Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-877-939/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
1-877-939/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33037-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
V. L.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-877-939/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33037-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugpjūčio 13 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 1 700,00 eurų bauda, baudos sumokėjimą atidedant šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 28 d. 17.15 val. iki 2019 m. kovo 1 d. 10.10 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL (100,00 eurų) dydžio baudai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo bausmės atlikimo dienos (baudos sumokėjimo) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. L. konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 670,00 Eur vertę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, spyrė šeimos nariui – tėvui V. L. į veidą, taip nukentėjusiajam V. L. sukėlė fizinį skausmą.

V. L., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 16 val. su drauge atvyko pas tėvą į sodybą. Buvo neblaivus. Matė, jog tėvas buvo neblaivus. Kieme tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, dėl ko – neatsimena, su juo susistumdė ir nesusivaldęs vieną kartą spyrė tėvui į veidą, pataikė į dešinės pusės akies sritį, matė kaip tėvui patino antakis. Tėvo atsiprašė dėl šio įvykio, labai gailisi, tėvas atleido (b. l. 39, 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. L. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 16 val. atvyko neblaivus sūnus V. L. su S. S. 17.40 val. V. L. ketino, būdamas neblaivus, važiuoti automobiliu, tačiau jis nedavė automobilio raktų. Dėl to sodybos kieme kilo konfliktas, pradėjo stumdytis, sūnus spyrė jam į veidą, pataikė į dešinę akį. Jam skaudėjo ir vis dar skauda. Po suduoto smūgio ištino akis, paraudo, susidarė kraujosruva, tačiau į gydymo įstaigas dėl sužalojimo nesikreipė ir nesikreips, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, kadangi neturi kada, dirba, o ir nenori. Sūnus jo atsiprašė, jam atleido (b. l. 13-14).

Liudytoja L. A. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 16 val. atvyko neblaivus brolis V. L. su drauge. Keletą valandų pasisvečiavo pas tėvą. Apie 17.40 val. brolis užsinorėjo neblaivus važiuoti automobiliu. Iš tėvo prašė automobilio raktelių, tėvas nedavė. Tuomet sodybos kieme brolis pradėjo konfliktuoti, stumdyti tėvą. Ar sudavė smūgių, nematė, tik vėliau pamatė, kad tėvui ištinusi dešinės pusės akies sritis, tada nusprendė iškvieti policiją (b. l. 22).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 17.40 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), V. L., būdamas neblaivus, kilus konfliktui vieną kartą spyrė tėvui V. L. į veido sritį, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą (b. l. 4, 24-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti gyvenamoji sodyba (b. l. 8-11).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0230, patikros Nr. 0972423, 2019 m. rugpjūčio 3 d. 18.18 val. V. L. nustatytas 2,87 promilių girtumas, 18.55 val. V. L. nustatytas 2,72 promilių girtumas (b. l. 23).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis V. L. neblaivus tyčia artimajam giminaičiui – tėvui V. L. vieną kartą spyrė į veidą – taip mušdamas nukentėjusiajam V. L. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo V. L., liudytojos L. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota koja į veidą), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (ištinusi dešinės akies sritis, kraujosruva dešinės akies srityje), kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, spirdamas nukentėjusiajam, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo artimą giminaitį – tėvą. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. L. vieną kartą teistas (b. l. 35-36), baustas administracine tvarka (b. l. 33-34), dirba (b. l. 32), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 31), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 30). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 54). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam įteiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d., nukentėjusysis nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. L. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. L. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 18 val. 30 min. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. 13 val. 20 min. (1 para).

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d. (vieną parą), jį prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Įteikti V. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė