Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Sigitai Šviegždienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, kaltinamajam N. F., jo atstovėms – Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei R. K. ir V. T., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, mažametės nukentėjusiosios A. F. atstovams G. F., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms J. M., J. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 9 klasės moksleivis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. F., būdamas nepilnamečiu, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. F., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, ne mažiau kaip tris kartus, vesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji sakė, kad jai skauda.

Kaltinamasis N. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje kartu su sese A. tris dienas iš eilės buvo pas senelius R. ir V.. Su sese nakvojo antrame gyvenamojo namo aukšte esančiame didžiajame kambaryje skirtingose lovose. Kažkurią dieną apie 20.30-21.00 val. liepė sesei A. nusirengti, pasakęs "darysim porno". Žinojo, kad sesei 12 arba 13 metų, kad "daryti porną" reiškia įkišti savo lytinį organą mergaitei į lytinius organus. Įvesti savo lytinį organą sesei į lytinį organą norėjo iš smalsumo. Sesė neprieštaravo nusirengti, pati nusirengė visus rūbus, liko tik su liemenėle. Jis irgi nusirengė iki pusės savo rūbus, marškinėlių nenusirengė. Savo lytinį organą kaišiojo į sesės lytinį organą kokius tris kartus. Neatsimena, kad A. būtų sakiusi, ar jai skaudėjo, ar ne. Ne visą lytinį organą įkišdavo, gal per pusę sprindžio. Su A. tokius seksualinius veiksmus atliko tris vakarus iš eilės. Atlikdamas minėtus seksualinius veiksmus suprato, kad taip daryti negalima dėl to, kad A. yra jo sesuo, be to per jauna. Nežinojo, ar A. suprato, ką su ja darė, ji nesipriešino. Seksualiniai veiksmai trukdavo apie 10 min, o po to eidavo miegoti. Tuo metu, kai sesei kaišiodavo į lytinį organą, tai ji tuo metu žaisdavo telefonu. Iš jo lytinio organo išskyrų neišsiliedavo. Prašė A. niekam apie jo „darytą porno“ nesakyti, bet ji papasakojo mažesniajam broliui J., o J. papasakojo mamai. Tada mama jį apibarė.

N. F. analogiškai parodė apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jis taip pat parodė, kad kai kišo savo lytinį organą seseriai į lytinį organą, suprato, jog jai skauda, todėl viso savo lytinio organo neįvedė (2 t. 110-111 b. l.). Mažametė nukentėjusioji A. F., apklausta 2020-10-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ji kartu su broliu N. žaizdavo, žiūrėdavo televizorių. Paveiksle ji parodė, kurie lytiniai organai yra vyro ir kurie yra moters, ir kurias vietas brolis N. lietė. Nukentėjusioji parodė nugarą, į kurią N. stipriai trenkė, krūtis, kurias spaudė rankomis ir dėl to jos skaudėjo. Nenorėjo, bet brolis liepė nusirengti, o nusirengus, brolis lietė jos lytinius organus ir krūtis. Tai vyko, kuomet svečiavosi pas senelius. Antrame aukšte esančiame kambaryje, kur yra didelis televizorius, abu su broliu nusirengė ir darė seksą. Nežinojo, kaip seksą reikia daryti. Ji nenorėjo, bet brolis su savo lytiniu organu lietė jos krūtis. Seksą daryti sugalvojo brolis. Prieš tai N. šaipėsi iš jos, todėl norėjo paskambinti mamai, bet N. paėmė telefoną ir neleido skambinti. N. seksą darė nusirengęs nuogai, o pati buvo tik su liemenuku. N. liepė jai nusirengti, tik liemenuką pasilikti, dėl to jautėsi negerai. N. savo lytinį organą kišo jai į jos lytinį organą ir dėl to skaudėjo. Tris kartus N. savo lytinį organą buvo jai buvo įkišęs. Skaudėjo, kai taip darė N.. Po sekso jautėsi blogai. Apie minėtą N. elgesį su ja papasakojo mažajam broliui, o jis pasakė mamai (1 t. 70-75 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3043/2020 (01) matyti, kad remiantis A. F. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jos kūne sužalojimų nėra, apžiūrėtų lytinių organų srityje sužalojimų nėra, gydytojo ginekologo apžiūros metu A. F. mergystės plėvėje sužalojimų nekonstatuota (1 t. 150-151 b.l.).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-29/2021 matyti, kad negauta objektyvių duomenų, kad A. F. jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu būtų konstatuoti psichikos sutrikimai ar ji buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. A. F. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys, dėl kurių A. F. parodymai (duoti 2020-10-20 apklausoje) nebūtų paremti realia jos patirtimi, taip pat nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima jais tikėti ir remtis. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi A. F. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumą A. F. taip pat nenustatytas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. F. nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. Šiuo metu psichikos sutrikimai, kilę sąsajoje su byloje tiriama veika (N. F. veiksmais) jai nekonstatuojami, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji nesuvokė ir šiuo metu vis dar nesuvokia su ja atliktų įtariamojo veiksmų esmės, todėl neigiamos pasekmės jos psichikos būklei išryškės ateityje, kai ji pradės suprasti tų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tai yra gali formuotis elgesio ir ar emocijų sutrikimai, stabilūs asmenybės pokyčiai, turėsiantys reikšmingos įtakos jos kokybiškų tarpasmeninių santykių kūrimui, darbinei veiklai bei socialinei adaptacijai. A. F. dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama (1 t. 192-197 b.l.).

