Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą pagal R. V. skundą, ku­rio­je M. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.; pagal M. B. priešpriešinį skundą, kurioje R. V. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (darbingumas 45%), registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 12⁰⁰ val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), be pagrindo pareikalavęs iš parduotuvės išeinančio R. V. duoti jam savo mobilųjį telefoną kuriuo filmavo prekybos salėje, o R. V. atsisakius reikalavimą vykdyti, sugriebė R. V. už marškinių, taip juos suplėšydamas, ranka sudavė smūgį į veidą lūpų srityje, ko pasėkoje, neišlaikęs pusiausvyros, R. V. nugriuvo pro automatiškai atsidariusias parduotuvės duris, susižalojo pakaušį bei rankos alkūnę, susiplėšė kelnes. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sugadintas jo turtas už bendrą 224,74 Eur sumą - dėl sugadintų 36,49 Eur vertės marškinių, 188,25 Eur vertės kelnių.

R. V. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 12⁰² val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui M. B. siekiant išsiaiškinti neteisėtas R. V. filmavimo aplinkybes prekybos salėje, pareikalavus užeiti į apsaugos patalpas, duoti mobilųjį telefoną apžiūrai, kad įsitikinti ar buvo padarytas vaizdo įrašas ir jį ištrinti, atsisakė reikalavimus vykdyti ir bandydamas pasišalinti iš parduotuvės per kelis kartus pastūmė M. B. nestipriai suduodamas jam į krūtinę, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis ir kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B. nepripažino ir parodė, kad kartą apsinuodijęs (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirkta žuvimi, kurios vartojimo terminas buvo pasibaigęs, po kurio laiko pirko žuvį parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nufilmavęs mobiliuoju telefonu kaip rinkosi žuvį prekių vitrinoje ir už ją atsiskaitė prie kasų, kurią būtų nešęs į policiją, nes buvo pasibaigęs vartojimo terminas. Nuo kasų nuėjus apie penkis metrus priėjo apsaugos darbuotojas M. B. ir paliepė atiduoti telefoną, liepė eiti pas jį į kabinetą, o atsisakius duoti telefoną M. B. čiupo jam už rankos kurioje buvo telefonas, bet M. B. pastūmus pavyko ištrūkti, tada ėjo durų link. Prie durų M. B. jam stvėrė už marškinių ir juos suplėšė, ranka trenkė į lūpas ir jis išvirto pro duris, o M. B. pasišalino. Griūdamas susiplėšė kelnes, trumpam buvo praradęs sąmonę. Po to nuėjo į policiją, vėliau nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, tada parvyko į namus. Per savaitgalį sveikata pablogėjo, todėl nuvyko į Klaipėdą pas ekspertą. Po to jį dviem savaitėms paguldė į ligoninę dėl kažkokių depresinių sindromų bei galvos skausmų. Dėl sugadintų rūbų, pirktų vaistų gydymuisi, prarasto darbo kontrakto užsienyje patyrė turtinių nuostolių, jam buvo padaryta moralinė žala, turėjo procesinių išlaidų ir išlaidų už advokato paslaugas. Kadangi pastumdamas M. B. jo nesužalojo, todėl nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl ko prašo jį išteisinti, o M. B. ieškinį atmesti. Siūlo kaltinamąjį M. B. pripažinti kaltu dėl jo atžvilgiu padarytų dviejų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmę teismo nuožiūrą, o civilinį ieškinį patenkinti pilna apimtimi.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis M. B. savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. V. bei jo turto sugadinimo nepripažino ir parodė, kad pastebėjęs prekybos salėje mobiliuoju telefonu filmuojantį R. V. , jo palaukė prie prekybinių kasų, o išeinant iš parduotuvės pasakė jog negalima filmuoti ir pareikalavo eiti į jo kabinetą pažiūrėti įrašą ir jį ištrinti. Iki tol R. V. elgėsi ramiai, o prakalbus apie įrašo ištrynimą pradėjo elgtis agresyviai. Pirma atsistūmė su alkūne, paskui su ranka stumtelėjo suduodamas nestiprų smūgį, tada paspartinęs žingsnį ėjo toliau. Jį pasivijęs užstojo išėjimo duris, liepė niekur neiti, tada R. V. dar sykį jį nestipriai pastūmė, ėjo atbulas ir pargriuvo, atsistojęs pasakė, kad jį paduos į teismą ir išėjo, o jis nuėjo pas parduotuvės vadovę. Jeigu sulaikomas asmuo priešinasi, pagal darbo instrukciją jis gali naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialias priemones, bet jis R. V. nei už telefono, nei už rankos nesugriebė, kitokio smurto nevartojo. Kur R. V. susižalojo lūpą nežino, tikėtina, jog išėjęs iš parduotuvės įkišo koją į groteles ir ten pargriuvo. Jis per du stūmimo kartus patyrė fizinį skausmą, vartojo raminamuosius vaistus, į gydytojus nesikreipė. Iš R. V. prašo priteisti 2.000 eurų už patirtą neturtinę žalą ir išlaidas už advokato paslaugas. Siūlo R. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Kadangi jis fizinio smurto prieš R. V. nenaudojo, jo nesužalojo ir rūbų nesugadino, o nurodytus sužalojimus ir turtinę žalą R. V. patyrė pats, todėl prašo jį išteisinti, o R. V. ieškinį atmesti.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo procesas yra specifinis tuo, kad juose neatliekamas ikiteisminis tyrimas (BPK 407 str.), nukentėjusysis teisme įgijęs privataus kaltintojo statusą palaiko kaltinimą (BPK 408 str.), pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant naudodamasis jam BPK 34 str. numatytomis teisėmis, kaltinimo ir gynybos šalys yra lygiateisiai proceso dalyviai tiriant įrodymus, kadangi bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 str.), o teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str.).

Privatus kaltintojas R. V. kaltina M. B. tuo, kad prieš jį panaudojo smurtą, kurio metu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu. Be savo parodymų kaltinimą grindžia specialisto išvada Nr. G 1647/14 (03) (T.1, b.l. 5), kurioje R. V. konstatuoti šie sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu abiejų lūpų dešinėje, poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruvomis lūpų vidiniame paviršiuje, viršutinės lūpos gleivinės įtrūkimu, poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kuriuos R. V. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, galvos pakaušine dalimi bei alkūne galimai atsitrenkiant į kietą pagrindą. Iš Plungės rajono PK išreikalautoje medžiagoje (bylos Nr. 30-9-00457-14, b.l. 24-25) papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2288/14(03) konstatuota, jog R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl R. V. gydymo ligoninėje ekspertas konstatavo, kad nusiskundimai po 2014-08-08 įvykio: galvos skausmai, bendras silpnumas, nuovargis, apsunkinta eisena, nemiga, dirglumas, padidintas jautrumas, pas R. V. dominavo jau daug metų, todėl gydymo trukmė dėl ankstesnių ligų paūmėjimo neįtakoja sveikatos sutrikdymo masto sunkumo. Teisiamojo posėdžio metu R. V. teismui pateikė išrašą iš gydymo įstaigos apie jo nusiskundimus gydytojui N. G. po 2014-08-08 įvykio, kuriais ekspertas rėmėsi surašydamas specialisto išvadą Nr. G 1647/14 (03), papildomą specialisto išvadą Nr. pG 2288/14(03). R. V. kaltina M. B. ir Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, dėl jo rūbų sugadinimo už 224,74 Eur. Be savo parodymų, pačių daiktinių įrodymų, rašytinių duomenų dėl sugadinto turto vertės, nepateikė.

Privatus kaltintojas M. B. kaltina R. V. tuo, kad prieš jį panaudojo smurtą, kurio metu jam sukėlė fizinį skausmą, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu. Kaltinimą grindžia savo parodymais, rašytinių duomenų nepateikė.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 str. nuostatas dėl sąvokų išaiškinimo, BK 135, BK 138 ir BK 140 str. numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

2003-05-23 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Teisingumo ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 dalies 2 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas. Pagal Taisyklių 5 dalies 8 punktą išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, pagal Taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.

Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad nors BK 140 str. 1 d. kriminalizuoja vieną iš lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimą, tam nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, nes išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo duoda (daro) teismo medicinos ekspertai.

Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pagal BK 190 str. nuostatas dėl sąvokų išaiškinimo, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teisme R. V. pripažino, kad savo mobiliuoju telefonu filmavo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parduodamas pakuotes su žuvimi, kurių vartojimo terminas pasibaigęs, ir parodė, kad jam nuo kasų nuėjus apie penkis metrus, priėjo apsaugos darbuotojas M. B. ir paliepė atiduoti telefoną, o atsisakius duoti telefoną M. B. čiupo jam už rankos kurioje buvo telefonas, bet M. B. pastūmus pavyko ištrūkti. Prie durų M. B. jam stvėrė už marškinių ir juos suplėšė, ranka trenkė į lūpas ir jis išvirto pro duris, griūdamas susiplėšė kelnes, trumpam buvo praradęs sąmonę, vėliau buvo paguldytas gydymui į ligoninę dviem savaitėms. Taip jam M. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadino rūbus, kurių bendra vertė 224,74 Eur.

M. B. teisme savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. V. bei jo turto sugadinimo nepripažino ir parodė, kad pastebėjęs prekybos salėje mobiliuoju telefonu filmuojantį R. V. veikė pagal darbo instrukciją, kuri suteikia teisę reikiamais atvejais naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialias priemones, bet jis prieš R. V. fizinio smurto ir specialiųjų priemonių nenaudojo. Išeinant iš parduotuvės pasakė jog negalima filmuoti, pareikalavo eiti į jo kabinetą pažiūrėti įrašą ir jį ištrinti, tačiau R. V. pačiam pradėjus elgtis agresyviai - atsistūmus jį su alkūne, su ranka jį stumtelėjus suduodant nestiprų smūgį ir sparčiu žingsniu bandant iš parduotuvės pasišalinti, jis pasivijęs užstojo išėjimo duris, liepė niekur neiti, tada R. V. dar sykį jį nestipriai pastūmė, ėjo atbulas ir pargriuvo, atsistojęs pagrasino teismais ir išėjo, o jis nuėjo pas parduotuvės vadovę.

Teismo išreikalautoje medžiagoje dėl įvykio tyrimo, pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra vaizdinė medžiaga, tačiau posėdžio metu ji neperžiūrėta nesant techninės galimybės tai padaryti.

Pagal parduotuvių (duomenys neskelbtini) bendrųjų vidaus tvarkos taisyklių 3.5, 3.6, 3.6.3 punktus, parduotuvėje Klientams draudžiama neturint išankstinio Parduotuvės administracijos rašytinio leidimo, fotografuoti ir filmuoti, kitaip fiksuoti bet kokį vaizdą ar garsą Parduotuvėje. (T.1, b.l. 80-82).

Įvertinus nukentėjusiojo R. V. elgesį parduotuvėje, kai po neteisėto filmavimo nepakluso teisėtam apsaugos darbuotojo reikalavimui išsiaiškinti filmavimo aplinkybes, ir panaudojęs fizinę jėgą – kelis kartus pastūmęs M. B. , siekė pasišalinti iš parduotuvės, kaltinamojo M. B. parodymus, kad po prieš jį panaudoto smurto bandė sulaikyti R. V. užstodamas parduotuvės išėjimo duris ir liepdamas niekur neiti, o R. V. pats nugriuvo muistydamasis ir stumdydamasis neišlaikęs pusiausvyros, liudytojos J. V. parodymus, kad prie parduotuvės durų buvo rankų „maskatavimas“ žmonėms stovint, tikėtina, kad tarp R. V. ir M. B. buvo fizinis kontaktas, tačiau nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė M. B. , kadangi specialisto išvadoje Nr. G 1647/14 (03) konstatuotus sužalojimus R. V. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, galvos pakaušine dalimi bei alkūne galimai atsitrenkiant į kietą pagrindą, kurioje nedetalizuotas sumušimas ir neišskirti sužalojimai galimai padaryti suduodant kumščiu, kaip tai teisme teigė pats nukentėjusysis, nes pagal išvadą nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė sužalojimų visuma. Nėra pakankamai duomenų, ar M. B. veika buvo tyčinė, kadangi BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik esant kaltininko tyčiai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 14 str. nuostatas, asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. BK 15 str. detalizuoja tyčios sampratą į tiesioginę ar netiesioginę, kai tiesioginė tyčia yra tada, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Nuo 2012-02-01 iki 2014-09-08 M. B. dirbo apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 86).

Apsaugos darbuotojo pareiginė instrukcija numato pareigą Apsaugos darbuotojui dėl visapusiškos saugomo objekto apsaugos, atsakomybę už netinkamą savo pareigų ir priskirtų funkcijų vykdymą, suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka naudoti specialiąsias priemones, kviesti pagalbą, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, įpareigoja konfliktines situacijas stengtis spręsti be jėgos panaudojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir nutarimais. (T.1, b.l. 97-103).

Kadangi be leidimo filmuodamas R. V. pažeidė parduotuvės (duomenys neskelbtini) bendrųjų vidaus tvarkos taisyklių draudimą be rašytinio leidimo filmuoti parduotuvėje, M. B. dirbdamas apsaugos darbuotoju ir vadovaudamasis apsaugos darbuotojo pareigine instrukcija, privalėjo neleisti filmuoti ir užkirsti kelią R. V. daromam pažeidimui. Be to, kaip teisme parodė tuomet parduotuvėje prekybos vadove dirbusi liudytoja J. V. , apsaugos darbuotojai privalėjo neleisti filmuoti ir užkirsti kelią pažeidimams, kurie dirbo jų įmonei ir privalėjo įgyvendinti jų įmonės taisykles.

Tarp kaltinamojo M. B. veikimo - vykdant savo darbines pareigas ir priskirtas funkcijas siekiant nutraukti R. V. daromus neteisėtus veiksmus, ir atsiradusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo R. V. , nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Šioje byloje M. B. kaltė dėl tyčinio R. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo nėra įrodyta neginčytinais įrodymais, todėl visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, dėl ko M. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesurinkta pakankamai įrodymų dėl M. B. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. 1 d. Nukentėjusysis R. V. nepateikė teismui pačių sugadintų rūbų kaip daiktinių įrodymų, jų vertę patvirtinančių rašytinių duomenų, tokių duomenų nėra ir teismo išreikalautoje medžiagoje dėl įvykio tyrimo, pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neįrodyta kaltinamojo kaltė dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl M. B. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje byloje R. V. kaltė, dėl fizinio skausmo sukėlimo M. B. , taip pat nėra įrodyta neginčytinais įrodymais. Nukentėjusysis M. B. smurtavimo faktą įrodinėja savo parodymais, jokių rašytinių duomenų nepateikė. Taisyklėse nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, nes išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo duoda (daro) teismo medicinos ekspertai remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, todėl šio fakto teismas negali patvirtinti vertindamas vien nukentėjusiojo situacijos aiškinimą, nesant galimybės įvertinti, ar R. V. smurtinių veiksmų pobūdis – keli pastūmimai, galėjo realiai sukelti fizinį skausmą. R. V. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra įrodyta neginčytinais įrodymais, kaltinimas yra grindžiamas daugiau prielaidomis, kuriomis baudžiamasis įstatymas draudžia grįsti kaltinamojo kaltę, todėl visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, dėl ko R. V. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civiliniai ieškiniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, kai nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos kaltinamasis išteisinamas, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

2003 m. birželio 20 d. Senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų R. V. ir M. B. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

R. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.