Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1184-777/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
2A-1184-777/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02763-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir byla nutraukta
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilutės skyriaus.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1184-777/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02763-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.3.1.11; 3.1.7.1.5; 3.2.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, jį 2018 m. kovo 16 d. patikslino ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), priimdama M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pareiškėja priėmė ir turtinę teisę į 1994 m. kovo 24 d. Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos sprendimu Nr. 99 M. M. (duomenys neskelbtini), suteiktą 0,5 ha žemės sklypą (toliau – ginčo žemės sklypas).

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama M. M.. Pareiškėja, būdama vienintelė turto paveldėtoja, pradėjo valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra butą ir tvartą. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Gavusi kiemo žemės dokumentus, pareiškėja pastebėjo, kad įforminant žemės privatizavimo dokumentus nėra įrašyta ir neruošiami dokumentai dėl mamos turėto, prižiūrėto ir naudoto ginčo žemės sklypo.

3. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu nutraukta asmeninio ūkio žemės naudotojams, jiems mirus arba jiems prašant, naudojimo teisė ir paimti į Laisvos valstybinės žemės fondą sklypai pagal pridedamą sąrašą, tarp jų ir pareiškėjos mamai priklausęs žemės sklypas.

4. Pareiškėja nurodė, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nuo (duomenys neskelbtini) turtinės M. M. teisės po jos mirties yra perduotos pareiškėjai. Nacionalinė žemės tarnyba šio fakto nenori pripažinti, laiko, kad ginčo žemės sklypo turtinės teisės priklausė tik M. M..

5. Pareiškėja nurodė, kad siekiant apginti nuosavybės teises, t. y. ir teisę įgyti asmeninėn nuosavybėn ginčo žemės sklypą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo (duomenys neskelbtini) turtinė teisė į ginčo žemės sklypą yra perėjusi pareiškėjai. Nustačius šį faktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymas pareiškėjai bus niekinis, nes pareiškėjai turtinė teisė nėra panaikinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016 konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog asmeninio ūkio žemė pareiškėjos motinai M. M. 1994 m. buvo suteikta teisėtai (remiantis Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99). M. M. teisių paveldėtoja yra R. B. (remiantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu). M. M. iki mirties naudojo jai suteiktą asmeninio ūkio žemę. Po M. M. mirties R. B. ginčo žeme nesinaudojo. M. M. suteikta teisė naudotis asmeninio ūkio žeme buvo nutraukta, kai ja nebuvo naudotasi jau vienerius metus, t. y. nuo jos mirties ((duomenys neskelbtini)) iki administracinėje byloje ginčijamo įsakymo priėmimo (2014 m. gegužės 8 d.). Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisei į ginčo žemę išlaikyti.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja paveldėjo M. M. turtą. Pareiškėja į Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrių dėl ginčo žemės sklypo kreipėsi pavėluotai, t. y. 2015 metais. Pareiškėja kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo nenurodė turtinės teisės į ginčo žemės sklypą, šios teisės nepriėmė, nes nesinaudojo tuo žemės sklypu daugiau nei dvejus metus. Pareiškėja buvo nepakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisei į ginčo žemės sklypą išlaikyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), priimdama M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, apeliantė priėmė ir turtinę teisę į 1994 m. kovo 24 d. Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos sprendimu Nr. 99 M. M. (duomenys neskelbtini), suteiktą 0,5 ha žemės sklypą.

10. Apeliantė nurodė, kad palikimo priėmimo momentu turtinės teisės į ginčo žemės sklypą buvo, jas turėjo M. M.. Šios teisės panaikintos tik praėjus metams po jos mirties, todėl turtinės teisės į ginčo žemės sklypą turėjo būti perkeltos pareiškėjai, o ne atimtos iš mirusio asmens.

11. Apeliantė nurodė ir tai, kad pareiškėja po mamos mirties susirgo, susilaužė koją, susirgo jos vyras, tapo neįgalus, neįgalumas tęsiasi ir šiuo metu. Pareiškėja viena, patyrusi traumą, siekė išlaikyti šeimą, kur augo du vaikai, todėl fiziškai neturėjo galimybių pasirūpinti visu po mamos mirties likusiu palikimu. Vos tik atgavusi jėgas, iš karto kreipėsi į suinteresuotą asmenį, kad būtų sutvarkyti žemės privatizavimo dokumentai.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad pareiškėja, jos atstovas ir suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantė su skundu pateikė išrašus iš savo medicininių dokumentų ir J. B. (sutuoktinio) neįgaliojo pažymėjimo kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, nenustačius aplinkybių, jog jie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, juos atsisakytinta priimti, apeliantės nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

18. Apeliantė padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

19. Apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), priimdama M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, apeliantė, priėmė ir turtinę teisę į 1994 m. kovo 24 d. Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos sprendimu Nr. 99 M. M. (duomenys neskelbtini), suteiktą 0,5 ha žemės sklypą.

20. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo vietos fakto nustatymo.

21. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 (toliau – apžvalga), nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškintis ar konstatuoti palikto turto, jo dalių. Teismas nenustatinėja palikimo sudėties faktų, kadangi tai nenumatyta CPK 444 straipsnyje.

22. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis analogija (CPK straipsnio 6 dalis), apeliantės pareiškimą pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmęs – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir bylą nutrauktina (CPK 326 straipsnio 5 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016 konstatavo, jog asmeninio ūkio žemė pareiškėjos motinai M. M. 1994 m. buvo suteikta teisėtai (remiantis Šilutės rajono Saugų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99). M. M. teisių paveldėtoja yra R. B. (remiantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu). M. M. iki mirties naudojo jai suteiktą asmeninio ūkio žemę. Po M. M. mirties R. B. ginčo žeme nesinaudojo. M. M. suteikta teisė naudotis asmeninio ūkio žeme buvo nutraukta, kai ja nebuvo naudotasi jau vienerius metus, t. y. nuo jos mirties ((duomenys neskelbtini)) iki administracinėje byloje ginčijamo įsakymo priėmimo (2014 m. gegužės 8 d.). Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisei į ginčo žemę išlaikyti.

25. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

26. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį už pareiškimą pirmosios instancijos teisme ir 100 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui apeliantei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

27. Duomenų apie kitas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Pareiškėjai R. B. grąžinti 152 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“ (42 Eur), 2017 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“ (10 Eur) ir 2018 m. gegužės 16 d. mokėjimo patvirtinimu UAB Medicinos banke (100 Eur).

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė