviaturas ir partneriai“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „D. Š. firma“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Aviaturas ir partneriai“ prašė teismo ieškinio dėl 49 286,02 Lt skolos, 17 742,96 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės IĮ „D. Š. firma“ įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises leidžiant atsiskaityti su ieškove. Neužtekus atsakovės IĮ „D. Š. firma“ turto prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovės dalyvio turtui bei piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad susidariusi įsiskolinimo suma yra didelė, ieškovei nepavyksta susisiekti su atsakove, ir tai leidžia ieškovei manyti, kad atsakovės finansinė padėtis itin sunki arba ji taip siekia paslėpti turimą turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, ieškinio 67 028,98 Lt reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei IĮ „D. Š. firma“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Kitą prašymo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, todėl atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl atsakovės finansinės padėties. Teismas sprendė, kad dėl to, jog ieškovė nenurodė jokio konkretaus atsakovės juridinio asmens dalyvio, kurio turtas galėtų būti areštuotas, šioje proceso stadijoje areštas atsakovės dalyvio atžvilgiu negali būti taikomas.
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Aviaturas ir partneriai“ nesutiko su teismo nutarties dalimi, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl arešto taikymo atsakovės juridinio asmens dalyviui, prašė šią teismo nutarties dalį panaikinti, prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės dalyvio turtui bei piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Apeliantė nurodė, kad atmesdamas prašymą teismas nepagrįstai rėmėsi vien formaliu pagrindu, jog ieškovė nenurodė konkretaus atsakovės juridinio asmens dalyvio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o pagal CK 2.50 str. 4 d., jeigu tokio juridinio asmens prievolėms vykdyti neužtenka šio asmens turto, už jo prievoles atsako jo dalyvis. LR Individualių įmonių įstatymo (toliau – įstatymas) 3 str. nurodyta, kad jei individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo, steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad individualioje įmonėje yra vienas savininkas, o įstatymo 8 str. 2 d. – individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmenine nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Apeliantės nuomone, šiuo konkrečiu atveju individualios įmonės dalyvio nenurodymas negali būti pakankamas pagrindas atmesti prašymą, nes atsakovės juridinio asmens tėra vienintelis dalyvis (jokių kitų dalyvių nėra), kuris neužtekus individualios įmonės turto, atsako už įmonės prievoles. Apeliantės manymu, nėra būtina nurodyti atsakovės dalyvį, nes antstolis, kuriam ieškovė paveda vykdyti teismo nutartį dėl arešto taikymo, nustato, ar juridinio asmens turto užtenka skolininko prievolėms įvykdyti, o jei neužtenka, nustato juridinio asmens dalyvį, jo duomenis, dalyvio turimą turtą, pinigines lėšas, turtines teises, kurioms būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos teismo nutartyje.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pagal CPK 1 str. 1 d. civilinės bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, vadovaujamasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju ginčas vyksta dėl to, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės IĮ „D. Š. firma“ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtui. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei priklausančiam turtui bei piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, o neužtekus atsakovės IĮ „D. Š. firma“ turto prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovės dalyvio turtui bei piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms leidžiant atsiskaitymus su ieškove. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra numatytos CPK 145 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taikė CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Paminėtose įstatymo nuostatose nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti atsakovo nekilnojamojo daikto areštas bei atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Ieškinyje atsakove yra nurodyta IĮ „D. Š. firma“, vadinasi, CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. nurodytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos tik atsakovei IĮ „D. Š. firma“ priklausančiam turtui, bet ne atsakovės dalyvio turtui, kuris byloje atsakovu nėra įtrauktas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti motyvai, jog areštas turėtų būti taikomas taip pat ir atsakovės neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtui, remiantis CK 2.50 str. 4 d. bei LR Individualių įmonių įstatymo nuostatomis, nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės dalyvio turtui bei piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, iš esmės yra teisėta, naikinti šią teismo nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.