Liudytoja G. F. parodė, kad gyvena santuokoje su A. F., šeimoje auga trys vaikai: N. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. F., gim. (duomenys neskelbtini) m. N. maždaug nuo trečios ar ketvirtos klasės nustatyta diagnozė F.90. Dėl ligos nustatyti specialieji poreikiai. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje sūnus J. pasakė jai, kad sesuo A. pasigyrė turėjusi seksą su broliu N.. Paprašė A. paaiškinti, kas vyko tarp jos ir N.. Į tai A. pasakė: "mes su broliu turėjome reikaliuką" ir patikslino, kad abu su N., būdami pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)", vakare mobiliojo ryšio telefone žiūrėjo filmukus "Tik Tok", po to dukra nuėjo į kitą kambarį miegoti. Jai begulint lovoje, į kambarį atėjo N. ir liepė jai nusimauti kelnes ir kelnaites. Po to, kai ji nusimovė kelnes ir kelnaites, N. irgi iki pusės nusirengė, nusimovė kelnes ir kelnaites, ir įvedė savo lytinį organą jai į lytinį organą. Paklausus ar skaudėjo, pasakė, kad truputį. Kadangi gretimame kambaryje miegojo močiutė ir nieko negirdėjo, paklausė ar ji rėkė iš skausmo, tai A. paaiškino, kad nerėkė, tik šūktelėjo "ai". Paklausus kodėl ji nerėkė, atsakė, kad bijojo prikelti močiutę. Dukra sakė, kad sekantį vakarą brolis vėl su ja lytiškai santykiavo, o sekmadienį taip darė trečią kartą. Pagal dukros pasakojimą, N. lietė dukros krūtis, lindo bučiuotis, lytiniu organu „dūrė“ į sėdynę. N. ir dukra skirtingai aiškino apie įvykusius lytinius santykius. N. paaiškino, kad jis sugalvojo taip daryti. Dukra negalėjo paaiškinti, kodėl nesipriešino N.i. Pagal dukros pasakojimą, tai vyko 2020 m. rugpjūčio 7, 8, 9 dienomis (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) jos vyro tėvų namuose. Apie seksą tarp vyresniųjų vaikų sužinojo po savaitgalio, apie trečiadienį. Po dukros pasakojimo kreipėsi į ginekologę, pas kurią pateko dar maždaug po dviejų savaičių. Ginekologė apžiūrėjusi dukrą nenustatė lytinių organų pažeidimų, mergystės plėvė nebuvo pažeista. Sūnaus N. taip pat paprašė papasakoti, ką jis darė su sese. N. pradžioje neigė lytinius santykius, o po to paaiškino, kad sesei buvo įvedęs savo lytinį organą. Jis sakė, kad taip darė tik vieną kartą, o iš dukros pasakojimo suprato, kad tai vyko tris vakarus iš eilės, du vakarus N. A. lytinį organą įkišo į makštį, trečią vakarą į analinę angą. Į užduodamus klausimus sūnus atsakinėjo nenoriai. Norėdama užkirsti kelią situacijos pasikartojimui, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuriems padedant vaikus užregistravo psichologiniam ištyrimui globos namuose "(duomenys neskelbtini)". Taip pat, siekdama užkirsti kelią situacijos pasikartojimui, vyriausiąjį sūnų atribojo nuo sesers, šiuo metu jis gyvena pas senelius.

