Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,31 promilės girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine V. P. metu, sėdėdamas jai iš šono, ranka ties linkiu užspaudė jos kaklą, dėl ko abu nukrito ant lovos, kur sudavė vieną smūgį ranka V. P. į kairę akį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.00 val., būdamas neblaivus, susipyko su žmona V. P. Įvykio detalių smulkiai nepamena, nes buvo neblaivus. Jis pamena tik tai, kad V. P. jam nuo kaklo nuplėšė sidabrinę grandinėlę su kryžiumi, todėl supykęs jis suėmė V. P. kaire ranka ir ties alkūnės linkiu pakišo jos galvą, norėdamas ją nuraminti. Nepamena, jog grasino V. P. nužudyti. Tikslo nužudyti neturėjo, todėl nepritaria šiam teiginiui, kuris yra įrašytas įtarime. Jis pamena, kad sūnus jo bei V. P. paprašė, kad pastarieji nesimuštų. Vėliau jis išėjo iš namų nusipirkti alaus. Nusipirkęs jis ėjo atgal namo, sutiko policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir nuvežė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Taip pat nepamena, kad būtų trenkęs žmonai į veidą. Papildomos apklausos metu kaltinamasis S. P. parodė, kad jis prisipažįsta, jog būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu žmonai V. P. iš dešiniojo šono, savo ranka ties linkiu užspaudė jos kaklą, dėl to abu nukrito ant lovos ir sudavė žmonai vieną kartą ranka į veido sritį. Dėl tokio savo elgesio jis galėjo žmonai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66, 75).

Nukentėjusioji V. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena, (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu S. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais vaikais A. P., gim. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tai dviejų kambarių butas, viename kambaryje gyvena jie, kitame jos sesuo L. M., jai yra nustatytas pirmos grupės neįgalumo laipsnis, ji nejuda. Seseriai diagnozuota išsėtinė sklerozė. S. P. pastaruoju metu dažnai girtuokliauja, beveik kasdien. Išsimiegojęs eina į darbą ir po jo vėl geria. 2018 m. balandžio 8 d. nuo ryto pradėjo gerti, vėliau kažkur išėjo. Apie 13.00 val. jis grįžo namo girtas. Jis pradėjo prie jos kabinėtis, priekaištauti, įžeidinėti, po to kabinėtis rankomis. Kadangi ji buvo blaiva, su juo girtu nenorėjo bendrauti. Ji pasakė, kad prie jos nelįstų, bet jis toliau ėmė jai už rankų, kojų, provokavo konfliktą. Ji dar kartą paprašė atstoti, bet jis nenurimo, tuomet jį nuo savęs pastūmė. Jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant grindų. Po to atsikėlė ir pagriebė ją rankomis už kaklo, pradėjo spausti. Ji priešindamasi pagriebė jį už megztinio, pradėjo nuo savęs stumti ir nuplėšė nuo kaklo grandinėlę. Po to jis jos kaklą apglėbė ranka, per alkūnės linkį ir ėmė smaugti. Ji pradėjo šauktis pagalbos, rėkti, kad ją paleistų, nes ji dūsta. Sušuko dukrai A., kuri buvo namie, kad kviestų policiją. Po ranka jai pasimaišė planšetinis kompiuteris, kuriuo sutuoktiniui trenkė į galvą, ekranas sudužo. Tuomet jis ją trumpam atleido, bet išgirdęs, kad dukra kviečia policiją, dar stipriau suspaudė. Jie parkrito ant lovos, jis suspausdamas kaklą grasino, kad ją užmuš. Po to namo iš kiemo, pakviestas A., parbėgo M., kuris pradėjo prašyti tėvo, kad ją paleistų. Matyt, S. P. tai paveikė, nes pastarasis ją paleido. Jis paėmė savo rankinę ir išėjo iš namų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jiems papasakojo, kas atsitiko. Vėliau sutuoktinį sulaikė kieme. S. P. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, jo grasinimų labai bijo. Jis teistas už jos sesers sumušimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl smurto prieš ją, bet jam atleido, jie susitaikė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apsaugoti ją bei jos šeimos narius nuo S. P. Sutinka, kad jos pareiškimas būtų filmuojamas. Jai ant dešinės rankos, kaklo ir po kairia akimi padarytos kraujosruvos. Grumtynių metu S. P. jai ranka sudavė į kairę akį. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips, nes kūno sužalojimai jai nepadaryti. Viskas vyko jų kambaryje, grumtynių metu nieko nesulaužė, nesudaužė, bendra tvarka namie nepažeista. Namuose buvo tik vyriausia dukra, jaunesnieji buvo kieme. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.00 val., į namus grįžo jos neblaivus vyras S. P. Ji tuo metu buvo savo kambaryje. Namuose buvo jos sesuo L. M. (ji neįgali, gali kalbėti, tačiau visiškai nerašo) savo kambaryje. Ji įvykio nematė, tačiau galėjo girdėti triukšmą. Taip pat namuose buvo pilnametė dukra A. P., kuri įvykio pradžios nematė, tačiau matė, kaip viskas baigėsi. Dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo lauke, kieme. Pamačiusi, kad vyras yra neblaivus, pasakė jam, kad „Tu vėl neblaivus“. S. P. jai atsakė, „Ar man išgerti negalima?“. Ji jam daugiau nieko nesakė. Tuomet S. P. pradėjo priekaištauti, kad namuose ji nieko nedaro, taip pat išliejo senas nuoskaudas. Tada ji paprašė S. P., kad šis nelįstų prie jos. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, S. P. sėdėjo šalia jos. Jis nestipriai rankomis lietė jos rankas, kojas, taip išreikšdamas norą su ja pabendrauti. Ji norėjo, kad S. P. su ja nebendrautų. Jis to nesuprato ir toliau ją kalbino. Neiškentusi tokio jo elgesio (prikibimo prie jos), abejomis rankomis pastūmė S. P. Dėl šio veiksmo S. P. nukrito nuo lovos ant žemės. Jis labai supyko. Atsikėlęs jis vėl atsisėdo ant lovos krašto, šalia jos, ir abejomis rankomis pagriebė jai už drabužių. Ji taip pat viena ranka suėmė S. P. už megztinio ir kartu pagriebė už sidabrinės grandinėlės, kuri iš karto nutrūko. Tuomet S. P. iš karto ją paleido, o nutrūkusią grandinėlę įsidėjo į savo kelnių kišenę. S. P. dėl to buvo dar labiau nepatenkintas. Vyras, sėdėdamas šalia jos, su kaire ranka apjuosė jos kaklą ir pradėjo stipriai spausti. Tuo metu jai neskaudėjo. Ji bandė ištrūkti, bandydama pasisukti į kairę pusę. Pasisuko ir savo dešine ranka užčiuopė planšetinį kompiuterį, kurį paėmė ir juo smogė S. P. per galvą. Dėl šio veiksmo S. P. ją paleido. Ji atsistojo ir norėjo išeiti iš kambario, tačiau netrukus į kambarį atbėgo dukra A. P. su mobiliuoju telefonu rankoje. Dukra juos pamatė ir pradėjo kažką telefone spaudyti. Ji mano, kad S. P. pagalvojo, jog dukra kviečia policiją. Dėl to S. P., būdamas jai (t. y. V. P.) už nugaros, vėl ranka ties linkiu suspaudė jos kaklą ir tuomet jie abu nugriuvo ant lovos. Tuo metu jai kaklo neskaudėjo. Nugriuvus ant lovos, vyras paleido jos kaklą. Jis atsidūrė priešais ją ir akies krašteliu pastebėjo vyro ranką, kuri