Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-318/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-31Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
1A-265-318/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00110-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Evaldas Gražys, Albinas Bielskis
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Eugenijus Šuliokas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-318/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00110-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.17.3; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekišui (Sergej Bekiš),nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. su 136 MGL (6 800 Eur) bauda, ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 136 MGL (6 800 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės

R. K. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 6 d., nuo 11 val. iki 11.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 500 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 3 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, ir kurių vertė, įskaitant privalomus valstybei sumokėti mokesčius, yra 14 112 Eur (toliau – Prekės), t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, automobiliu „Škoda Superb“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko iki miško masyvo, esančio, (duomenys neskelbtini) ribose, susikrovė šias prekes į minėtą automobilį ir jas gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki tol, kol Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 2020 rugpjūčio 6 d. 11.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) ribose jį sulaikė ir cigaretes paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Apeliantas sutinka su jo veiksmų teisinių įvertinimu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, tačiau mano, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neindividualizuota, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams bei proporcingumo principui.

Nuteistasis, aptaręs bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl teisingumo principo turinio, atkreipia dėmesį į tai, kad savo kaltę dėl inkriminuotos veikos jis pripažino visiškai ir nuo pat pirmos apklausos gailėjosi. Apeliantas tvirtina, kad jis darbo nerado, turtinė padėtis buvo labai sunki, todėl miške rastas cigaretes pasiėmė ir tikėjosi jas pardavęs užsidirbti pinigų.

Apeliantas prašo iš naujo įvertinti pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl šalyje paskelbto karantino neturėjo realios galimybės įsidarbinti bei sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą. Nors nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau rūpinasi tėvais, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl, izoliavus jį nuo šeimos, kils neigiami padariniai tiek jam, tiek jo šeimai. Be to, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, o jis yra jauno amžiaus, todėl dirbdamas iki 2022 m. kovo 12 d. galėtų sumokėti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtą 6 800 Eur baudą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje to padaryti negalės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija jam paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 199² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų.

Pirmosios instancijos teismas R. K. pagal 199² straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimą 1 metams, pritaikė 64¹ straipsnio 1 dalį ir, paskirtą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, jam paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Apygardos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas R. K. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis inkriminuotą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apygardos teismas taip pat įvertino, kad R. K. daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su disponavimu kontrabandinėmis cigaretėmis, jam paskirtų baudų nesumokėjo, niekur nedirba, neieško darbo. Be to, jis yra ne kartą teistas, įskaitant ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ribą. Naują sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos 3 savaitėms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendis priimtas 2020 m. liepos 14 d., o aptariamoje byloje nagrinėjamą veiką jis padarė 2020 m. rugpjūčio 6 d.). Tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs veikti priešingai teisės normoms.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytame BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatė mažesnį, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis sudaro 4 metus).

Skunde R. K. teigia, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios būtų pirmosios instancijos teismo neįvertintos ir reikšmingos individualizuojant bausmę, nėra nurodyta. Nuteistajam R. K. už jo padarytus priešingus teisei veiksmus ne kartą buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys, tačiau jos teigiamos įtakos elgesiui nepadarė, nes nuteistasis toliau veikė nusikalstamai, paskirtų baudų nesumokėjo, nepateisino teismų jam suteikto pasitikėjimo. Taigi, iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes ir skirti švelnesnę bausmės rūšį teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors nuteistasis tvirtina, kad būdamas laisvėje siektų dirbti ir sumokėti ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas baudas, tačiau šis argumentas nepagrįstas objektyviais duomenimis. R. K. yra jauno amžiaus, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba ir nėra sumokėjęs nė vienos administracinių teisės nusižengimų nutarimais paskirtos baudos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų sukūręs ar bent siekęs sukurti pastovius darbinius teisinius santykius, bent užsiregistruodamas Užimtumo tarnyboje. Tokios aplinkybės kartu su bylos faktiniais duomenimis apie nuteistojo padarytus teisės pažeidimus teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas nesiekia gauti teisėtų pajamų.

Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaip minėta, apygardos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją įvertino, nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę žymiai mažesnę už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, bei, taikydamas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ją sumažino vienu trečdaliu.

Skunde akcentuojamas rūpestis tėvais ir ryšių su jais palaikymas yra teigiama aplinkybė, tačiau konkrečiu atveju ji neatgrasė nuteistojo nuo nusikalstamų veiksmų darymo, nes R. K. baudžiamas už vienus, netrukus darė kitus teisės pažeidimus. Kita vertus, apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad jis gyventų kartu su tėvais, jog jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba dėl jų negalėjimo pasirūpinti savimi.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuosprendžiu R. K. paskirta trumpalaikė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo rūšį bei dydį nėra aiškiai per griežta, todėl bausmę dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Nepagrįstas taip pat ir nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Kaip minėta, R. K. padaryta veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Šią veiką jis padarė 2020 m. rugpjūčio 6 d. Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje BK 75 straipsnio 3 dalies (2020 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII–2263) redakcijoje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad bylą nagrinėjantis teismas gali svarstyti klausimą dėl paskirtos bausmės atidėjimo asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus (anksčiau galiojusioje reakcijoje tokia galimybė nebuvo įtvirtinta), tačiau tik dėl dalies bausmės, kuri negali būti mažesnė kaip 6 mėnesiai, vykdymo atidėjimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Taikydamas šią teisės normą, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir jos turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015).

Kaip nustatyta pirmiau šioje byloje, R. K. sistemingai pažeidinėja teisės normas: ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Taikytos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė, nes jis ir toliau veikė priešingai teisei. Nuteistasis nedirba, paskirtų baudų nesumokėjo. Taigi, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba nuteistajam atlikus tik dalį iš jam paskirtos trumpalaikės – 8 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės. Todėl, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas R. K. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95,94 Eur išlaidų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. R. K. yra darbingo amžiaus, todėl turės galimybę jas atlyginti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,94 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albinas BielskisEvaldas GražysRegina Pocienė