Nepilnametis liudytojas J. F., apklaustas 2020-10-20 ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė (jo parodymai perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. pagrindu), kad sesė papasakojo, kad darė seksą sode, namo antrame aukšte, kur yra televizorius. Girdėjo, kaip apie tai mama kalbėjo su močiute (1 t. 84-87 b.l.).

Liudytoja J. Č.-S. parodė, kad nukentėjusiajai A. F., kaltinamajam N. F. yra teikiama intensyvi pagalba, vaikai atskirti vienas nuo kito, tai yra mergaitė liko gyventi su tėvais, o N. gyvena senelės namuose. Taip pat tėvams sudaryta grupė mokymų dėl pozityvios tėvystės.

Iš Globos namų "(duomenys neskelbtini)" specialistų išvados matyti, kad A. F. pasakojimas apie galimai turėtas intymias patirtis, stiprios emocinės reakcijos į lytiškumo temą bei ne iki galo susiformavusią intymių ir atvirų kūno vietų diferenciacija leidžia išvadą apie galimai patirtą seksualinę prievartą (2 t. 116-118 b.l.).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. F., būdamas nepilnamečiu, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. F., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, ne mažiau kaip tris kartus, vesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji sakė, kad jai skauda.

Motyvuojamoji dalis

BK 149 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotą išžaginimą, t. y. atsakomybę už pirmiau aptartų veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Pagal teismų praktiką lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49, kasacinė nutartis Nr. 2K- 527/2011).

Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo N. F. parodymais, jog jis pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete A. F., tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji sakė, kad jai skauda, kadangi jie patvirtinti kitais anksčiau išvardintais įrodymais, tai yra pačios nukentėjusiosios parodymais, liudytojų G. F., J. F. parodymais, specialistų išvadomis. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiosios A. F. mergystės plėvė nepažeista, nėra sužalojimų lytinių organų srityje. Lytinis aktas nebuvo atliktas, kadangi nukentėjusioji pasakė, jog jai skauda. Todėl kaltinamasis nutraukė savo nusikalstamus veiksmus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – sukelto skausmo yra priežastinis ryšys. Nusikaltimo padarymo motyvas – smalsumo ir lytinės aistros patenkinimas. Taip kaltinamasis N. F. pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl ko nukentėjusioji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų bei adekvačiai jiems pasipriešinti, ne mažiau kaip tris kartus, vesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti su mažamete. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji A. F. dėl mažametystės negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, kad jo sesuo yra mažametė. Kaltinamasis N. F. gerai pažindamas nukentėjusiąją, nusikaltimo darymo metu matė jos būseną ir emocijas, nusikalstamus veiksmus atliko paslapčia ir apie juos niekam nepasakojo, o tai parodo, kad jis norėjo taip veikti. Todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji sakė, kad jai skauda. Jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką per tris dienas. Todėl N. F. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 4 d.

Kaltinamasis N. F. nusikaltimą padarė būdamas 15 metų ir 5 mėnesių amžiaus, todėl jis yra šio nusikaltimo padarymo subjektas (BK 13 str. 2 d.). Iš Globos namų "(duomenys neskelbtini)" specialistų išvados matyti, kad N. F. per anksti įsitraukė į lytinius santykius, intensyviai domisi jais, intensyviai domisi jaunesnėmis merginomis, neturi kritiškumo lytinių santykių tema. Taip pat nurodoma, jog turimų duomenų nepakanka nei patvirtinti, nei paneigti apie paties N. F. galimai turėtas seksualinės prievartos patirtis (2 t. 119-123 b.l.).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-34/2021 matyti, kad: N. F., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2020 m. rugpjūčio 7 d.- 9 d.) aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) nekonstatuota, jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. N. F. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0); N. F. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; N. F. šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0); šiuo metu N. F. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti; N. F. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. N. F. pripažįsta jam pareikštus įtarimus. Nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jo parodymais; padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi N. F. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumą N. F. taip pat nenustatytas; N. F. nereikalingos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, bet rekomenduojamas ambulatorinis vaikų ir paauglių psichiatro stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros centre (2 t. 43-51 b.l.). Todėl jis yra pakaltinamas.

Kaltinamojo N. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo N. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamąjį N. F. charakterizuoja (duomenys neskelbtini) mokykla (1 t. b.l. 183-184) ir Druskininkų švietimo centras (2 t. 17 b.l. ) neigiamai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę nepilnamečiui, teismai vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bet dar ir BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir atsižvelgia į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 92 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija. Joje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis N. F. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę turi būti taikomos visos BK XI skyriaus nuostatos. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. O pagal BK 80 straipsnio 1 dalį nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis dar yra ir: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir galiojančia teismų praktika, jeigu jau pilnametystės sulaukęs asmuo nuteistas už veiką (veikas), padarytą nesulaukus aštuoniolikos metų, tai bausmės vykdymas jam gali būti atidedamas remiantis BK 92 straipsniu. Todėl atidedant bausmės vykdymą yra skiriamos tik auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą).

Kaltinamasis N. F. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Nenustatyta, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų būtų kilusios sunkios pasekmės, tačiau juo padarė didelę žalą nukentėjusiajai. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Labai sunkų nusikaltimą padarė sulaukęs 15 metų 5 mėnesių amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 straipsnis). Kaltinamasis N. F. nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu N. F. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis gydymo ir nuolatinio dėmesio, taip pat aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Tačiau jam nebūdingos antivisuomeniškos nuostatos, nusikaltimas padarytas atsitiktinai pirmą kartą, kitų nusikaltimų nepadarė. Tačiau teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertai išskiria tolimesnį N. F. domėjimąsi priešinga lytimi, nepaisant lytinių santykių su seserimi, rekomenduoja jam stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Tai neleidžia taikyti kitos rūšies, nei nustato įstatymas už šio nusikaltimo padarymą, bausmės, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje nepilnamečiams už analogiškų nusikaltimų padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi jis pripažino savo kaltę tik tada, kai paaiškėjo padarytas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgiama ir į neigiamas kaltinamojo charakteristikas. Įvertinus jau aptartų aplinkybių visumą, taip pat kaltinamojo gyvenimo sąlygas, kad kaltinamasis yra prižiūrimas savo tėvų ir jų dėka buvo išaiškintas nusikaltimas, po nusikaltimo padarymo su kaltinamuoju atliekamas auklėjamasis darbas, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria laisvės atėmimo bausmę bei nustato minimalų jos dydį, tai yra pusę sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio ir daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikant BK 92 straipsnio 5 dalį, 82 straipsnį, bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti 2 (dviejų) metų terminui ir paskirti auklėjamojo pobūdžio priemones.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti N. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 86 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą N. F.atidėti 2 (dvejiems) metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskirti N. F. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. Įpareigoti N. F. 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., taip pat toliau mokytis arba dirbti, ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Iki 2023 m. kovo 30 d. N. F. atiduoti tėvams ugdyti ir prižiūrėti.

N. F. kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).