judėjo link jos veido srities, S. P. sakė, kad ją užmuš. Tuo momentu ji patikėjo, kad vyras iš tiesų gali ją užmušti. Po kelių sekundžių jis savo ranka (kuria ranka, nežino) pataikė jai į kairę akį. Jai atrodo, kad S. P. sudavė jai delnu. Sudavė jai vieną kartą. Jai skaudėjo. Po smūgio jis viena ranka laikė suėmęs už jos chalato, kurį ji buvo apsirengusi. Netrukus atėjo sūnus M., kuris prašė tėvo ją paleisti. Tada vyras iš karto paleido. Ji išbėgo į buto koridorių, o S. P. liko kambaryje. Supratęs, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis pasiėmė savo daiktus, vyrišką rankinę, kurioje buvo jo dokumentai ir išėjo iš namą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Bendraudama su policijos pareigūnais, veidrodyje ji pamatė, kad jos kairė akis patinusi ir matosi keli įbrėžimai kaklo srityje. Šiuo metu ji nori susitaikyti su vyru. Pretenzijų ji jam neturi. į gydimo įstaigą nesikreipė, nes nematė reikalo kreiptis. Sužalojimų nepatyrė. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio ji neteiks. S. P. prieš vaikus nesmurtavo. Tai buvo antras kartas, kai S. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Pirmą kartą jis sudavė jai delnu per veidą, tačiau nesmaugė, įvykis įvyko seniai. Ji mano, kad S. P. jos užmušti nenori ir jos gyvybei pavojus negresia. Jis taip pasakė, vien dėlto, kad buvo neblaivus. Ji viską pergalvojo, mano, kad policijos pareigūnus iškvietė spontaniškai ir nepagalvotai. Ji myli savo vyrą ir mano, kad ir jis ją myli. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad ji perdėtai sureagavo į 2018 m. balandžio 8 d. vyro pasakytus žodžius: „Aš tave užmušiu“. Su vyru S. P. kartu gyvena 20 metų. S. P. turėjo daug galimybių ją užmušti, bet to nepadarė. Įvykio metu ji buvo išsigandusi, todėl neapgalvotai sureagavo į vyro išsakytus žodžius. Realaus pavojaus jos gyvybei nėra ir įvykio metu nebuvo. Ji tikrai nebijos būti su vyru ir jausis saugi. Ji nori, kad vyras mažiau vartotų alkoholio. Ji su vyru susitaikė, ir nebesipyksta. Jam atleido ir gailisi, kad į įvykį sureagavo per daug emocingai. S. P. jos atsiprašė. Sutinka, kad šis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 5-8, 25-26, 30).

Liudytoja A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su tėvais V. P. ir S. P. bei seserimi K. P. ir broliu M. P. gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.20 val., namie, būdama kitame kambaryje, ji išgirdo, kad buto kambaryje kilo triukšmas. Ji nubėgo į kambarį ir pamatė, kad jos tėvai mušasi. Tėvas S. P. ranka smaugė mamą V. P., jie abu gulėjo ant grindų. Mama šaukėsi pagalbos, sakė, kad negali kvėpuoti. Mama pasakė jai, kad ji pakviestų brolį. Ji, norėdama padėti mamai, kad ši galėtų kvėpuoti, ranka sudavė tėvui per nugarą, tačiau pastarasis nereagavo. Ji buvo labai susijaudinusi, nelabai suprato, kas vyksta. Ji matė, jog atbėgo brolis M. P. Kas vyko kambaryje, A. P. nematė, nes pabėgo. Vėliau ji pamatė, kad tėvas išėjo. Mama jai pasakė, jog ši iškviestų policiją. Ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet jos užsirakino bute ir laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Tėvas, kai išgeria, prie visų namie kabinėjasi. Stresinėse situacijoje ji labai jaudinasi, turi emocinį ir kalbos sutrikimą (b. l. 34-35).

Liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiasis patrulis V. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1-oje kuopoje. Tarnybą jis pradėjo 6.30 val. ekipažo 9011 sudėtyje. Su juo kartu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausioji patrulė E. J. Apie 13.39 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo užsiminta, kad tėvas smaugia dukrą. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė V. P. Su kolege E. J. užėję į butą, jame pamatė merginą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėjos dukra. Merginos vardo ir pavardės neprisimena. Tiek dukra, tiek pranešėja pradėjo emocingai pasakoti įvykio eigą, aplinkybes bei konfliktą su vyru (vardo neatsimena, bet mano jog, tai buvo P.). Pranešėjai pasakojant apie įvykį, ant kairės jos veido pusės, prie kairiosios akies, jie įžvelgė kraujosruvą. Moteris nuolat akcentavo, kad vyras stumdėsi ir kabinėjosi prie jos. Jie susidūrė su sunkumais bendraudami su V. P., kadangi netoliese buvo pilnametė dukra, kuri kartu su V. P. pasakojo įvykio aplinkybes. Jis pastebėjo, kad dukra turi emocinį ir kalbos sutrikimus. Abi moterys buvo išsigandusios. Pranešėja jiems, policijos pareigūnams, nurodė, kad kraujosruva jai atsirado kairėje veido pusėje dėl vyro atliktų veiksmų. Kiek atsimena, pranešėja minėjo jam, kad jos vyras ranka trenkė jai į veido sritį ir dėl šių jo atliktų veiksmų jai atsirado minėta kraujosruva. Taip pat ji nurodė, kad jos vyras buvo suėmęs ją už kaklo, todėl dėl šių jo atliktų veiksmų ant kaklo liko žymės. Apie tai, jog smaugdamas ją, vyras išsakė grasinimus nužudyti, pranešėja neminėjo. Bendraujant su pranešėja, jis pamatė, kad iš pranešėjos nosies buvo pradėjęs bėgti kraujas (kraujas buvo sukrešėjęs), tačiau policijos pareigūnams bendraujant jai kraujas nebėgo. Dėl ko pradėjo bėgti kraujas iš nosies, pranešėja V. P. policijos pareigūnams nenurodė. Kai jie atvyko į įvykio vietą, pranešėjos vyro namuose nebuvo. Jiems bendraujant su pranešėja, vieną kartą į butą buvo atbėgęs berniukas. Ji nurodė, kad tai jos sūnus M. Vaikas neatrodė išsigandęs. Policijos pareigūnai su vaiku apie įvykį nekalbėjo. Taip pat pranešėja minėjo, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą, ji pasakė, kad bijo būti namuose. Pranešėja neminėjo, kad jos vyras grasino ją užmušti. Ji tik emocingai pasakojo apie tai, kad vyras prie jos kabinėjosi. Jo kolegė davė pranešėjai pareiškimo blanką, kurį pastaroji užpildė. Pranešėjai užpildžius pareiškimo blanką, jis su kolege išėjo ieškoti pranešėjos vyro. Netoliese, kieme, už automobilio, policijos pareigūnai rado neblaivų pranešėjos vyrą. Jis nesipriešino, pripažino, kad konfliktavo su žmona. Tuomet, policijos pareigūnai sulaikę vyrą, išvyko į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, kad įvykis iš tiesų įvyko ir kad yra reikalingas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnas, kuris galėtų toliau dirbti su pranešėja (b. l. 38-39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio V. N. 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.39 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tėvas smaugė dukrą. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). V. P. pasitiko policijos pareigūnus ir jiems paaiškino, jog jos vyras S. P. ją apstumdė, trenkė ranka į veidą ir smaugė. Smurtas pasireiškė tuo, kad S. P. stumdė, keikė, trenkė ranka į veidą ir smaugė V. P. Užfiksuoti galimi smurto požymiai V. P. veide: žaizda prie lūpos, kraujosruva (mėlynė) kaklo srityje, nubrozdinimas prie akies. Įvykį matė tuo metu namuose buvusi V. P. ir S. P. dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis sūnus M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iki policijos pareigūnams atvykstant į įvykio vietą, S. P. pasišalino iš įvykio vietos. V. P. parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai, išėję iš namo į kiemą, pastebėjo S. P. ir jį sulaikė bei pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Smurtu įtariamas vyras vėliau policijos pareigūnams paaiškino, kad su savo žmona V. P. tik pasigalynėjo, elgėsi ramiai. Policijos pareigūnai išsiaiškino, jog anksčiau šeimoje yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai, buvo kviesti policijos pareigūnai (b. l. 14-16).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.39 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tėvas smaugė pranešėją (18 metų amžiaus), namie dar yra pranešėjos nepilnametis brolis (b. l. 11-12, 13).

