- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- eI3-1104-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03072-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Administracinė byla Nr. eI3-1104-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03072-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, nustatė: Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-58783. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. gegužės 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prašymą išdėstyti 1 743 198,17 Eur susidariusią nepriemoką laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2027 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas nurodytą sumą pripažįsta ir dėl mokestinės prievolės dydžio nesiginčija. Pažymi, kad 2022 m. liepos 19 d. VMI priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo, argumentuodama tuo, kad mokesčių mokėtojo turimas piniginių lėšų likutis yra 1,8 karto didesnis nei prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka. Nesutinka su VMI išvada, teigia, jog VMI rėmėsi tuo, kad 2022 m. gegužės 26 d. Kraken sąskaitoje esančias virtualias valiutas besąlygiškai prilygino 2 782 280,44 Eur sumai, kas, pareiškėjo nuomone, nėra teisinga. Paaiškina, kad pareiškėjo Kraken virtualių valiutų sąskaitoje esančios virtualios valiutos susideda iš Bitcoin, Ethereum ir kitų virtualių valiutų, kurių vertės yra skirtingos ir jų vertė kinta ne dienomis, bet minutėmis, kas visiškai akivaizdu ir iš pateikto priedo, nes, pvz., per pastarąją parą vien Ethereum vertė nukrito 6,8 proc. Pažymi, kad pareiškėjas nuolat vykdo prekybą virtualia valiuta veiklą, kas yra pagrindinis jo pajamų šaltinis, todėl VMI padaryta išvada apie jo neva turimas santaupas Kraken virtualių valiutų sąskaitoje yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad VMI padaryta išvada, virtualias valiutas prilyginus eurams, nėra teisinga ir jų kurso kritimas nepagrįstai nebuvo įvertintas, atsisakant išdėstyti nepriemoką. Paaiškina, kad pareiškėjas yra vedęs, žmona nedirba ir šiuo metu augina 3 vaikus, o visas turtas ir banko sąskaitos yra areštuoti, todėl jo dabartinė finansinė padėtis yra sunki, o priverstinai ir nuostolingai realizavus virtualias valiutas, kurios generuoja pajamas šeimai, pareiškėjo ir jo šeimos finansinė padėtis taptų kritiška. Teigia, kad jeigu pareiškėjui tektų parduoti visas turimas virtualias valiutas mokestinėms nepriemokoms padengti, tai jis patirtų didžiulį nuostolį, kadangi virtualios valiutos buvo įsigytos brangiau nei dabar reikėtų jas parduoti. Pažymi, kad parduodamas virtualias valiutas nuostolingai, pareiškėjas netektų galimybės uždirbti iš šios veiklos ateityje. Pabrėžia, kad pareiškėjas individualią veiklą vykdo nuo 2009 metų ir yra sukaupęs daug patirties virtualių valiutų prekyboje, todėl aiškiai žino, kad vykdoma virtualių valiutų prekyba yra perspektyvi ir ateities laikotarpiais - pelninga veikla, todėl sudarius mokestinės paskolos sutartį, iš veiklos pajamų sugebės padengti savo įsipareigojimus. Tuo tarpu visą turimą turtą paskyrus mokestinėms prievolėms sumokėti, ateities perspektyva tampa miglota, nes pareiškėjas neturės turto, kuris jam generuoja pajamas. Nurodo, kad dėl pareiškėjo virtualių valiutų keitimo į eurus pajamų kilmės yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d. prokuroro nutarimais buvo nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pareiškėjo asmeniniam turtui. Pažymi, kad visam pareiškėjo nekilnojamajam turtui, automobiliams ir lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, yra nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas valstybės naudai, todėl jis šiuo metu negali parduoti turimo nekilnojamojo ar kito turto ir taip gauti reikalingų prievolėms dengti pajamų iš tokio pardavimo. Mano, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, užtikrinant galimybę toliau prekiauti virtualiomis valiutomis ir gauti papildomų pajamų ateityje, o valstybės biudžetas bet kuriuo atveju nepatirtų nuostolio, nes pareiškėjui nevykdant mokestinių prievolių, VMI išsiieškotų nepriemokos sumas iš jos naudai įkeisto nekilnojamojo ar kito turto vertės. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2022 metais pareiškėjas pateikė VMI metines gyventojo pajamų deklaracijas, kuriose deklaravo savo individualios veiklos pajamas, kurių pagrindu susidarė 1 731 574,19 Eur GPM mokestinė prievolė Lietuvos biudžetui. Pareiškėjo vykdoma veikla – virtualių valiutų kūrimas, virtualių žetonų išleidimas ir platinimas, prekyba virtualia valiuta. Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 26 d. pateikė prašymą išdėstyti 1 743 198,17 Eur susidariusią nepriemoką laikotarpiu nuo 2022-06-25 iki 2027-05-25. 2022 m. liepos 19 d. VMI priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. 2022 m. liepos 20 d. VMI pateikė pareiškėjui Raginimą Nr. (23.31-08) 464-3691, kuriuo nurodė pareiškėjui sumokėti 1 743 647,45 Eur mokesčių. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad VMI klaidingai vertino Kraken virtualių valiutų keityklos sąskaitoje esantį lėšų likutį eurais. Nurodo, kad buvo vertinami paties pareiškėjo pateikti duomenys – 2022 m. gegužės 25 d. dienos išrašas iš Kraken virtualių valiutų keityklos, kuriame nurodyta, kad visų kriptovaliutų vertė yra 2782284,44 Eur. Nurodo, kad teikdamas skundą pareiškėjas prie jo teikė jau skundo teikimo dienai aktualų 2022-07-25 dienos išrašą iš Kraken virtualių valiutų keityklos, kur visų kriptovaliutų vertė jau yra 327240,18 Eur. Paaiškino, kad palyginus šiuos išrašus matoma, kad per 2 mėn. laikotarpį buvo parduota 82 vnt. kriptovaliutos Bitcoin už 1968000 Eur (vertinant nurodytų kainų vidurkį), 25 vnt. kriptovaliutos Ethereum už 40000 Eur., 106048 vnt. kriptovaliutos Cardano už 49800 Eur. Nurodo, kad gautų lėšų panaudojimas nėra žinomas. Vertina, kad pareiškėjas turi galimybę padengti deklaruotą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad vykdoma virtualių valiutų prekyba yra perspektyvi ir ateities laikotarpiais - pelninga veikla, atsakovo nuomone, yra abstraktaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Nurodo, kad mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Nurodo, kad visi anksčiau nurodyti duomenys pagrindžia faktą, kad pareiškėjo finansinė būklė nėra kritinė, dėl kurios gali turėti didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Paaiškina, kad pareiškėjas šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nurodo, kad nenustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis. Skundas netenkintinas. Ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2022 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (23.24-08)327-58783 (toliau – ir Sprendimas) „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI gavo pareiškėjo 2022 m. gegužės 26 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir dokumentus išdėstyti jo 1 743 198,17 Eur susidariusią nepriemoką laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 25 d. iki 2027 m. gegužės 25 d. Prašymas grįstas apyvartinių lėšų trūkumu. 2022 m. liepos 19 d. VMI Nepriemokų administravimo departamentas Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-2866 „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, jog įvertinus pateiktus ir iš kitų šaltinių surinktus duomenis, nustatyta, kad Mokesčių mokėtojo turimas piniginių lėšų likutis yra 1,8 karto didesnis nei prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad Mokesčių mokėtojas neįrodo, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus. Mokėtojas turi peržiūrėti savo pinigų srautus, dar kartą įvertinti savo finansines galimybes ir, nesinaudojant valstybės pagalba, sumokėti skolą biudžetui. Išvadoje siūloma netenkinti prašymo ir neišdėstyti 1 743 198,17 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Taisyklių bei Rekomendacijų nuostatomis. 2022 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-58783, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VMI pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis MAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – Taisyklės), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau — Rekomendacijos), remiantis 2022 m. gegužės 26 d. mokesčių mokėtojo prašymu ir Išvada, nuspręsta neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos (1 743 198,17 Eur) sumokėjimą prašyme nurodytam laikotarpiui. 2022 m. liepos 19 d. raštu Nr. RNA-28339 (toliau – ir Lydraštis) VMI apie priimtą Sprendimą informavo pareiškėją, pateikdama Sprendimą ir Išvadą, nurodydama, jog prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti išvadoje, taip pat nurodydama sprendimo apskundimo tvarką. 2022 m. liepos 20 d. Mano VMI portale pareiškėjui buvo pateiktas Raginimas Nr. (23.31-08) 464-3691 dėl 1743647,45 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo per 20 dienų. 2022 m. liepos 26 d. pareiškėjas apskundė Sprendimą teismui. Pareiškėjas iš esmės teigia, jog VMI sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio nuostatų, kurio antroje dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., toliau – ir MAĮ). MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu; šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau — LVAT) yra pasisakęs (2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A6 – 2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1229/2010 ir kt.), kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2, 3 dalys, Taisyklių 18-22 punktai), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus. MAĮ 88 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. MAĮ 88 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, kai mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra atidedamas ar išdėstomas, iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta Civilinio kodekso nustatyta tvarka užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. LVAT aiškindamas minėtas nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–3585/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2139/2011, 2013 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-240-13; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-161-13). Ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 19 d., toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 7 punktas nustato, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Taisyklių 25 punktas nustato, jog mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą (toliau kartu – prašymas) gavimo priima sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą arba priima neigiamą sprendimą atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Kaip minėta Taisyklių 7 punkte, mokesčių mokėtojo finansinė būklė vertinama pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 2 d., toliau – ir Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos yra skirtos mokesčių administratoriaus darbuotojams vadovautis priimant sprendimus atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (žr. įsakymo 2 punktą). Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė vertino visą pareiškėjo finansinę padėtį (įskaitant ir areštuotą turtą, šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, turtimą turtą ir taikomus apribojimus) ir iš esmės nustatė Kraken virtualių valiutų keityklos sąskaitoje esantį didelį piniginių lėšų likutį eurais, kuriam netaikomas disponavimo apribojimas. Bylos duomenimis, buvo vertinami paties pareiškėjo pateiki duomenys – 2022-05-25 dienos išrašas iš Kraken virtualių valiutų keityklos, kuriame nurodyta, kad visų kriptovaliutų vertė yra 2 782 284,44 Eur, t. y. ženkliai daugiau nei reikalinga mokestinei nepriemokai padengti. Teikdamas skundą pareiškėjas prie jo teikė jau skundo teikimo dienai aktualų 2022-07-25 dienos išrašą iš Kraken virtualių valiutų keityklos, kur visų kriptovaliutų vertė jau yra 327 240,18 Eur. Palyginus šiuos išrašus matoma, kad per 2 mėn. laikotarpį buvo parduota 82 vnt. kriptovaliutos Bitcoin už 1 968 000 Eur (vertinant nurodytų kainų vidurkį), 25 vnt. kriptovaliutos Ethereum už 40 000 Eur, 106 048 vnt. kriptovaliutos Cardano už 49 800 Eur. Gautų lėšų panaudojimas nėra žinomas. Vertintina, kad pareiškėjas turi galimybę padengti deklaruotą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjo argumentas, kad klaidingai buvo vertinama Kraken virtualių valiutų keityklos sąskaitoje esantis lėšų likutis eurais, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi pareiškėjo pateikti duomenys buvo įvertinti. Mokesčių mokėtojas turi pateikti aktualiausius duomenis, būtinus finansinei padėčiai tinkamai įvertinti. Pažymėtina tai, kad po prašymo mokesčių administratoriui pateikimo pasikeitusios aplinkybės gali sudaryti pagrindą kreiptis į mokesčių administratorių su nauju prašymu dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo, pateikiant pasikeitusias esmines faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Mokesčių administratoriui pagrįstai nustačius, jog pareiškėjas neatitinka MAĮ 88 str. sąlygų ir nėra pagrindo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo, nebuvo poreikio svarstyti dėl pareiškėjos nurodytų galimų mokestinės nepriemokos išdėstymo įvykdymo užtikrinimo būdų. Pareiškėjas šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat nenustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, todėl, įvertinusi visas šias aplinkybes, VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė Išvadą pagrindė pareiškėjo pateiktais ir atsakovės iš kitų šaltinių surinktais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė, neįrodė jų klaidingumo, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad VMI padaryta išvada apie jo neva turimas santaupas Kraken virtualių valiutų sąskaitoje yra visiškai nepagrįsta. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sutinka su administraciniame sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas, esant išsamiai nustatytai jo finansinei būklei, negali būti laikomas sunkumų turinčiu mokesčių mokėtoju bei kad, padengus mokestinę neprimoką, jo finansinė padėtis taptų kritine ar jis patirtų didelių sunkumų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog Sprendimas, kurio sudėtine dalis yra Išvada, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus administraciniam sprendimui, kadangi jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvai aiškūs ir pakankami. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas atsakovei į Prašymą atsakant aiškiai ir argumentuotai, nurodant Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis atsakovė rėmėsi vertindama Prašymą, todėl atitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytą išsamumo reikalavimą. Teismas sprendžia, jog priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo, nenustačius būtinųjų MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo naikinti, o pareiškėjo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Atmesti pareiškėjo T. K. skundą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė