Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini) centro moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2016-12-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M., neteisėtai įgijęs savo asmeniniam vartojimui nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,283 g kanapių (antžeminių dalių), iki 2016 m. liepos 16 d. maždaug 20.30 val. laikė jas popieriaus lankstinuke ir savadarbėje cigaretėje, kuomet Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (duomenys neskelbtini), esančiame stadione A. M. priklausančioje liemenės kišenėje rado ir paėmė neteisėtai laikytą nedidelį kiekį narkotinių medžiagų.

Kaltinamasis A. M. pripažino, kad jis įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes bei jas vartojo, t. y. rūkė, kitiems asmenims jų neplatino. Paaiškino, kad 2016-07-16 jis dalyvavo futbolo varžybose, kurios vyko Marijampolėje, po to autobusu juos vežė namo. Pakeliui buvo sustoję prie parduotuvės „Raudonas automobilis“, kuri yra Alytaus rajone, Talokių kaime. Ten prie kaltinamojo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė pirkti „žolės“. Kaltinamasis suprato, kad eina kalba apie kanapes. Žinojo, kad tai narkotinė medžiaga, kurią įgyti, laikyti, naudoti įstatymas draudžia. „Žolė“ buvo savadarbėje suktinėje, sumaišyta su tabaku, be to, dalis jos buvo įdėta į popieriaus lankstinuką, jos kiekio nežinojo. Nusipirko „žolės“, nes norėjo pabandyti ją rūkyti. Internete buvo matęs, kaip tai daroma. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), jis susitiko su draugais M. U. ir A. G., su jais stadione prie mokyklos spardė kamuolį. Vienu metu kamuoliui nusiritus į miškelį, kaltinamasis nubėgo jo paimti ir tada sugalvojo parūkyti „žolės“. Rado ant žemės tuščią plastikinį butelį, įdėjo žiupsnelį „žolės“, kurią laikė kišenėje, ir uždegė, o kai pasirodė dūmai, traukė juos į plaučius, bet pradėjo kosėti ir numetė tą butelį, pats grįžo į stadioną. Grįždamas jis prasilenkė su M. U. ir A. G., kur jie ėjo – nežinojo ir nesuprato. Prie stadiono jis sutiko pažįstamą A. K., jo pravardė „N.“, šis irgi prisidėjo prie jų žaidimo su kamuoliu. Neužilgo į stadioną grįžo ir kaltinamojo draugai M. U. bei A. G., jie nesakė, kad buvo nuėję parūkyti „žolės“. Dar po kiek laiko atvažiavo policija ir kaltinamąjį sulaikė, jo liemenėje rado „žolės“, kurią tą dieną jis nusipirko iš nepažįstamo vyriškio prie parduotuvės. Be to, pareigūnai rado jo liemenėje plastikinį kamuoliuką, jie pasakė, kad tai „žolės“ smulkintuvas. Kaltinamasis šį kamuoliuką anksčiau buvo radęs prie mokyklos ir jį pasiėmė, nes galvojo, kad tai žaisliukas, norėjo pasikabinti automobilio salone. Nesuprato, kokia yra tikroji šio kamuoliuko paskirtis, juo „žolės“ niekada nėra smulkinęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Bylos ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo save, sakydamas, kad davė draugams M. U. ir A. G. parūkyti „žolės“. Tokius parodymus davė todėl, kad buvo išsigandęs, sutrikęs, norėjo, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis ir M. U. yra jo bendramoksliai. 2016 m. vasarą (duomenys neskelbtini) kaime jie visi trys spardė kamuolį stadione. Pamatė, kad A. M. iš liemenės kišenės iškrito folijos paketėlis, A. M. jį pakėlė ir įsidėjo atgal, o paskui nusirengė liemenę ir padėjo ją ant žemės prie futbolo vartų. Jie toliau spardė kamuolį. Vienu metu A. M. nuėjo paimti nuspirto kamuolio, tada A. G. su M. U. paėmė tą paketėlį ir išvynioję rado „žolės“. Suprato, kad tai susmulkintos kanapės, kurias draudžiama laikyti, naudoti, nes tai narkotikas. Su M. U. nutarė parūkyti „žolės“. Apie savo sumanymą kaltinamajam nesakė. Abu nuėjo į miškelį, ten rado plastikinį butelį, kažkieno jau pritaikytą „žolės“ rūkymui. Įdėjo vidun „žolės“ ir su M. U. ją rūkė. Tuo momentu buvo tik dviese, kaltinamojo šalia nebuvo ir jis kartu su jais „žolės“ nerūkė. Po to grįžo į stadioną ir toliau spardė kamuolį, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamąjį A. M. išsivežė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. U. patvirtino liudytojo A. G. parodymus, kad radę kaltinamojo A. M. liemenės kišenėje folijos lankstinuką su „žole“, jie abu susitarė parūkyti „žolės“, apie tai A. M. nesakė ir šis kartu su jais „žolės“ nerūkė ir jiems nesiūlė parūkyti.