Iš 2018 m. balandžio 24 d. Bendrojo pagalbos centro 2018 m. balandžio 8 d., 13.35 val. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pagalbos telefonu paskambinusi pranešėja, prisistačiusi vardu A. P., prašo atvažiuoti adr. (duomenys neskelbtini), dėl jos tėčio. Pranešėja nurodo, kad jai 18 metų, yra nepilnamečių vaikų (b. l. 45-47).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d. 14.35 val. S. P. nustatytas 2,31 prom. girtumas (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

S. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad S. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau vėlesnės apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinamojo teigimu, 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.00 val., būdamas neblaivus, jis susipyko su savo žmona V. P. ir kilusio konflikto metu suėmė ją kaire ranka ir ties alkūnės linkiu pakišo jos galvą, užspaudė jos kaklą, dėl ko abu nukrito ant lovos, po to sudavė jai vieną kartą ranka į veido sritį. Kaltinamojo manymu, dėl tokio savo elgesio jis galėjo savo žmonai sukelti fizinį skausmą (b. l. 66, 75). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios V. P., liudytojų parodymai, taip pat kita bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji V. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis S. P. konflikto metu, ranka ties linkiu suspaudė jos kaklą, dėl to jie abu nugriuvo ant lovos. Po to jos sutuoktinis sudavė jai vieną kartą delnu į kairę akį ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 5-8, 25-26, 30). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji V. P. nurodė ir savo rašytiniame 2018 m. balandžio 8 d. pareiškime (b. l. 10). Iš dalies tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. P. parodymai apie tai, kad ji įvykio metu nubėgo į kambarį ir pamatė, kaip jos tėvai (S. P. ir V. P.) mušasi, tėvas ranka smaugė mamą, pastaroji šaukėsi pagalbos (b. l. 34-35). Iš esmės analogiški nukentėjusiosios V. P. paaiškinimai apie patirtą fizinį skausmą bei suduoto smūgio lokalizaciją užfiksuoti ir liudytojo – policijos pareigūno V. N. parodymuose ir jo 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime, iš kurių, be kita ko, matyti, kad atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, V. P. minėjo jam, kad jos vyras ranka trenkė jai į veido sritį ir dėl šių jo atliktų veiksmų jai atsirado minėta kraujosruva, taip pat ji nurodė, kad jos vyras buvo suėmęs ją už kaklo, todėl dėl šių jo atliktų veiksmų ant kaklo liko žymės (b. l. 14-16, 38-39) Be to, minėto liudytojo V. N. parodymai apie tai, kad ant nukentėjusiosios kairės veido pusės, prie kairiosios akies, jie įžvelgė kraujosruvą (b. l. 38-39), taip pat jo 2018 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad bendraujant su nukentėjusiąja, matėsi žaizda prie jos lūpos, kraujosruva (mėlynė) kaklo srityje, nubrozdinimas prie akies (b. l. 14-16), dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog prieš nukentėjusiąją buvo atlikti kaltinime nurodyti smurtinio pobūdžio veiksmai. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog analizuojamo įvykio metu S. P. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 8 d. 14.35 val. S. P. nustatytas 2,31 prom. girtumas (b. l. 58).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad S. P. 2018 m. balandžio 8 d., apie 13.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiąją – sutuoktinę V. P. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 57). Atsižvelgiant į tai, kad S. P. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog iš S. P. pateikto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog S. P. „žodžiais grasino nukentėjusiajai, kad ją užmuš“, kadangi tokie galimi S. P. veiksmai nepatenka į jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo sudėtį, be to, atskiras kaltinimas dėl grasinimo nužudyti S. P. nepateiktas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. P. sutiko su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 87).

Nukentėjusioji V. P. 2018 m. balandžio 17 d. ir birželio 11 d. vykusių apklausų metu pareiškė, kad ji sutinka su tuo, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, vyrui pretenzijų neturi, turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio neteiks (b. l. 25-26, 30

Dėl S. P. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę S. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – S. P. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. P. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai (b. l. 51, 57), vieną kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 53), administracine tvarka nebaustas (b. l. 54), yra dirbantis (b. l. 56). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis S. P. elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į S. P. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 8 d. 13.48 val. iki 2018 m. balandžio 10 d. 12.10 val. (t. y. dvi dienas) (b. l. 84, 85), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 81), tačiau šiuo metu šios kardomosios priemonė terminas jau yra pasibaigęs.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį įrašu (b. l. 49), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į S. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 8 d. 13.48 val. iki 2018 m. balandžio 10 d. 12.10 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.