- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-648-317-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-670-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. J., G. Ž.
Teisėjas: Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-25-1-670-2010-5
NUTARTIS
2011 m. spalio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjai Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal LR BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
- pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str.4 d., bausmės subendrintos taikant bausmių dalinį sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis LR 63 str.4 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5(penkeriems) metams ir 9(devyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpis išbūtas sulaikyme ir suėmime - nuo 2010-06-04 iki 2010-06-05 ir nuo 2011-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento.
Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-29 bei 2011-02-17 nuosprendžius nuo 2010-06-18 iki 2011-02-17, nuo 2011-02-17 iki 2011-03-29, nuo 2011-03-29 iki 2011-06-14.
Tuo pat nuosprendžiu nuteistas G. Ž., o V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2011-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendį.
V. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d., LR BK 93 str. pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d., 1 p., 5 p. jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir įspėjimą. Nustatyta, kad įpareigojimas būti namuose netaikomas moksleivių atostogų metu atostogaujant su tėvais ar seneliais.
Iš R. J. priteista 470,50 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.
Nuosprendžio dalis dėl G. Ž. ir V. S. neskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupėje su G. Ž. ir V. S., 2010-06-04 apie 22.20 val. iš anksto susitarę eiti atsiimti anksčiau J. B. kieme prarasto R. J. mobiliojo ryšio telefono Nokia 6100, nuėjo į (duomenys neskelbtini) kur, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę atsiimti telefoną ir panaudojo fizinę prievartą J. B. ir L. J. atžvilgiu: R. J. dujiniu pistoletu „Knallpatr“ J. B. iššovė į veidą, padarydamas jam I A laipsnio smakro ir kaklo odos nudegimus, G. Ž. J. B. smogė medine lazda per nugarą, o V. S. kelių metrų atstumu nuo nukentėjusiųjų stovėjo su lazda.
Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog 2010-06-04 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto, kilusio dėl gatvėje lakstančių šunų, metu tyčia sudavė J. B. kumščiu į veidą, metė į jį akmenį, pataikydamas J. B. į ranką bei sulaužydamas kairės plaštakos 5 -ąjį delnakaulį, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę numatytą LR BK 59 str. 1 d. 6 p., o pagal LR BK 294 str. 2 d. priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba, pripažinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 6 p. ar 10 p., sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo sušvelninti ir paskirtą galutinę penkerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas pagal LR BK 294 str. 2 d. jam turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o dėl veikos numatytos LR BK 138 str. 1 d. pripažinti, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.
Apelianto teigimu, nukentėjusysis jį užsipuolė, klaidingai įvertinęs situaciją. Dėl to įvyko susistumdymas, po kurio jis akmeniu pataikė nukentėjusiajam į delną. Kadangi šio konflikto metu jis pametė telefoną, todėl, įvertinęs nukentėjusiojo fizinį pranašumą, pasikvietė draugus padėti jam atsiimti iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną. Skundo autoriaus teigimu, kadangi nukentėjusysis atsakė, jog nežino kur jo telefonas, todėl ir buvo imtasi veiksmų prieš jį. Teismas jo veiksmus nepagrįstai įvertino kaip nusikaltimą numatytą LR BK 294 str. 2 d., nes pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai.
Apelianto nuomone, jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, jis nukentėjusiojo atsiprašė, turi mažametį vaiką, todėl yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. J. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d.
Kolegija daro išvadą, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl R. J. kaltės. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog R. J., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia savavaldžiavo, panaudodamas fizinę prievartą.
Savavaldžiavimu, numatytu LR BK 294 str., laikomas savavališkas, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.Nusikaltimas laikomas baigtu kaltinamajam pradėjus vykdyti veiksmus, nukreiptus savo ar kito asmens tikrai ar tariamai teisei įgyvendinti. LR BK 294 str. nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 d. atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 d. numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jam artimą asmenį.
Šioje byloje išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog pas nukentėjusį J. B. buvo R. J. mobilaus ryšio telefonas, kurį pastarasis prieš tai įvykusio konflikto metu pametė, todėl R. J. turėjo teisę reikalauti iš J. B. šį telefoną grąžinti. Šią aplinkybę pripažino ir pats nukentėjusysis, to neginčija ir nuteistasis.
Nors apeliantas skunde nagrinėjamo įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog R. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo teisę atsiimti telefoną. To veiksmo metu jis neteisėtai panaudojo fizinę prievartą, t.y. dujiniu pistoletu „Knallpatr“ šovė į veidą J. B..
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. J. iš esmės pripažino įvykio aplinkybes, t.y. tai, jog pirmo konflikto su nukentėjusiuoju metu pametė mobiliojo ryšio telefoną, kad eidamas pas nukentėjusį jo atsiimti, pasiėmė dujinį pistoletą, o J. B. atsisakius grąžinti telefoną, šovė į jį ir du kartus į orą.
Nuketėjusiojo J. B. parodymai taip pat patvirtina, jog iš tiesų pirmo konflikto metu kaltinamasis R. J. pametė savo mobilaus ryšio telefoną, o jis jį paėmė. Po kiek laiko R. J. su dviem draugais atėjo atsiimti telefono. Kuomet pamatė, kad R. J. turi pistoletą, o kiti du jo draugai yra su lazdomis, R. J. paprašius atiduoti telefoną, jis atsakė, jog jo neturi. Tuomet R. J. atsineštu ginklu iššovė vieną kartą į orą, o kitą jam į veidą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji L. J..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Aptartų įrodymų visiškai pakanka pripažinti, jog apeliantas padarė LR BK 294 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo jį dėl šios veikos išteisinti.
Dėl LR BK 59 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. numatytų aplinkybių pripažinimo
LR BK 59 str. 1 d. 6 p. nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. R. J. skunde nepagrįstai teigia, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę tuomet, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjęs J. B. prieš nuteistąjį būtų atlikęs kokius tai neteisėtus veiksmus, ar būtų skatinęs jį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Todėl nėra pagrindo pripažinti šios R. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. LR BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Kad konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio, kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokių faktinių duomenų, jog nukentėjusysis prieš R. J. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie suteiktų R. J. pagrindą panaudoti prieš nukentėjusyjį fizinį smurtą. Dėl šių motyvų nėra pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį.
Dėl paskirtos bausmės
Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.).
LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apylinkės teismas laikėsi šių įstatymų reikalavimų ir motyvavo bausmės skyrimą. Skirdamas bausmę R. J., teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, kad anksčiau yra eilę kartų teistas, o šiuo atveju nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Pagrįstai kaltininko atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas R. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d. jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Parinkdamas griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokią, o ne kitą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Kolegija sutinka su teismo motyvais ir pritaria sprendimui skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nes R. J. jau teisiamas dvyliktą kartą. Iš ankstesnių teistumų nuteistasis jokių išvadų nedaro, nusikalsta sistemingai, todėl tik griežčiausia sankcijose numatyta - laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį ar dar labiau sumažinus jos dydį, nebus įgyvendintas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik jo padarytų nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių bei kaltininko asmenybės teisingu įvertinimu, bet ir nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimu, siekiu juos saugoti ir apginti baudžiamajam įstatyme numatytomis priemonėmis.
Kolegijos įsitikinimu, R. J. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, o keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.