Liudytojas A. K., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju ir dar keliais jaunuoliais jis spardė kamuolį stadione (duomenys neskelbtini) kaime, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir rado pas kaltinamąjį kažką draudžiamo, todėl išsivežė į policijos komisariatą. Nei tą dieną, nei anksčiau jis su kaltinamuoju kanapių nerūkė. Apie tai, kad kaltinamasis turėjo „žolės“ ir davė jos kitiems parūkyti jam nežinoma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas ir davė parodymus, bet jų pats neperskaitė. Tyrėja klausė, ar jis su kaltinamuoju kartu parūko, jis atsakė teigiamai, nes galvojo, kad eina kalba apie cigarečių rūkymą.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos mėn. jai teko apžiūrėti įvykio vietą Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame stadione, kur prie futbolo vartų ant žemės gulinčios liemenės kišenėje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė, ir plastikinis kamuoliukas – „žolės“, t. y. kanapių, smulkintuvas. Įvykio vietoje buvęs kaltinamasis A. M. neneigė, kad liemenė ir joje rasti daiktai priklauso jam. Po įvykio vietos apžiūros jai teko apklausti liudytoją M. U., kuris buvo stadione kartu su kaltinamuoju. M. U. geranoriškai davė parodymus, jis nebuvo apsvaigęs, elgėsi ir mąstė adekvačiai. M. U. pasakojo, kad žaidė stadione futbolą, o po to kartu su draugais nuėjo parūkyti A. M. turėtos „žolės“. Liudytoja nurodė neprisimenanti, ar M. U. nurodė kas konkrečiai pasiūlė parūkyti „žolės“, bet jis minėjo asmenį pravarde „N.“.

Liudytojas D. G., dirbantis tyrėju Alytaus apskrities VPK, apklaustas teisme parodė, kad atliko atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus A. M. baudžiamojoje byloje, tame tarpe jis apklausė liudytoju A. G.. Apklausa vyko įprastai, ką A. G. pasakojo, tą jis ir užrašė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V., dirbanti Alytaus apskrities VPK vyresn. tyrėja, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą A. M. baudžiamojoje byloje. Pareiškus įtarimą dėl narkotinių medžiagų laikymo be tikslo jas platinti, apklausė A. M. įtariamuoju ir jis davė parodymus laisva valia, apklausoje dalyvavo A. M. atstovė pagal įstatymą ir gynėja. Pradžioje A. M. sakė, kad „žolę“ rūkė kartu su draugais M. U. ir A. G., o „N.“, t. y. A. K., dalyvavimą jis neigė. Pareiškus naują įtarimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, A. M. pakeitė parodymus ir tvirtino, kad jis vienas rūkė įsigytą „žolę“, užspringo dūmais ir nuėjo į šalį, draugams rūkyti „žolės“ nesiūlė.

