Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-1325-842/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
2-1325-842/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00175-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-1325-842/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00175-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.UtenaUtenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vilma Stukaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo - Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 29,08 EUR žalos atlyginimui, kuris turėtų būtų pervestas į trečiojo asmens sąskaitą.

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. vasario 22 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę (b. l. 9, 10), duomenis apie atsakovą (b. l. 11, 12), pranešimą atsakovui dėl žalos atlyginimo (b. l. 13, 14).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovui A. K. 2016 m. vasario 1 d. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 29,08 EUR. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad atsakovas A. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-05-12 nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovė pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl 29,08 EUR žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokos. Asmuo, kuriam remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 – 9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Byloje nustatyta, jog atsakovas A. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.246 straipsnį, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų, padarė PSDF biudžetui žalą. O būtent atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 29,08 EUR ir sudaro žalą PSDF biudžetui. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 29,08 EUR žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Tenkinant ieškovės ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškinio padavimo metu ieškovė buvo atleista (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,08 EUR (dvidešimt devynis eurus 08 ct) žalos, žalos atlyginimą pervedant į trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovo A. K. 20,00 EUR žyminio mokesčio (įmoka turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminos Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Luminor Bank AB, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėja Vilma Stukaitė