Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas cituoja ATPK 187 str. 2 d. dispoziciją, dėsto aplinkybes kurių pagrindu jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, taip pat aplinkybes susijusias su savo bei policijos pareigūnų elgesiu policijos komisariate, tai yra, jog jis netriukšmavo, tik garsiai kalbėjo, o pareigūnų elgesys buvo visiškai neadekvatus visai įvykių situacijai, bei mano, jog jo atlikti veiksmai nepatenka į ATPK 187 str. 2 d. dispoziciją. Be to šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taip pat, pasak apelianto, jo veiksmuose taipogi nėra ir ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. Įrodymus renka <...> pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Kaip ir matyti iš skundo, M. P. tvirtina protokole jam inkriminuotų veiksmų neatlikęs bei tai, jog konfliktą iš esmės iniciavo policijos pareigūnai, kurie elgėsi neadekvačiai buvusiai situacijai, o šioms aplinkybėms patvirtinti jis turintis filmuotą medžiagą, kurią pateikia su apeliaciniu skundu. Pažymėtina, jog tam, kad duomenys būtų pripažinti įrodymais, patvirtinančiais arba paneigiančiais tam tikras aplinkybes, visų pirma jie turi būti ištirti teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, jog aplinkybės apie M. P. turimą vaizdo įrašą pirmosios instancijos teismui nors ir buvo žinomos (2015-10-05 teismo posėdžio protokolo garso įrašo 7.35 min.), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tiksliai nesuformavus prašymo prijungti minimą įrašą prie bylos medžiagos, jis nebuvo prijungtas bei nebuvo tiriamas. Iš bylos duomenų matyti, jog teismo posėdis vyko ir 2015-08-21 (21 b.l.) bei jame dalyvavo ir M. P., tačiau šios dienos teismo posėdžio protokolo byloje (taip pat ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje) nėra, taigi nėra galimybės nustatyti ir minėto posėdžio eigos ir jame galimai pareikštų prašymų. Apygardos teismas pažymi, jog siekiant priimti teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje, apeliantui neigiant jam inkriminuotų veiksmų apimtis, yra būtina bylos aplinkybių kontekste ištirti ir įvertinti ir minėtame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir tik tuomet daryti išvadas dėl apelianto kaltės ar nekaltumo. Siekiant užtikrinti asmens teises į galutinio sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, apygardos teisme to padaryti nėra galimybės.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo iš naujo įvertinti ir M. P. veiksmų atitikimą ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo dispozicijai bei šio pažeidimo santykį su kitu apeliantui inkriminuotu pažeidimu, bei privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas, aplinkybes.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog, šiuo atveju, visos bylai reikšmingos aplinkybės visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bei įvertintos nebuvo, kaip ir neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.