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad 2016-07-16 apžiūrint įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadioną, esantį Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini), prie futbolo vartų ant žemės rasta vyriška liemenė, kurios kairėje kišenėje rasta popieriaus skiautė su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, turinčia aštrų kvapą, taip pat popierinė suktinė su augalinės kilmės medžiaga ir plastikinis apvalus smulkintuvas; rasti daiktai paimti tyrimui (b. l. 10-14).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtame popieriniame lankstinuke esančio žalios ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio masės kiekis yra 0,197 g, jo sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,043 g; žalios ir rudos spalvos augalinių medžiagų mišinio, kuriuo užpildyta savadarbė cigaretė, kiekis yra 0,668 g, jo sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,240 g (b. l. 17–20).

Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas plastikinis augalinės kilmės narkotinių medžiagų smulkintuvas, kuris yra apvalus, jis atsidaro ir pasidalija į dvi dalis, viduje yra plastikiniai spygliukai, sujungus abi dalis jos sukasi tiek prieš laikrodžio rodyklę, tiek ir pagal laikrodžio rodyklę (b. l. 22–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis nustatyta, kad kaltinamojo A. M. ir liudytojo M. U. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kas patvirtina, kad 2016-07-16 kaltinamasis ir M. U. vartojo kanapes (b. l. 28, 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti yra įrodyta. Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis neteisėtai, be leidimo įgijo ir savo drabužiuose laikė kanapes, kurių bendras kiekis yra 0,283 g. Kaltinamasis neneigė, kad, įsigydamas šią medžiagą, jis suvokė, jog kanapės yra narkotikas, ir kad jo veiksmai – kanapių įgijimas, laikymas yra įstatymo draudžiami. Kaltinamojo teigimu kanapes jis įgijo ir laikė tikslu pats jas naudoti, tikslo parduoti ar kitaip platinti jis neturėjo. Liudytojai M. U., A. G. teisme patvirtino, kad kaltinamasis A. M. su savimi turėjo „žolės“, t. y. susmulkintų kanapių dalių, kurias laikė liemenės kišenėje. Specialistas, ištyręs pas kaltinamąjį A. M. rastą savadarbę cigaretę su augalinės kilmės medžiagų mišiniu ir ten pat rastame popieriniame lankstinuke buvusią augalinės kilmės medžiagą, nustatė, kad jų sudėtyje yra kanapių (antžeminių dalių), kurios pagal Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“, sąrašą Nr. 1 yra narkotinė medžiaga. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis disponavo 0,283 g kanapių, t. y. nedideliu kiekiu, kadangi pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 punkto nuorodas kanapių (antžeminių dalių) nedidelį kiekį sudaro iki 5 g medžiagos. Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

A. M. dar buvo kaltinamas, kad 2016 m. liepos 16 d. apie 19 – 20.30 val., miškelyje, šalia stadiono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duodamas neatlygintinai rūkyti 0,043 g kanapių (antžeminių dalių) M. U. ir A. G., platino narkotines medžiagas, tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs surinktus duomenis, daro išvadą, kaltinimas šioje dalyje yra neįrodytas.

Teisme duodamas paaiškinimus kaltinamasis A. M. nurodė, kad kanapes jis rūkė vienas, M. U. ir A. G. šalia jo nebuvo, todėl jis nedavė ir negalėjo jiems neatlygintinai duoti rūkyti kanapių. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškus A. M. įtarimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jis aiškino, kad miškelyje sugalvojęs parūkyti „žolės“, įdėjo jos žiupsnelį į plastikinį butelį ant folijos ir žiebtuvėliu užkūręs bandė įtraukti butelyje susikaupusių dūmų; tuo metu priėjo A. G. ir M. U. ir jie visi patraukė tų dūmų, bet tik po vieną kartą, nes „žolė“ buvo per stipri ir jie pradėjo kosėti, tada nuėjo toliau spardyti kamuolio, o likusią „žolę“ A. M. įsidėjo į liemenės kišenę (b. l. 49, 50–51). Pareiškus naują įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, A. M., apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad jam pradėjus rūkyti kanapes ir įtraukus dūmų, ėmė perštėti gerklę, todėl jis išmetė butelį iš rankų ir ėjo link stadiono, tuo tarpu M. U. pakėlė butelį nuo žemės, bet ar jis su A. G. rūkė tas pačias kanapes – A. M. nurodė nematęs. Draugai neklausė, ar jie gali parūkyti kanapių, bet jis jiems to ir nedraudęs (b. l. 53-54). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu A. M. nepripažino, kad jis siūlė ar kitaip aktyviai ragino draugus parūkyti kanapių, todėl jo kaip įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad A. M. pripažino platinęs kanapes. Teisme, kaip minėta, A. M. aiškino, kad rūkė kanapes vienas, draugams nedalyvaujant. Patikimų duomenų, kad A. M. neatlygintinai davė M. U. ir A. G. rūkyti kanapes, byloje nėra. Teisme apklausti liudytojai M. U. ir A. G. tvirtino, kad kanapes jie rūkė dviese, nedalyvaujant kaltinamajam, ir pastarasis nedavė jiems kanapių, o jie patys pasiėmė „žolės“ iš kaltinamojo liemenės kišenės. Bylos ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, aiškino kitokias aplinkybes. M. U. teigė, kad parūkyti „žolės“ pasiūlė vaikinas, kurio pravardė „N.“, jis ir paruošė „žolę“ rūkymui, kurią rūkė keturiese, t. y. M. U., A. G., A. M. ir „N.“ (b. l. 30–31). A. G. taip pat tvirtino, kad parūkyti „žolės“ siūlė „N.“, kuris susmulkino A. M. parvežtą „žolę“, sumaišė ją su cigaretės tabaku ir po to visi keturi rūkė per butelį. Taigi, pagal liudytojų M. U. ir A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kanapes rūkyti siūlė ir neatlygintinai davė kitas asmuo, o ne kaltinamasis A. M., todėl nėra jokio pagrindo M. U. ir A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vertinti kaip A. M. kaltę dėl kanapių platinimo patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina dar ir tai, kad kaltinimas, jog A. M. platino būtent 0,043 g kanapių, yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje rado ir paėmė savadarbę cigaretę ir popieriaus lankstinuką, kuriuose buvusių medžiagų sudėtyje rasta 0,240 g (cigaretėje) ir 0,043 g (lankstinuke) kanapių. Vadinasi, jei lankstinuke buvo rasta 0,043 g kanapių, tai jos apskritai nebuvo vartojamos, taigi, ir nebuvo platinamos, priešingu atveju tas lankstinukas turėjo būti tuščias. Dėl išdėstytų motyvų A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

BK 259 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Kaltinamasis A. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. Jis nusikalto būdamas nepilnametis ir neteistas. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Jis mokosi, gyvena globėjos šeimoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nusikalstama veika padaryta iki Kauno apygardos teismo 2016-12-01 nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu A. M. nuteistas už sunkų nusikaltimą. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bausmės subendrintinos pagal BK 63 str. nustatytas bausmės skyrimo taisykles, jas apimant (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.). Kauno apygardos teismo 2016-12-01 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės apribojimo bausmė, todėl jas apėmus galutinė bausmė skirtina laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtinas, nes įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, sprendžiama, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinis smulkintuvas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, ir specialistui tirti pateiktų objektų pakuotės su tyrimo objektais, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2016-10-28 kvitą Nr. 001371 (b. l. 26), taip pat po specialisto tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), kurių bendras kiekis 0,236 g, perduotos saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą Liepyno g. 7, Vilniaus m. (b. l. 17, 21), konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2016-12-01 nuosprendžiu paskirta bausme, jas apimant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirti A. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., 2) tęsti mokslą, 3) nekeisti gyvenamosios vietos be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

A. M. pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Plastikinį smulkintuvą, tyrimo objektų pakuotes su tyrimo objektais, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2016-10-28 kvitą Nr. 001371 ir 0,236 g kanapių (antžeminės dalys), kurios perduotos saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą Liepyno g. 7, Vilniaus m., konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.